Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Nesunokę moliūgai: 4 ženklai, kad juos dar verta gelbėti (ir vienas, kad jau metas atsisveikinti)

Nesunokę moliūgai: 4 ženklai, kad juos dar verta gelbėti (ir vienas, kad jau metas atsisveikinti)
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Daugeliui sodininkų ruduo baigiasi tuo pačiu vaizdu: moliūgo stiebai nudžiūvę, lapai nuvytę, o ant jo šalta žemė priglaudusi kelias dideles žalias „kriaušes“, kurios taip ir nespėjo pasidaryti oranžinės. Daugelis jas išmeta, bet verta sustoti: kai kurie nesunokę moliūgai dar gali būti išgelbėti, o iš kitų galima pagaminti visai neblogų patiekalų.

Nesunokę moliūgai: kodėl vieni dar sunoks, o kiti ne?

Svarbiausia žinoti vieną dalyką: moliūgas, nuskintas nuo augalo, dar gali keisti spalvą, bet saldumo ir tankumo jis jau praktiškai nebeįgis. Skonį lemia krakmolas ir cukrūs, kuriuos moliūgas kaupia, kol jį maitina augalas. Nuskintas vaisius jau nebegauna naujų medžiagų iš lapų, todėl visiškai žalias, jaunas moliūgas niekada netaps toks pat saldus, kaip augdamas ant krūmo.

Tačiau yra išimtis. Jei moliūgas jau pasiekė pakankamą dydį, pradėjo keisti spalvą (pavyzdžiui, atsirado geltonumo ar oranžinių atspalvių) ir žievė pradėjo kietėti, tai jis jau pakankamai subrendęs, kad patalpoje užbaigtų nokimą. Todėl pirmas klausimas ne „ar jis žalias“, o „kiek jis jau sunokęs“.

Įdomūs faktai apie tai, už ką moliūgai turi būti dėkingi žmogui Moliūgai galbūt turi dėkoti žmogui už tai, kad išgyveno po mamutų eros. Laukinių moliūgų vaisiai kartūs ir kieti, todėl tyrėjų manymu, juos kadaise platino didieji žinduoliai, tokie kaip mastodontai. Jiems išnykus maždaug prieš 12 000 metų, laukinės rūšys ėmė nykti. Auginami moliūgai išliko, nes žmonės toliau sėjo sėklas.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie tai, už ką moliūgai turi būti dėkingi žmogui? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą
Nesunokę moliūgai: kodėl vieni dar sunoks, o kiti ne?

Kaip atpažinti, ar moliūgas pakankamai subrendęs?

Pirmiausia pabandykite nagu pažymėti žievę. Jei nagas lengvai pramuša ją ir lieka gilus įspaudas, vaisius per jaunas. Jei žievė kieta ir lieka tik lengvas brūkšnys, moliūgas jau beveik subrendęs. Antra, pažiūrėkite į kotelį. Sumedėjęs, sausas, įskilęs kotelis rodo, kad moliūgas baigia nokti, o žalias, sultingas kotelis rodo, kad vaisius dar jaunas. Trečia, apverskite moliūgą ir apžiūrėkite vietą, kuria jis gulėjo ant žemės. Subrendusio vaisiaus ši dėmė būna sodriai geltona ar kreminė, o jauno – blyškiai žalia ar balta. Pabeldus subrendęs moliūgas skamba tuščiai, o nesunokęs skamba dusliai.

Jeigu vaisiaus žievė vis dar minkšta, lengvai pramušama, tolygiai žalia ir ji dar blizga, nokinti patalpoje beveik neapsimoka: tikriausiai jis supus anksčiau, nei pakeis spalvą.

Nesunokę moliūgai dar gali sunokti

Tuos, kuriuos moliūgus pasirinkote, nuskinkite juos nupjaudami aštriu peiliu ar genėtuvu ir palikite 5–10 cm ilgio kotelį. Nelaikykite už kotelio ir nelaužykite jo. Nuvalykite žemes sausu skudurėliu ir nešlapinkite.

