Skip to content

Skaniausios obelų veislės. Kaip išsirinkti?

Skaniausios obelų veislės. Kaip išsirinkti?
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Turbūt Lietuvoje nėra tokio sodo, kuriame neaugtų bent viena obelis. Obuoliai yra vieni iš populiariausių vaisių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Dėl unikalių obuolių savybių ir plataus panaudojimo maistui, obels vaisiai tapo kone kasdien vartojamu produktu. Išveista daugybė obelų veislių: pasaulyje žinoma apie 10 000, Lietuvoje – apie 1000 veislių. Kaip išsirinkti skaniausią obelų veislę? Susipažinkime su Lietuvoje auginamomis obelų rūšimis, vyraujančiomis veislėmis ir poskiepiais.

Obelų poskiepiai ir aukštis

Obelys dažniausiai išauginamos vegetatyviškai skiepijimo būdu, o tai turi daug privalumų. Iš poskiepo išaugęs medis neįvairuoja, t. y. ką įskiepysime tą ir gausime, rezultatas bus nuspėjamas. Pasirenkant atitinkamą poskiepį, galima numatyti būsimo vaismedžio dydį, derlių, ilgaamžiškumą. Tos pačios veislės, išaugintos ant skirtingų poskiepių, išauga skirtingo aukščio. Todėl paprastumo dėlei, obelys pagal užaugamą aukštį ir dažniausiai vyraujančius poskiepius skirstomos į aukštaūges, pusiau žemaūges, žemaūges ir nykštukines.

Aukštaūgės (standartinės) obelys

Tai obelys, galinčios užaugti net iki 9 metrų aukščio. Šios obelys ilgaamžės, ištvermingos, gali gyventi iki 6070 metų, o pradeda derėti 46 metais po pasodinimo. Aukštaūgės obelys puikiai tinka nepalankiomis oro sąlygomis pasižyminčiose vietovėse. Tokio aukščio medžiai išauga tiesiai iš vaisių sėklų arba poskiepių M1, M4, M11, MM111, MM104, A2.

Vidutinio augumo obelys užauga iki 7590 proc. sėklinio individo dydžio. Poskiepiai: MM106, M7, Mac1, 54-118, 57-545.

Aukštaūgės obelys
Aukštaūgės obelys

Pusiau žemaūgės obelys

Tai iki 46 metrų aukščio užaugančios obelys, t. y. 4060 % augumo. Vaisiai dera nuo 34 metų, o vaismedis gali išgyventi iki 60 metų. Šios obelys nereikalauja daug priežiūros, pakenčia aplink augančią neaukštą augmeniją. Naudojami poskiepiai: M26, P1, P14 ir kiti.

Žemaūgės obelys

Tai užaugančios iki 1,83,5 m aukščio obelys (2040 % augumo). Tokios obelys reikalauja daugiau priežiūros: reikalinga atrama, reikalingas laistymas bei tręšimas, aplink medį neturi būti piktžolių. Vaisius veda 23 metais. Tai plačiausiai naudojami vaismedžiai komerciniams sodams. Poskiepiai: M9, P2, P59, P60, B9, 62-396 ir kiti.

Nykštukinės obelys

Tai neaukštos 12 m aukščio obelys, 520 % augumo, kurias galima sodinti vazone. Vaismedžiai subręsta ir pradeda derėti jau 23 metais. Praktiškai nereikalauja genėjimo, bet reikalingas pastovus laistymas ir tręšimas, dirvos mulčiavimas po medeliu, reikalinga pastovi atrama. Nykštukinės obelys išgaunamos iš M27, M20, P22, B.146, B.195, B.491 poskiepių.

Poskiepių pavadinimai kilę pagal jų sukūrimo vietą, pavyzdžiui, East Malling (M serija), East Malling ir Mertonas (MM), Lenkija (P), Rusija (B), Mičiganas JAV (MAC), Otava Kanadoje (O) ir kiti.

Koloninės obelys

Lietuvoje auginamos obelų rūšys

Daugelis mūsų pažįstame obelį kaip sodo vaismedį, tačiau žinoma ir daugiau obelų rūšių. Lietuvoje žinoma viena natūraliai auganti obelų rūšis, o parkuose auginamos kelios dekoratyvinės rūšys.

Miškinė obelis (Malus sylvestris) ilgaamžis medis, gali išgyventi iki 150-200 metų. Užauga iki 10-15 metrų. Veda mažus rūgščius 23 cm skersmens obuoliukus. Lietuvoje natūraliai auga lapuočių miškuose, šlaituose, pamiškėse. Naudojama kaip pamatas kultūrinių veislių poskiepiams kurti.

Naminė obelis (Malus domestica) – tai visos iš miškinės obels išvestos veislės, kurios išskirtos į atskirą naminės obels rūšį. Pasižymi labai didele veislių įvairove, skirtinga vaismedžio išvaizda, vaisių gausa ir forma, priežiūros poreikiu ir kitomis savybėmis.

Žemoji obelis (Malus pumila) – dažnai kultivuojama rūšis, būna žemaūgės (2–4 metrų aukščio), bet pasitaiko ir aukštesnių variantų (5–15 m aukščio), natūraliai kilusi iš centrinės Europos.

Rojaus obelis (Malus pumila var. Paradisiaca) tai žemosios obels veislės, dažnai išskiriama kaip kita rūšis. Medis gausiai veda mažus 23 cm skersmens labai saldžius obuoliukus. Kaip ir kitoms rūšims, rojaus obelys yra skiepijamos, dažniausiai su žemaūgės obels poskiepiais. Poskiepiai išauga iki 23 m aukščio, įskiepytos kultūrinės veislės auga silpnai. Žydi dideliais gražiais žiedais. Dažniau naudojama kaip dekoratyvinės paskirties medžiai, bet vaisiai gali būti panaudojami maistui.

Rojaus obelis
Rojaus obelis

Slyvalapė obelis (Malus prunifolia) – auginama parkuose kaip dekoratyvinė rūšis. Kilusi iš Kinijos. Tai ištvermingi medžiai, užaugantys 3–8 m aukščio. Lapai panašūs į slyvos. Žydi baltais žiedais, veda geltonus ar raudonus vaisius.

Uoginė obelis (Malus baccata) – kilusi iš Sibiro, viena iš aukščiausių ir atspariausių atšiaurioms žiemos sąlygoms medžių. Auginama kaip dekoratyvinis augalas, kuriami ir formuojami „Bonsai“ stiliaus medeliai. Obuoliukai iki 1 cm dydžio, formuoja kekes.

Gausiažiedė obelis (Malus floribunda) – užauga iki 12 metrų aukščio, bet auginamas kaip dekoratyvinis tankiai žydintis krūmas ar neaukštas medis. Veda mažus iki 1 cm skersmens vaisius. Obelis labai atspari ligoms, nereikalauja priežiūros.

Obelų lajos formos

Obelų laja (vainikas) pasižymi apvalia ar piramidiška forma, kuri suteikiama medį genėjant. Išveista veislių, kurių formuoti praktiškai nereikia ir tam tikra forma yra pagrindinė veislės savybė. Tokios yra koloninės ir svyrančios obelys.

Koloninės obelys
Koloninės obelys

Koloninės obelys

Koloninių obelų forma primena stulpą, neformuojanti apvalios, rutuliškos lajos. Augalas labai mažai šakojasi, vaisiai auga tiesiai ant kamieno. Jos užima labai nedaug vietos, galima formuoti gyvatvores. Vaismedžiai užauga iki 2–2,5 m aukščio. 

Svyrančios obelys

Svyrančios obelys – tai tam tikra obelų forma, kai ilgos medžio šakos svyra žemyn, primena fontaną. Šią formą turi kelios dekoratyvinių rojaus obelų veislės. Medžiai labiau primena krūmus, jie užauga iki 2 metrų aukščio ir reikalauja labai mažai priežiūros.

Obelų veislės

Norint iš gausybės obelų veislių savo sodui išsirinkti geriausią, reikia atsižvelgti į savo poreikius ir galimybes. Pagal poskiepio tipą paprasčiausiai savo reikmėms yra auginti žemaūges obelis. Lyginant su aukštaūgėmis, žemaūgės obelys gana greitai ir gausiai pradeda vesti derlių, užima mažiau erdvės sode, jas lengviau prižiūrėti, efektyvesnis vaisių skynimas. Verta rinktis žiemines veisles, norint mėgautis ilgai išsilaikančiais vaisiais. Obelys pagal vaisių vartojimo ir prinokimo laiką skirstomos į tam tikras kategorijas, kartu siūlomos šios populiarios ir laiko patikrintos veislės.

Vasarinės obelys

Vasarinės obelys

Vasarinių vaismedžių obuoliai tinkami vartoti nuo liepos mėnesio iki rugpjūčio pabaigos.

Alyvinis“ – senovinė, vasarinė, viena pirmųjų vaisius sunokinančių obelų. Vidutinio dydžio gelsvos, dramblio kaulo spalvos obuoliai, saldžiarūgščio skonio. Medžiai gerai ištveria žiemas.

Avietinis“ – vasarinė obelis, vedanti vidutinio dydžio aromatingus, sultingus, saldžiarūgščius, su avietiniu prieskoniu obuolius. Medžiai gerai ištveria žiemas, pakankamai atsparūs grybinėms ligoms.

Konfetnoje“ – derlinga vasarinė veislė, nokina skanius, saldžius, vidutinio dydžio šiek tiek briaunotus vaisius. Augalas ištvermingas, vidutiniškai atsparus ligoms.

Persikinis“ – vasarą vaisius vedanti obelis, kurios vaisiai gana didoki, gražūs, skanūs, sultingi, su vyno prieskoniu ir smulkiai grūdišku minkštimu. Atspari kai kurioms ligoms. Medžiai ploni, nešakoti, pradeda derėti 3–6 augimo metais.

Piros“ – vasarinė veislė, obelis veda didelius vaisius, kurie yra sultingi, traškūs, kieti, saldžiarūgščio skonio. Medis atsparus žiemoms ir ligoms.

Rudeninės obelys

Vaisiai prinoksta anksti rudenį ir tokius obuolius galima vartoti 1–3 mėnesius.

Auksis“ – viena populiariausių rudeninių veislių. Obelis veda gražius, stambius vienodo dydžio vaisius, pasižyminčius rūgščiai saldaus vyno skoniu. Vaismedis puikiai auga, atsparus ligoms ir žiemoms.

Beržininkų ananasinis“ – rudeninė veislė, obuoliai stambūs, gražūs, saldžiarūgščio skonio, atsparūs ligoms. Obelis dera 7–9 metais, labai augi ir derlinga.

Sierinka“ – rudeninė obelis, vaisiai šiek tiek kūgiškos formos, vidutinio dydžio malonaus saldžiarūgščio skonio, veislei būdingu aromatu. Medžiai ilgaamžiai, vidutiniškai ištvermingi, bet vėlai pradeda vesti vaisius (8–9 metais).

Delikates“ – rudenį vaisius vedanti obelis, vaisiai didoki, vienodos ir taisyklingos formos, labai skanūs ir saldžiarūgščiai, minkštimas kiek žalsvo atspalvio. Medžiai vešlūs, vidutinio atsparumo žiemoms ir ligoms.

Rudens dryžuotasis“ – rudeninė veislė, veda stambius, dryžuotus, skanius, saldžiarūgščio vyno skonio vaisius. Obelys ištvermingos žiemoms ir ligoms, ilgaamžės, nereiklios dirvai.

Žieminės obelys

Žieminės obelys

Vaisiai prinoksta lapkričio–sausio mėnesiais, o sandėliuojant išsilaiko iki vasario-birželio mėn.

Rubin“ – žieminė veislė, kurios vaisiai sultingi, rūgščiai saldūs, minkštimas kreminis. Obelis pakankamai atspari ligoms ir atšiaurioms žiemoms, anksti pradeda derėti.

Golden Delicious“ – žieminė obelis, vedanti vidutinio dydžio žalsvai gelsvus vaisius, pasižyminčius sultingumu, traškumu, saldumu ir gaivumu. Obelys vidutinio augumo, atsparumo žiemoms ir ligoms, bet labai derlingos.

Rajka“ – viena populiariausių žieminių veislių, vedanti skanius, sultingus, traškius, didelius ir ilgai išsilaikančius vaisius. Vaismedžiai anksti dera, nėra reiklūs.

Bohemia“ – žieminė obels veislė, užaugina labai didelius, saldžius, traškius, aromatingus vaisius. Medžiai pasižymi vidutiniu atsparumu žiemoms ir ligoms.

Alva“ – žiemą vaisius sunokinanti obelis, obuoliai ilgai išsilaiko, yra sultingi, aromatingi, labai skanūs. Medis ypač derlingas, ištvermingas žiemoms.

Rubinola“ – žieminė obelų veislė, kuri veda didelius, saldžius, sultingus, kreminio, grūdėto minkštimo vaisius. Obelis atspari žiemoms ir ligoms, stipriai auga.

Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/obelys/
https://www.sblaime.lt/wp-content/uploads/2016/03/VPranckietis-Sodininkyste.pdf
https://www.orangepippintrees.co.uk/articles/how-to-choose-fruit-trees/fruit-tree-rootstock-tree-sizes
https://www.lammc.lt/lt/sdi-medelynas/obelu-veisles/3619
Uselis N. „Ūkininko patarėjo“ knygynėlis. Žemaūgės obelys. Kaunas: „Spindulys“ leidykla, 1997.
Tuinyla V., Lukoševičius A., Bandaravičius A. Lietuvos pomologija. Obelys ir kriaušės. Atlasas. Vilnius: „Mokslas“ leidykla, 1990.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Komentuoti
Seniausi
Naujausi Daugiausiai įvertinti
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
trackback
Vaisių, grybų, uogų, daržovių ir žolelių džiovinimas. Kaip išsaugoti vertingąsias maistines medžiagas? - Vaisių, grybų, uogų ir žolelių džiovinimas. Kaip išsaugoti vertingąsias maistines medžiagas?
prieš 10 mėnesius

[…] džiovinti yra rudeninės obuolių veislės. Obuoliai nuplaunami, iš jų pašalinama šerdis ir odelė (nebūtinai) ir jie supjaustomi […]

1
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex