Baravykas. Kur auga baravykai ir kas lemia sėkmingą grybavimą

Grybavimas nesvetimas turbūt jokiam lietuviui, nes turime ypatingus miškus, kuriuose gausu ne tik skanių grybų, bet ir susidursime su nuodingų grybų įvairove. Baravykas, vadinamas grybų karaliumi, yra vertinamas visame pasaulyje. Bet ar žinote kaip atrodo nuodingas baravykas, bei kaip nesupainioti tikrinio baravyko su kitais grybais? Aptarsime taip pat kokiuose miškuose jų ieškoti, kaip baravykus auginti namuose bei kaip orientuosis miške.

Be nepakartojamo skonio, baravykai taip pat turi daug vertingų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, beta karoteno,vitaminų A, D, B1 ir B2, o taip pat gausu seleno, vario, fosforo, cinko, amino rūkščių, lecitino. Baravykai taip pat yra vieni tų grybų, kuriuos galima iš karto dėti į karštą keptuvę su sviestu ir truputį pakepus mėgautis karališku skoniu. Tačiau svarbu atsiminti, kad netyčia savalius nuodingųjų baravykų galima sunkiai apsinuodyti ir net iškeliauti anapilin.

Baravykas – tituluotas grybų karalius

Tikrinis baravykas (Boletus edulis). Ši baravykų rūšis dažniausiai randama spygliuočių (eglių) ir mišriuose miškuose. Rečiau pasitaiko lapuočių miškuose. Daugiausia šių grybų randama rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais. Daugiausia baravykų galima rasti aplink pušis, egles, ąžuolus ir buko medžius. Renkant grybus reikia stengtis nesunaikinti grybienos, nes tada grybai niekada nebeaugs toje pačioje vietoje.

Tikrinių baravykų kotelis paprastai būna iki 20 cm ilgio ir apie 1,5-6 cm pločio. Jaunų baravykų jis būna statinės formos, o vėliau tampa cilindrinis. Apatinėje dalyje jis yra baltas, su veltinio tekstūra, o nuo vidurio į viršų – šviesiai rudas, su smulkiu baltu tinkleliu. Tikrinių baravykų kepurėlė yra pusapvalė, paviršius lygus. Jaunų grybų kepurėlė yra beveik balta, vėliau – tamsiai ruda.

Tikrinio baravyko minkštimas yra baltas (bei šiek tiek rudas po kepurės oda), tankus ir tvirtas – pjaustant griežinėliais spalva nepasikeičia. Yra mažai galimybių supainioti tikrinį baravyką su kitu grybu, bet per neapsižiūrėjimą vietoj jo galima paimti, pavyzdžiui, kitą baravykų rūšies grybą arba aitrųjį pušynbaravykį. Kaip juos atpažinti aptarsime truputi vėliau.

Lietuvoje baravykas pripažintas vienu skaniausių grybų, o jį paruošti vartojimui galima įvairiais būdais, pavyzdžiui, marinuoti acte, pagaminti padažą, grybų sriubą ar džiovinti. Tinkamai išdžiovinti griežinėliai būna ne tamsiai rudi, o kreminiai. Tokio pavidalo grybas labai aromatingai papildo mėsos patiekalus.

Tikrinis baravykas – tai populiariausias baravykas mūsų miškuose, nors dažnai yra sutinkamas taip pat paąžuolis, beržyninis, gelsvakotis, blyškusis, dėmėtasis, pušyninis baravykas ir kiti. Kai kurie iš jų yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Kas lemia grybavimo sėkmę?

Norint prisirinkti visą pintinę grybų neužtenka pasikliauti vien savo sėkme ir tikėtis kad tik įėjus į mišką pasipils grybai. Kad geriau pasiruošti sėkmingam grybavimui, rekomenduojame atsižvelgti į keletą patarimų:

1. Visų pirmą surinkite kuo daugiau informacijos apie ieškomus grybus, pavyzdžiui baravykus. Skaitykite, žiūrėkite filmukus ir klausinėkite. 

2. Jei ieškosite baravykų (ar kitų grybų) pirmą kartą, pakvieskite į kompaniją  labiau patyrusį grybautoją, kuris ne tik padės atpažinti grybus, bet ir rekomenduos vietas, kuriose verta ieškoti grybų. Jei eisite vienas/viena, turėkite su savimi grybų atlasą ar bent mobiliąją programėlę skirtą grybų atpažinimui. 

3. Sekite informaciją spaudoje ir socialinese tinkluose: kai išgirsite, kad kažkam jau pavyko pririnkti baravykų, tai ženklas kad reikia suskubti jų ieškoti. Galite pasidomėti kokiuose miškuose jūsų draugui ar kaimynui pavyko pririnkti grybų. Tiesa, dalis grybautojų nenorės atskleisti savo geriausių vietų, bet galbūt kažkas numes visai neblogą patarimą. 

4. Atsiminkite kokiuose miškuose auga jūsų ieškomi grybai (baravykai auga spygliuočių arba mišriuose miškuose), neklaidžiokite tiesiog bet kur. Ypač pelkėtose vietose arba aukštoje žolėje neverta tikėtis rasti gerų grybų. 

5. Gerai pasiruoškite prieš einant į mišką, kad grybavimas būtų malonus ir smagus. Apsirenkite patogiai, geriau šviesiais rūbais (ant jų lengviau pastebėti erkes), turėkite su savimi purškalą nuo uodų ir erkių, vandens ir užkandžių, gerai įkrautą telefoną bei pagalbos numerius po ranka. Grybams rinkti turėkite pintinę ar kibirą bei mažą peiliuką grybams pjauti. 

6. Dažniau išeikite pasivaikščioti į mišką ir stebėkite kas jame auga, galbūt pastebėsite senų grybų pėdsakus arba kotelius kuriuos paliko kiti grybautojai. Pasižymėkite tokias vietas, galbūt apsilankius jose po savaitės atrasite grybų. 

7. Jei bijote eiti į mišką, arba turite sveikatos problemų ir nenorite daug vaikščioti, pabandykite užsiauginti baravykų prie namų (skaitykite toliau).

8. Jeigu keletą savaičių nebuvo lietaus, turite tikrai mažai šansų rasti grybų, tad palaukite lietaus.

9. Į mišką geriau keliauti ryte- mažiau šansų kad kažkas surinks grybus jums prieš nosį bei busite labiau pailsėję ir pastabūs. 

10. Nusiteikite, kad kartais grįšite namo tuščiomis rankomis, tai pasitaiko net patyrusiems grybautojams. Kuo dažniau eikite į mišką, tokių būdu anksčiau ar vėliau tikrai atrasite grybingų vietų.

Linkime sėkmės grybaujant! Tačiau prieš iškeliaudami į mišką, susipažinkite dar ir su tais baravykais, kurių geriau nerinkti bei ką daryti norint grybauti savo sode.

Nuodingas šėtoninis baravykas

Šėtoninis baravykas (Boletus satanas) savo pavadinimą gavo dėl savo neįprastos išvaizdos. Kaip jį atpažinti? Jis turi violetinį kotelį. Kai kuriais atvejais aplink šėtoniškąjį baravyką tvyro į skerdieną panašus kvapas, arba supuvusio svogūno kvapas. Nemalonų kvapą dažniau turi senesni grybai.

Apsinuodijimų šėtoninių baravykų nėra labai daug dėl dviejų priežasčių. Pirma, šis grybas mūsų šalyje yra labai retas. Be to, jo išvaizda išgąsdina net ir ne visai su grybais susipažinusius žmones.

Šetoninis baravykas turi pusiau apskritą kepurėlę. Grybo odelė lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Palietus grybą jis tampa mėlynas. Suvalgius šio grybo gali atsirasti virškinamojo trakto negalavimų. Dažniausiai pasitaiko vėmimas, kuris užpuola staiga ir turi smarkią eigą. Kartu pasireiškia vandeningas viduriavimas. Be viduriavimo ir vėmimo, nuodinguose ir mirtinuose grybuose esančios medžiagos gali sukelti inkstų, blužnies ir kepenų nepakankamumą, kuris baigiasi mirtimi.

Nevalgomas aitrusis pušynbaravykis

Aitrusis pušynbaravykis (lot. Tylopilus felleus). Šis grybas neretai yra painiojamas su tikriniu baravyku, nes vizualiai yra tikrai panašus. Malonus aitriojo pušynbaravykio kvapas yra labiausiai klaidinanti savybė. Tik išvirus išryškėja jo kartus skonis, todėl jis priskiriamas nevalgomiems grybams. Šie kartieji baravykai yra nestipriai nuodingi, jų rinkti nereikėtų, tačiau ir nereikia jų bijoti. Šetoninio baravyko vartojimas yra daug pavojingesnis.

Todėl prieš dedant bet kokį baravyką į patiekalus, prieš tai reikėtų paragauti nedidelį kiekį kepurėlės minkštimo, kad įsitikintumėte, jog jis bus skanus ir tinkamas valgyti. Aitriojo pušynbaravykio skonis yra šiek tiek kartus, galima paragauti šiek tiek kepurėlės minkštimo kad įsitikinti. Gaminant kartumas išryškėja.

Atminkite: jei nesate tikri, ar rastas grybas yra valgomas, nerinkite jo. Grybauti eikite su patyrusiu žmogumi ir grybų atlasu.

Kaip auginti baravykus namuose arba sode

Galite išbandyti ši paprastas būdą auginti baravykus namuose. Norėdami sulaukti gausaus baravykų derliaus, paruoškite specialų nuovirą, kuriame yra didelė dozė baravykų sporų.