Nokinimui reikia šilumos, šviesos ir sausumos. Tinkamiausia šilta, šviesi ir gerai vėdinama vieta, kur temperatūra apie 20–25 °C: apšviesta palangė, šilta veranda ar šiltnamis. Moliūgus padėkite ant popieriaus ar kartono, kad nesiliestų prie šaltų paviršių ir vienas kito. Kas keletą dienų juos apverskite, kad spalva keistųsi tolygiai, ir patikrinkite, ar nėra minkštų dėmių.

Rekomenduojamas video

Nokimas užtrunka nuo kelių dienų iki keleto savaičių, tačiau garantijų nėra. Jei per dvi ar tris savaites moliūgas nepakeitė spalvos ir žievė nesukietėjo, geriau jį sunaudoti kaip žalią, nesitikint, kad jis dar sunoks. Internete dažnai patariama nokinimo greitinimui šalia padėti prinokusių obuolių ar bananų, nes jie išskiria etileną. Šis būdas pomidorams duoda rezultatų, tačiau moliūgams jo veiksmingumas neįrodytas, tad jo nereikėtų laikyti patikima pagalba.

Visiškai prinokusius moliūgus, kuriuos norite laikyti, vėliau sutvirtinkite ir laikykite pagal įprastas taisykles: sausoje, vėsioje vietoje. Tačiau jei moliūgas nokinamas nenatūraliai, jo laikymo trukmė bus trumpesnė nei įprastai, todėl panaudokite jį pirmiausia.

Nesunokę moliūgai dar gali sunokti

Ką daryti su šalčio pažeistais moliūgais?

Jei moliūgus palietė šalna, išorėje gali atrodyti viskas gerai, bet vidus jau pažeistas. Šalčio paliestose vietose ilgainiui atsiranda vandeningų, minkštų dėmių, vaisius ima greitai pūti. Tokių moliūgų laikyti per žiemą nepatartina. Geriausia juos tuoj pat sunaudoti: nuvalyti, supjaustyti, išpjauti pažeistas vietas ir išvirti ar užšaldyti. Jei pažeidimas giluminis, o kvapas rūgštus, moliūgo maistui nebenaudokite.

Nesunokę moliūgai virtuvėje

Nesunokę moliūgai nėra nuodingi ir dažniausiai tinkami valgyti, jei neturi nemalonaus kartumo. Jie mažiau saldūs, vandeningesni ir šiek tiek primena cukinijas, nes jų minkštimas dar nesukaupęs daug krakmolo. Todėl juos verta naudoti kaip daržovę, o ne kaip desertą.

Žalius moliūgus nulupkite, išimkite sėklas (jos dar nesubrendusios, todėl jų skrudinti neverta) ir supjaustykite kubeliais. Tinka sriuboms, troškiniams, kepimui orkaitėje su prieskoniais, apkepimui keptuvėje, tarkuoto moliūgo blynams ar plokštainiui. Kadangi minkštimas mažiau saldus, jį verta paskaninti česnaku, svogūnais, žolelėmis ir šiek tiek saldiklio, jei patiekalui to reikia.

Taip pat galima rūgštinti: marinuoti žalių moliūgų gabalėliai su actu, cukrumi ir prieskoniais yra patikrintas pasirinkimas, nes rūgštus marinatas padeda išsaugoti konservuotą moliūgą žiemai.

Dar vienas variantas – uogienė ar džemas su citrina ir cukrumi, kur moliūgas sugeria kitų ingredientų skonį. Atsargiai saugokite namų gamybos konservus: laikykitės patikrintų receptų ir laikykite šaldytuve, jei receptas to reikalauja.

Nesunokę moliūgai virtuvėje

Svarbi saugumo pastaba: kartūs moliūgai

Moliūginiai augalai gali kaupti kukurbitacinus, labai kartaus skonio junginius. Jei žalias ar bet kuris moliūgas, ragaujant žalią ar išvirtą, yra aiškiai kartus, jo nevalgykite: net nedidelis kiekis gali sukelti pykinimą, vėmimą ir virškinimo sutrikimus. Kartumas dažniau pasitaiko dekoratyviniuose moliūguose ir augalų, patyrusių stiprų stresą, vaisiuose. Todėl prieš gaminant didesnį patiekalą paragaukite nedidelį žalio minkštimo gabalėlį. Jei skonis kartus, moliūgą išmeskite.

Nesunokę moliūgai: kaip to išvengti kitą sezoną?

Pasirūpinti galima iš anksto. Rinkitės ankstyvas veisles, kurios sunoksta per trumpesnį sezoną, ir sodinkite daigus nepriklausomai nuo kalendoriaus datos tik tada, kai praeina šalnos. Vasaros pabaigoje, maždaug rugpjūčio viduryje ar antroje pusėje, nupjaukite stiebų galiukus ir pašalinkite naujus žiedus, nes jie nebespės išaugti. Taip augalas nukreips jėgas į jau užmegztus vaisius. Prie kiekvieno vaisiaus galima nugenėti dalį lapų, kad daugiau šviesos pasiektų vaisių, bet nepersistenkite, nes lapai maitina augalą. Palikite tik tiek vaisių, kiek augalas gali išnokinti: dideliems moliūgams dažniausiai tik keli vienam krūmui.

Taip, nesunokę moliūgai yra pamoka, bet ne tragedija: dalis jų dar gali sunokti ant palangės, o likusieji tinka puikiam rudens patiekalui.

Nesunokę moliūgai: kaip to išvengti kitą sezoną?

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar žalias moliūgas visada yra nesunokęs?

Ne. Kai kurių veislių moliūgai būna žali ir visiškai prinokę, pavyzdžiui, dalis japoniškų (kabocha tipo) ir gilės formos moliūgų. Tokiu atveju spalva nieko nerodo, todėl žiūrėkite į kitus požymius: kietą žievę, sausą, sumedėjusį kotelį ir geltoną ar kreminę dėmę ten, kur moliūgas gulėjo ant žemės. Jei veislės nežinote, remkitės šiais požymiais, o ne vien spalva.

Ar iš nesunokusio moliūgo sėklas galima panaudoti sėjai?

Dažniausiai ne. Nesubrendusio vaisiaus sėklos būna nepakankamai išsivysčiusios, todėl prasčiau dygsta arba nedygsta visai. Sėklas sėjai rinkite iš visiškai prinokusių, sveikų moliūgų, juos išvalykite ir gerai išdžiovinkite. Atminkite, kad hibridinių (F1) veislių sėklos neišlaiko motininių savybių, o tos pačios rūšies moliūgai tarpusavyje lengvai apsidulkina, todėl vaisiai gali gerokai skirtis nuo tų, iš kurių rinkote sėklas.

Ar žalius moliūgus galima užšaldyti?

Galima. Nulupkite, išimkite sėklas, supjaustykite kubeliais ir sudėkite į sandarius maišelius ar dėžutes. Atitirpęs minkštimas būna vandeningesnis, todėl geriausiai tinka sriuboms, troškiniams ir tyrėms, o ne kepimui ar traškiam apkepimui. Tai gera išeitis, kai moliūgų daug, o laiko juos iškart apdoroti nėra.

Ar nesunokusius moliūgus galima mesti į kompostą?

Taip, jei jie sveiki. Žali moliūgai kompostuojasi greitai, nes juose daug vandens, tačiau juos geriau sukapoti, kad nesudarytų drėgnų, sunkiai praleidžiančių orą sluoksnių. Dalis sėklų gali sudygti kitą pavasarį kompostą barstant ant lysvių, todėl jei to nenorite, sėklas pirmiausia pašalinkite. Moliūgų su aiškiais ligų požymiais, pavyzdžiui, gausiu puviniu ar pelėsiu, į kompostą nedėkite.

Šaltiniai:

  1. https://plantura.garden/uk/vegetables/squash/harvesting-pumpkins
  2. https://www.theenglishgarden.co.uk/gardening-jobs/autumn/halloween-pumpkin/
  3. https://www.almanac.com/when-pumpkins-ripe
  4. https://www.rocketgardens.co.uk/dealing-with-under-ripe-winter-squash-pumpkins/
  5. https://foragerchef.com/how-to-cook-a-green-pumpkin/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *