Pomidorai serga įvairiomis ligomis, yra puolami kenkėjų. Tad pomidorų augintojams, norintiems sulaukti gausaus derliaus, verta apsiginkluoti žiniomis apie tai, kokios yra pagrindinės pomidorų ligos ir jų gydymas. Priemonės nuo pomidorų ligų turi būti parinktos tinkamai, atsižvelgiant į ligos tėkmę, augalo būseną.
Pomidorai serga puviniais, pomidorų maru, septorioze, rudąja dėmėtlige, miltligėmis, bakteriniu vėžiu. Būdingos pomidorų daigų ligos – kekerinis puvinys, miltligė. Kai kurios ligos ypač pažeidžia pomidorus, auginamus šiltnamyje. Dažnai pasitaikančios pomidorų ligos šiltnamyje – tai jau minėtasis kekerinis puvinys, rudoji dėmėtligė.
Kekerinis, arba pilkasis, puvinys
Kekerinis puvinys, kitaip dar vadinamas pilkuoju puviniu, yra žalinga pomidorams liga, kuri pasireiškia ant negyvų ar pažeistų augalo dalių. Tai šlapias pažeistų pomidoro audinių puvinys, pasireiškiantis rudomis ar tamsiai rudomis, juodomis dėmėmis, kurios padengtos pilkomis, dulkančiomis apnašomis. Kekeriniam puviniui paveikus pomidorų stiebus, sutrinka augalų mityba, augalai vysta, žūva. Ligos pažeisti vaisiai masiškai krenta bei pūva. Kekerinis puvinys dažnai sunaikina pomidorų daigus, tai ir viena žalingiausių šiltnamyje auginamų pomidorų ligų.
Kekerinį puvinį sukeliantis grybas plinta kartu su pomidorų sėklomis, jis gali peržiemoti dirvoje ant augalų liekanų, ant šiltnamio konstrukcijų bei kitur. Šiam puviniui plisti palankus didelis oro drėgnumas bei 16-20 oC šilumos oro temperatūra.
Puvinio išvengti padeda augalų sodinimo kaitos laikymasis – pomidorai toje pačioje vietoje gali būti sodinami tik praėjus 2-3 metams, negalima jų sodinti pernykštėje bulvių vietoje, auginti bulvių kaimynystėje. Patariama sėti tik beicuotas pomidorų sėklas. Svarbu, kad dirvožemyje netrūktų fosforo ir kalio. Ligotų augalų liekanos turi būti sunaikinamos, šiltnamiai vėdinami bei dezinfekuojami. Nuėmus derlių, dirvą reikia giliai suarti.
Juodasis pomidorų puvinys (sausligė)
Juodasis pomidorų puvinys, arba sausligė – puvinys, kuriuo pirmiausia užsikrečia lapai, o po to ir vaisiai. Ant vaisių nuo vaiskočio pradeda plisti ruda įdubusi sauso puvinio dėmė, kuri greitai apsineša juodomis apnašomis. Pažeistos augalo dalys suminkštėja, paruduoja, pūva. Ligai palankiais metais nuo sausligės anksti nudžiūva lapai ir pomidorai užmezga mažai vaisių.
Nuo juodojo puvinio tinka tos pačios apsaugos priemonės, kaip ir nuo aukščiau aprašyto kekerinio.
Pomidorų maras (fitoftorozė)
Lietingą ir šiltą vasarą daug žalos pomidorams padaro maras, arba fitoftorozė. Tai viena žalingiausių ir dažniausių pomidorų, bulvių ligų, pažeidžianti visas antžemines augalo dalis. Jei ši liga patenka ant žiedynų, šie pajuoduoja bei nudžiūva. Ant neprinokusių pomidorų vaisių atsiranda rudų, kietų dėmių, kurių vietose vaisių audiniai gali įdubti. Vaisiai nukrinta ir galutinai supūva. Pomidorų maru gali susirgti ir lapai bei stiebai.
Ant pomidorų ši infekcija patenka iš bulvių pasėlių. Ji gali peržiemoti dirvoje likusiose bulvių ar pomidorų kero liekanose. Sukėlėjas plinta per orą, su lietaus lašais, per darbo įrankius, avalynę, pirštines, drabužius.
Šiltnamiuose auginami pomidorai mažiau paveikiami maro, kadangi vėjo pernešamos maro sporos rečiau patenka į šiltnamio vidų, tačiau jei sporos vis dėlto įsiskverbia pro duris ar angas, liga yra tokia pat žalinga kaip ir lauke augantiems augalams.
Pomidorų maro profilaktikos priemonės panašios į puvinių. Būtina laikytis sėjomainos, sodinti į lauką tik sveikus daigus, išnešti iš daržo augalų liekanas, rinktis atsparesnes pomidorų veisles.
Pomidorų septoriozė
Septoriozė paveikia pomidorų lapus, rečiau – kitas augalo dalis. Ant lapų atsiranda apvalių arba netaisyklingos formos rudos spalvos dėmių, kurias apjungia gelsvos dėmės. Smarkiau septoriozės pažeisti lapai nudžiūva. Negydant liga gali pereiti ir į stiebus. Septoriozė suintensyvėja lietingu nešaltu oru.
Septoriozės paveiktus lapus būtina nuskinti ir sunaikinti. Norint išvengti ligos, sėjamos beicuotos pomidorų sėklos, laikomasi sėjomainos, rudenį augalų liekanos sunaikinamos. Reikalui esant naudojamos fungicidinės priemonės.
Rudoji dėmėtligė
Rudoji dėmėtligė dažniausiai pažeidžia auginamų po polietileno plėvele pomidorų lapus. Ant pomidorų lapų atsiranda šviesiai žalios spalvos dėmės, kurios su laiku gelsta bei ruduoja. Apatinėje lapo pusėje išryškėja šviesiai pilkos, „aksominės“ apnašos, kurios vėliau paruduoja. Rudosios dėmėtligės pažeisti lapai sudžiūna ir sunyksta, sumažėja pomidorų derlius.
Ligos sukėlėjas išlieka ant nešalinamų sergančių augalų liekanų, gali peržiemoti ant medinių šiltnamio konstrukcijų, persiduoti su sėkla.
Pomidorų miltligė
Miltligė pažeidžia pomidorų lapus, ūglius, rečiau vaisius bei žiedus. Jos požymis – baltos, pilkšvos, tarytum miltuotos apnašos, kurios vėliau paruduoja. Pažeisti miltligės pomidorai gali deformuotis, pirma laiko nudžiūti, sumažėja jų derlius. Miltligė ypač pavojinga jauniems augalams.
Palankios sąlygos miltligei vystytis – sausi ir karšti orai, tankiai augantys augalai, didelis azoto trąšų kiekis dirvoje.
Pomidorų miltligei gydyti tinka sieros turintys fungicidai, juose neturi būti vario. Miltligės pažeistas augalo dalis reikia pašalinti ir sudeginti. Išvengti miltligės padės šiltnamių dezinfekavimas, sėjomaina. Krūmeliai neturi būti sodinami pernelyg tankiai.
Pomidorų bakterinis vėžys
Pomidorų bakterinis vėžys – pavojinga bakterinė liga. Jos požymiai – ant vaisių atsiradusios smulkios apskritos gelsvos dėmės su juodu centru. Užpuolus šiai ligai, vysta pomidorų lapai, ant stiebų, lapkočių atsiranda juodi dryželiai, žaizdos. Iš žaizdų pasirodo gelsvas skystis. Bakteriniu vėžiu užsikrėtusių pomidorų sėklos būna tamsios, prastai dygsta.
Kenksmingos bakterijos plinta per dirvožemį, sergančių augalų liekanas, sėklas, jas perneša lietus, vėjas, žmogus, vabzdžiai.
Nors mūsų šalyje bakterinis vėžys pomidorus puola nedažnai, pastebėjus šią ligą reikia naikinti užsikrėtusius augalus ar jų dalis, keisti žemę, dezinfekuoti šiltnamį, profilaktikai laikytis sėjomainos.
Kuo purkšti pomidorus nuo ligų
Pastebėjus ligų simptomus, reikėtų kuo greičiau imtis gydymo priemonių. Jei liga labai neišplitusi, pažeisti dar tik maži augalo ploteliai, galima naudoti namų darbo ar pirktines natūralias kovos su ligomis priemones.
Pomidorų marui, miltligei gydyti tinka natūralūs česnako, medžio anglies tirpalai. Česnako tirpalas gaminamas 1,5 stiklinės susmulkintų česnako galvų kartu su stiebais užpylus 10 l vandens, į šį tirpalą įmaišomi 2 g kalio permanganato. Tirpalas paliekamas parai nusistovėti, po to naudojamas dozuojant po 100-200 ml kiekvienam augalui, priklausomai nuo krūmo aukščio. Medžio pelenų tirpalas gaminamas 5 l pelenų užpilant 10 l vandens. Tirpalas palaikomas 3 dienas, tada išfiltruojamas ir praskiedžiamas vandeniu (1 dalis tirpalo ir 3 dalys vandens).
Pomidorų puviniams, marui, miltligei gydyti naudojamas sodos tirpalas – 2 šaukštai valgomosios sodos ištirpinami 10 l vandens įmaišant skysto ar ūkinio muilo.
Natūralios priemonės – išeitis ligai tik prasidedant, tačiau tokios priemonės bus mažiau efektyvios nei fungicidai (cheminiai kovos su augalų ligomis preparatai). Tad jei liga plinta, progresuoja, verta imtis ryžtingesnio gydymo – įsigyti fungicidinių preparatų. Naudojant chemines augalų gydymo priemones, būtina laikytis visų reikalavimų, nurodytų gamintojo instrukcijoje.
Dažniausi pomidorų kenkėjai
Pomidorus puola įvairūs kenkėjai, dažniausiai – amarai, baltasparniai, kurkliai. Pastebėjus kenkėjų, iškart imkitės jų naikinimo, kad jie kuo mažiau plistų. Tam tiks natūralios priemonės, o sunkesniais atvejais – insekticidai. Efektyvus bei natūralus kovos būdas – užsiveisti naudingųjų vabzdžių, kurie minta kenkėjais.
Amarai
Amarai ant pomidorų gausiau išplinta antroje vasaros pusėje. Amarų pažeisti pomidorų lapai pagelsta, susiraito, ūgliai iškrypsta. Šie kenkėjai pažeidžia apatinę pomidorų lapų dalį, ūglius, žiedus, vaisių užuomazgas. Augalų lapai susiraukšlėja, susisuka. Pažeistus krūmelius skurdina ir virusinės ligos, kurias amarai platina. Nuo amarų nukenčia tiek šiltnamiuose, tiek lauke auginami pomidorai.
Amarus bandykite naikinti purkšdami jų kolonijas česnako, svogūno lukštų, ūkinio muilo tirpalais. Jei kenkėjai smarkiai išplitę, naudokite pesticidines priemones. Amarus išnaikinti galima ir pasitelkus „geruosius“ vabzdžius – boružes, auksaakes. Šie naudingieji vabzdžiai dar vadinami entomofagais. Auksaakių lervos, boružių lervos ir suaugę vabzdžiai minta amarais, taip gelbėdami daržo ir sodo kultūras. Naudingųjų vabzdžių lervų galima įsigyti specializuotose pardavimo vietose.
Baltasparniai
Dažnai galima išgirsti augintojų skundus, jog pomidorus užpuolė baltos musytės. Tai baltasparniai – smulkūs, gelsvi, 1-1,5 mm ilgio vabzdžiai, baltais sparneliais. Jie deda ovalius, žalsvai geltonus kiaušinius, kurie vėliau pajuoduoja. Baltasparnių lervos gelsvai žalios, plokščios. Baltasparniai daro žalą šiltnamiuose auginamiems pomidorams. Šiltu oru gali kenkti ir lauke pasodintiems augalams. Ant baltasparnių pažeistų lapų atsiranda gelsvų dėmelių, tokie lapai pradeda gelsti. Kenkėjai veisiasi apatinėje lapo dalyje. Pomidorų kenkėjai baltasparniai gali peržiemoti šiltnamyje, sulindę į plyšius.
Kruopščiai valykite šiltnamį, pasibaigus auginimo sezonui, dezinfekuokite. Tikrinkite į šiltnamį įnešamus daiktus, augalus, kad kartu su jais neatkeliautų baltasparniai. Galite gaudyti šiuos kenkėjus pakabinę aplink pažeistus augalus lipnią juostą kenkėjiškiems vabzdžiams surinkti. Gera žinia – baltasparniais minta auksaakių lervos, tad pastebėjus baltasparnių galima užsiveisti šių entofagų.
Kurkliai
Kurkliai gyvena ir veisiasi lengvame ir drėgname dirvožemyje. Jie rausia urvus ir graužia augalų šaknis, šakniastiebius. Naktį kurkliai išlenda iš dirvos ir graužia antžemines augalo dalis. Gegužės-birželio mėnesiais kurklių patelės žemėje esančiuose lizduose deda kiaušinėlius.
Atsikratyti kurkliais galima bandyti įrengiant jiems alaus spąstus – įkasti indelius ar butelius su alumi į žemę 45 laipsnių kampu. Taros viršus aprišamas marle. Taip įkastas butelis užberiamas keliais centimetrais žemės. Kurklius vilioja alus, jie pragraužia marlę ir įlenda į indo vidų, o atgal išlįsti nebegali. Galima įsigyti specialių priemonių nuo kurklių, įterpiamų į dirvą. Taip pat specializuotose pardavimo vietose prekiaujama nematodų kolonijomis – tai labai smulkios kirmėlės, kurios apsigyvena kurkliuose ir juos naikina iš vidaus.
Pomidorų apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Apibendrinant išskirsime keletą sąlygų, kurių laikytis privalu, norint apsaugoti pomidorus nuo daugumos ligų bei kenkėjų plitimo, užkirsti kelią jų atsiradimui:
- neauginkite pomidorų po bulvių bei nesodinkite jų netoli bulvių, kadangi pomidorus pažeidžia tie patys kenkėjai ir ligos;
- sėkite tik beicuotą sėklą;
- į lauką sodinkite tik sveikus daigus;
- vegetacijos metu rinkite ir neškite iš daržo pūvančius vaisius, naikinkite piktžoles;
- nuėmus derlių, išgabenkite ir sudeginkite augalų liekanas, giliai suarkite dirvą, šiltnamius kruopščiai išvalykite, dezinfekuokite.
Naudoti šaltiniai:
https://www.rhs.org.uk
https://www.wikipedia.org
https://www.vle.lt
https://www.mkds.lt
Svetika P., Baranauskienė M., Kmitas A. ir kt. Daržininkystė. Sudarė Svetika P., Palaima K. Vilnius, 1995
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.