Ingredientai: du dideli ir seni baravykai, 50 gramų šviežių mielių, 4 litrai nechloruoto vandens, tinka ir lietaus vanduo.

Išplautus baravykus sumalkite mėsmale. Sudėkite juos į tamsų indą, tada supilkite mieles ir vandenį. Išmaišykite, uždenkite audiniu ir padėkite tamsioje vietoje maždaug 2 savaitėms. Praėjus šiam laikui, įpilkite dar 10 litrų vandens. Gautą mišinį supilkite į vietą, kurioje norite, kad augtų grybai (pvz. didelis vazonas).

Atminkite, kad tinkamas mišinys – tik pusė sėkmės. Kad galėtumėte mėgautis puikiais baravykais, tiesiog turite sudaryti jiems tinkamas sąlygas. Į vazoną ar gėlyną įdėkite keletą spyglių, sausų lapų ir supuvusios žievės. Mulčias yra natūralus šių grybų substratas. Nebijokite eksperimentuoti. Jei sąlygos tinkamos, pirmųjų rezultatų galite tikėtis jau po dviejų savaičių. Linkime sėkmingo derliaus!

Daugiau apie grybų auginimą sode.

Geriausi patarimai kaip atpažinti grybus

Geriausia eiti grybauti su žmogumi, kuris gerai pažįsta grybus, o jeigu grybaujate vienas, jokių būdu į krepšelį nedėkite grybų, kurie kelia bent menkiausią įtarimą. Rinkite tik tuos grybus, dėl kurių esate tikri dviem šimtais procentų. Mikologai pataria nerinkti ir senų, dalinai sugedusių, formą pakeitusių ar per daug pažeistų netgi valgomų grybų, nes jie jau gali būti daugiau žalingi, negu valgomi ar maistine verte naudingi.

Taip pat galite pasitelkti įvairias mobiliąsias programėles, kurios padeda atpažinti grybus. Viena populiaresnių programėlių – “Mushroom Identify”. Joje yra ne tik grybų atpažinimo iš nuotraukos funkcija, bet ir grybų atlasas. Programėlėje taip pat galima išsaugoti savo mėgstamas grybavimo vietas, kad nereikėtų jų įvesti į sistemą kiekvieną kartą paleidus programą, bei viktorina, kurioje galima pasitikrinti savo žinias.

Kaip orientuotis ir nepasiklysti miške

Nors iš pažiūros miškas mums atrodo labai apleista ir netyrinėta vieta, iš tikrųjų kiekvienas jo gabalėlis buvo specialiai įvertintas, siekiant nustatyti jo ūkines ir apsaugines funkcijas. Tai nesunku įsivaizduoti pasitelkus šachmatų lentos pavyzdį. Juodai baltus laukus galime prilyginti miško kompleksui, suskirstytam į specialius sektorius – girininkijas. Padaliniai paprastai yra vienodos geometrinės formos, dažniausiai stačiakampiai. Kaip ir šachmatų lentoje, kiekviena šaka turi savo numerį, identifikuojantį ją vietovės žemėlapyje. Numeriai yra ant betoninių stulpelių, pastatytų girininkijos kampuose. Juos lengva rasti. Jei pasiklydote, tiesiog eikite viena kryptimi ir anksčiau ar vėliau pasieksite bevardį takelį ar kelią, žymintį vadinamąją atšaką. Eidami palei šią liniją, susidursime su stulpeliu, ant kurio užrašytas miško dalies, prie kurios esame. Belieka tik surasti save žemėlapyje arba paskambinti pagalbos. Svarbiausia taisyklė – nepanikuoti ir ramiai eiti viena kryptimi, kol susidursime su šiais orientyrais. Tai gali būti ir elektros linijos ar dujotiekiai, kurie dažnai sutampa su atšakos linija.

Prieš vykstant į mišką pravartu užsirašyti bendruosius pagalbos telefono numerius ir miškų urėdijos, kurioje esate, telefono numerį. Taip pat nepamirškite, kad beveik kiekviename išmaniajame telefone yra GPS imtuvas. Jis iš palydovų nuskaito mūsų padėtį žemėje maždaug 5 metrų tikslumu. Miške labai dažnai prarandamas mobiliojo tinklo ryšys, todėl verta naudotis šia funkcija. Kai vėl atsidursime ryšio zonoje, užkopę į kalną, tereikės atitinkamoms tarnyboms (miško sargams, policijai, ugniagesiams) pateikti koordinates.

Šaltiniai:
https://www.sciencedirect.com/topics/agricultural-and-biological-sciences/boletus
https://fit.poradnikzdrowie.pl/diety-i-zywienie/co-jesz/borowik-prawdziwek-rodzaje-borowiki
https://www.werandacountry.pl/blizej-natury/w-zgodzie-z-natura/borowik-szatanski-charakterystyka
https://krotoszyn.poznan.lasy.gov.pl/jak-nie-zgubic-sie-w-lesie-

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.