Skip to content

Nematodai – kas tai per gyviai? Ne tik augalų skriaudėjai, bet ir ginklas prieš kenkėjus

  • by
Nematodai – kas tai per gyviai? Ne tik augalų skriaudėjai, bet ir ginklas prieš kenkėjus
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Dažniausiai apvaliosios kirmėlės, arba nematodai, siejamos su sveikatos problemomis ir neigiamomis pasekmėmis. Tačiau apvaliųjų kirmėlių yra tokia galybė, kad žmogų parazituojančių rūšių – tai tik lašas jūroje. Šį kartą pakalbėkime apie vabzdžius parazituojančius nematodus, kuriuos galime pritaikyti savo reikmėms, ir apie kultūrinių augalų nematodus, kurie kenkia jų derliui. Pasiaiškinkime, kaip ne tik apsaugoti savo augalus nuo jų patiriamos žalos, bet ir kokią naudą galime gauti iš šių nematodų.

Nematodai (Nematoda), kitaip apvaliosios kirmėlės – labai didelė gyvūnų klasė, kurią apima parazitinės ar laisvai gyvenančios kirmėlės. Jos gyvuoja, minta ir dauginasi kitų gyvūnų (žmogaus, žinduolių, net vabzdžių) ir augalų organuose, dirvožemyje, vandenyje. Kirmėlių vystymosi ciklas apima kelias stadijas: kiaušinėlio, lervos (4 etapai), suaugėlio. Nuo kitų kirmėlių skiriasi nenariuotu pailgu, siūlo pavidalo su nusmailėjančiais galais kūnu, padengtu kieta vaškine plėvele. Dažnai būna baltos spalvos ar permatomos. Kad ištvertų nepalankias augimo sąlygas, pavyzdžiui, žiemojimą, kirmėlės formuoja cistas – pilnas kiaušinėlių pūsleles su tvirtu kietu apvalkalu.

Vabzdžius parazituojantys nematodai

Insekticidiniai nematodai yra natūraliai paplitę mikroskopiniai organizmai, kurie gyvena ir minta dirvožemyje ar ant jo esančiais vabzdžiais. Kai kurie nematodai geriau ir efektyviau veikia suaugėlius vabzdžius, o kai kurie – lervas.

Nematodų yra kelių tipų: „keliautojai“, kurie patys juda ir ieško ką užpulti; „laukiantieji“ laukia, kol vabzdys pats praeis pro šalį ir jį bus galima atakuoti; „tarpiniai“ – elgiasi dvejopai. Kai grobis atpažįstamas, į pasirinktą vabzdį kirmėlė patenka per kūno angas, o kartais net ir pro vabzdžio lervos kutikulę. Patekę į vabzdžio vidų nematodai paleidžia bakterijas, kurios dauginasi ir išskirdamos toksinus per kelias dienas nužudo vabzdį, bet ne kirmėles. Nematodai maitinasi ir dauginasi negyvo kenkėjo kūne, o vėliau ieško kito šeimininko.

Vabzdžių nematodai turi didelį panaudojimo privalumą, kai negalima panaudoti cheminių insekticidų, norima naikinti tik vienos rūšies vabzdžius ar jų lervas apsaugant kitus gyvius tokius kaip bitės, drugiai, sliekai. Jie visiškai nepavojingi žmogui ar kitiems gyvūnams.

Nematodai kurkliams naikinti

Dėl kurklių patiriamos žalos sodo, daržo augalams dažnai sukame galvą, kaip kurkliais atsikratyti. Jiems naikinti cheminėmis priemonėmis nėra tikslinga, o buitinėmis medžiagomis kainuoja daug pastangų. Yra išeitis: specializuotose parduotuvėse galima įsigyti nematodų (Steinernema carpocapsae), kurie žudo kurklių lervas, o juos panaudojus efektas pastebimas po 2-3 dienų. Tie patys nematodai panaudojami kovai ir su kitais vabzdžiais (ilgakojis uodas, dirvinuko lervos, storakojis uodas). Efektui pasiekti nematodus reikia naudoti kelis metus iš eilės dėl kurklių gyvenimo ciklo ypatumų.

Grambuolių lervų nematodai
Nuotr. gardenerspath.com

Nematodai grambuoliams ir jų lervoms

Patys grambuolio vabalai didelės žalos gal ir nedaro, apart medžių lapų graužimo, tačiau riebios baltos grambuolio lervos – jau kita kalba. Lervos iki pilno išsivystymo 3-4 metus minta vejos, daržo augalų šaknimis, dėl ko augalai sunyksta. Cheminių medžiagų panaudojimas po žeme gyvenančioms lervoms neveiksmingas ar sunkiai pritaikomas, todėl nematodų pritaikymas jiems naikinti gali būti išsigelbėjimas. Nematodai grambuolio lervoms naikinti prisitaiko prie lervų padėties dirvožemyje (kurios žiemos metu būna giliau dirvoje, o vasarą – aukščiau), dėl to yra labai efektyvus ginklas kovai su jomis.

Kitų kenkėjiškų vabzdžių nematodai

Nematodai (Steinernema feltia) šimtakojams ir skruzdėlėms. S. feltia pasitelkiami šimtakojų suaugėliams ir lervoms naikinti, nes kai kuriosjų rūšys gali apgraužti kultūrinių augalų dalis, uogas, sėklas. Taip pat nematodais galima išvyti skruzdėles, nes jos vengia kirmėlėmis apkrėstų lizdų.

Daiginių uodelių, tripsų nematodai (Steinernema feltia). Daugybės augalų rūšių sultimis mintantys tripsai praduria augalų ląsteles, platina ligas ir pridaro labai daug žalos šiltnamiuose. Daiginiai uodeliai yra labai dažni kambarinių gėlių kompanionai. Uodai didelės bėdos nedaro, tačiau užkrečia substratą, o skraidantys vabzdžiai namuose erzina. Todėl norint išvengti gėlių persodinimo, vazonų substrato naikinimo ar šiltnamio dezinfekcijos, gėlėms bei augalams gydyti pasitelkiami nematodai, puikiai susidorojantys su šių vabzdžių lervomis.

Musių lervų nematodai (Steinernema spp.) – kirmėlės infekuoja įvairių musių (daiginių, kopūstinių, morkinių) lervas, kurios minta agurkų, pupelių, kopūstų, svogūnų, morkų daigais ir pridaro daug problemų. Nematodus dalima naudoti darže, šiltnamiuose. Tos pačios genties nematodai doroja ir drugių dirvinukų, ruginukų vikšrus.

Nematodai (Heterorhabditis bacteriophora). Šie nematodai Lietuvoje iš esmės naudojami juodojo pjovėjo populiacijoms mažinti, nes vabalai minta hortenzijų lapais, o lervos – augalų šaknimis. H. bacteriophora plačiai naudojami daugybės vabzdžių rūšių (ne visi gyvena Lietuvoje) naikinimui, tokių kaip skruzdėlės, blusos, kandys, vabalai, musės, vikšrai.

Grambuolių lervų nematodai
Nuotr. gardenerspath.com

Insekticidiniai preparatai su nematodais

Kovai su kenkėjais reikia pasiruošti tirpalą su nematodais. Specialūs komerciniai nematodų preparatai supilami į indą su atitinkamu kiekiu vandens, išmaišoma ir tirpalu laistomi kenkėjais apnikti augalai. Apdorojamas dirvožemio paviršius prieš tai turi būti sudrėkintas, o po 30-60 min laistymo nematodais, paviršius negausiai palaistomas dar kartą švariu vandeniu, kad būtų nuplautos kirmėlės nuo augalų lapų. Dirva drėkinama dar apie dvi savaites, nes vanduo padeda kirmėlėms judėti. Dažnai efektyvumui pasiekti nematodus reikia panaudoti dar kartą po 2 savaičių, o kartais net kelis metus iš eilės.

Kadangi nematodai labai jautrūs UV spinduliams ir išdžiūvimui, jie panaudojami tik apniukusiu oru, anksti ryte ar vakare. Priklausomai nuo kenkėjų vegetacijos, nematodai pradedami naudoti, kai dirvos temperatūra didesnė nei 12 °C ar kai pastebimi pirmieji kenkėjai, t. y. balandžio–rugpjūčio mėn. Per aukšta (apie 30 °C) dirvos temperatūra turi neigiamos įtakos nematodų aktyvumui, todėl vengiama juos naudoti karštomis dienomis.

Augalus parazituojantys nematodai

Lietuvoje augalų nematodų žinoma virš 250 rūšių. Augalus parazituojantys nematodai, dar vadinami fitonematodais, užauga iki 0,5-5 cm ilgio, būna pusiau permatomos, siūliškos ar rutulio formos. Kirmėlės gyvena ir minta augalo dalimis arba gyvuoja aplink augalus. Kirmėlės padaro žalos augalams, nes čiulpia jų sultis iš šaknų, šakniagumbių, stiebų, lapų, žiedų, sėklų. Pažeisti augalai skursta, nyksta, nedera, kartais deformuojasi. Taip pat jie platina ligas, mažina augalų atsparumą ligoms. Daugiausiai žalos padaro bulviniai nematodai, runkelinė nematoda, žemuoginė nematoda šiaurinė gumbinė nematoda, dėl kurių prarandami didžiuliai kiekiai derliaus (kai kuriais atvejais net iki 80 proc.) ir lemia milžiniškus ekonominius nuostolius.

Bulviniai cistų nematodai
Nematodų pažeistos bulvių šaknys. Nuotr. http://www.vatzum.lt

Bulves kamuojantys nematodai

Lietuvoje žinomos dvi cistas formuojančios bulvinių nematodų rūšys: blyškusis (Globodera pallida) ir auksinis (Globodera rostochiensis). Tai iki 1 mm dydžio pūslelės (patelės) ir siūlo (patinai) formos kirmėlės. Ant nematodais apniktų bulvių šaknų susidaro 0,5-1 cm skersmens pūslelės: auksinis bulvinis nematodas formuoja gelsvos spalvos vėliau paruduojančias pūsleles, o blyškusis – balkšvas, kremines. Labiausiai kenkia požeminėms augalo dalims, tačiau nematodų veiklą galima atpažinti iš tokių požymių kaip apatinių lapų vytimas, vėlesnis žydėjimas, silpnesnis augalo augimas. Kenkia bulvėms, pomidorams, baklažanams, paprikoms.

Stiebiniai bulviniai nematodai (Ditylenchus destructor) – tai kirmėlės, kurios yra baltos spalvos, siūliškos 0,6-1,9 mm ilgio, minta bulvės gumbo sultimis. Pažeistas bulvės gumbas vietomis suminkštėja, paruduoja, susiraukšlėja, virsta mumijomis. D. destructor labai plačiai paplitęs nematodas, parazituojantis ne tik bulves, bet ir runkelius, morkas, pastarnokus, pomidorus, svogūnines gėles, ankštinius kultūrinius augalus.

Stiebiniai bulviniai nematodai
Stiebinio bulvinio nematodo pažeistos bulvės. Nuotr. http://www.vatzum.lt

Žemuoges puolantys nematodai

Žemuoginiai nematodai (Aphelenchoides fragariae) yra permatomos 1 mm ilgio kirmėlės, kurios sukelia augalo lapų deformacijas ir susisukimą, lapų ir žiedų sunykimą, pakitusią spalvą, vainikinio pumpuro žūtį. Augalai nedera, jų uogos smulkios, antžeminės dalys susiraukšlėjusios. Nematodai žalos padaro braškėms, žemuogėms, kai kurioms gėlėms (bijūnams, vilkdalgiams, flioksams, lelijoms). Vegetuoja jau nuo ankstyvo pavasario, o drėgnu oru juos galima pamatyti ir ant uogų ar lapų.

Svogūniniai nematodai

Nors stiebinė nematoda (Ditylenchus dipsaci) kenkia daugybei augalų rūšių, tokių kaip pomidorai, žirniai, įvairios gėlės, grūdiniai bei ankštiniai augalai, bet Lietuvoje nuo šių nematodų daugiausiai nukenčia svogūnų ir česnakų derlius. Balta, siūliška, 1-1,5 mm ilgio kirmėlė parazituoja įvairaus amžiaus augalus. Užkrėstų daigelių lapeliai išsipučia, išsikraipo, ir daigas visai nudžiūsta, o užsikrėtusių svogūno ropelių paviršiuje atsiranda dėmės, lukšto sustorėjimai ir suminkštėjimai, sutrūkinėjimai, paruduoja ropelės vidus. Pažeistus svogūnus greičiau apninka ligos, dėl kurių jie pūva. Kirmėlaitė daugiau žalos padaro lietingomis vasaromis, masiškai plinta rugpjūčio mėn.

Nematodas

Runkelinė nematoda

Nematoda Heterodera schachtii – labai plačiai tarp augalų paplitusios kirmėlės, kurios yra geltonos ar rusvos spalvos, citrinos formos ir užaugančios iki 1 mm dydžio. Jos daugiausiai puola cukrinius runkelius, burokėlius, brokolius, ridikus, kopūstus bei minta ir kai kuriomis piktžolėmis. Pažeisti augalai lėčiau auga, vysta, gelsta, suglemba lapai, šaknys gausiai apauga smulkiomis šaknelėmis mažėja derlius ir žūsta.

Šiaurinė gumbinė nematoda

Meloidogyne hapla nematoda yra polifaginė, parazituojanti apie 550 skirtingų augalų rūšių. Kadangi šiems nematodams vystytis reikalinga labai šilta dirva (bent 18-31 °C), Lietuvoje ji sutinkama tik šiltnamiuose ir puola pomidorus, agurkus, salotas. Kriaušės formos 1 mm ilgio patelės yra gyvavedės, o patinėliai siūliški 1,8 mm ilgio, kirmėlės turi burnos išaugas. Nematodų veiklos simptomai: apgraužta augalų šaknų sistema, šaknų vytimas ir neįprastų išaugų, vadinamų galais, susidarymas, smulkių šaknelių užderėjimas, skursta antžeminės dalys, todėl sumažėja derlius.

Kaip apsaugoti augalus nuo nematodų?

Nematodais užsikrečia dirva aplink infekuotus kultūrinius augalus, taip pat ir žemės ūkio padargai, plinta su vandeniu ar vėju ir per užkrėstą sėklą ar sandėliuojant. Norint išvengti nematodų plitimo, efektyviausia taikyti sėjomainą, o toje vietoje tos pačios rūšies augalus sodinti tik po 3-4 metų. Užkrėstą šiltnamių dirvą reikėtų pakeisti nauju dirvožemiu arba išdezinfekuoti cheminėmis medžiagomis. Piktžolių naikinimas užkerta kelią kirmėlaičių plitimui, o dirvos tręšimas ir kalkinimas taip pat trukdo nematodų vystymuisi. Sėklai svarbu išsirinkti sveikus sodinukus. Visas atliekas ar pažeistus augalus būtina utilizuoti.

Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/augalu-nematodai/
http://www.vatzum.lt/lt/paslaugos/informacijos-rinkmenos/fitosanitarija/
https://gardenerspath.com/how-to/disease-and-pests/beneficial-nematodes/
https://www.gardeninsects.com/beneficialNematodes.asp
https://www.cabidigitallibrary.org/
Pileckis S., Vengeliauskaitė A. Žemės ūkio entomologija, 1977, Vilnius: „Mokslas“.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex