Skip to content

Graikinis riešutmedis pagerins oro kokybę ir apsaugos kitus augalus

Graikinių riešutų sodinimas
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Jau nuo mokyklos suolo, dauguma vaikų žino: graikiniai riešutai padeda krimsti mokslus greičiau ir lengviau. Juk ne veltui jie atrodo kaip mažos smegenėlės! Ir su šiuo faktu išties nepasiginčysi – graikiniuose riešutuose gausu omega rūgščių, skatinančių protinę veiklą. Tačiau naudingosios jų savybes ties tuo tikrai nesibaigia. Naudingi ne tik vaisiai – pats riešutmedis sukurs sveiką aplinką šalia esantiems augalams, pagerins oro kokybę. Jūsų dėmesiui – riešutmedžio sodinimas ir graikinių riešutų auginimas nuo A iki Z.

Šiek tiek iš graikinių riešutmedžių istorijos

Lotyniškai šis augalas vadinasi Juglans regia – pavadinimas tikrai vertas tokio įspūdingo medžio. Žodžio „juglans“ reikšmė – Jupiterio gilė arba riešutas, o „regia“ išvertus reiškia karališkas. Išskirtinę pagarbą šiam medžiui reiškė ne tik romėnai, bet ir graikai, analogiškai jį vadinę „dievų gile“. Beje, lietuvių kalboje vartojamas pavadinimas visai nesusijęs su šių riešutų kilme. Graikiniais jie pavadinti todėl, kad graikų pirkliai pirmieji juos išvežė į šiaurę ir pristatė kitoms Europos šalims.

Graikinis riešutmedis

Natūraliai graikiniai riešutai paplitę nuo Balkanų pusiasalio iki pietvakarių Kinijos. Vienos daugiausiai graikinių riešutų užauginančių šalių yra Afganistanas ir Iranas. Tai visai nenuostabu, nes šie riešutmedžiai labai mėgsta saulės šviesą, puikiai toleruoja sausras ir vėjus, gerai jaučiasi aukštose vietose. Nepaisant to, šiandien itin populiarius graikinių riešutų sodinimas privačiuose soduose, o patys augalai jau prisitaikė gyventi įvairiausiomis sąlygomis. Ne išimtis yra ir Lietuvos klimatas, kur graikiniai riešutmedžiai puikiai prigyja ir netgi duoda gausų vaisių derlių.

Graikinių riešutmedžių savybės

Natūraliai augantys graikiniai riešutmedžiai yra gana įspūdingo dydžio: jų aukštis siekia 25–35 metrus, o kamieno skersmuo užauga iki 1,5 metro. Šakos stambios, plačiomis, ovaliomis ar rutuliškomis lajomis. Lapai sudėtiniai, plunksniški, siekia apie 20–40 cm. Šiltuoju sezonu jie yra tamsiai žali, o rudenį gražiai pagelsta. Jų išskirtinė savybė yra stiprus aromatas, primenantis obuolius. Jį skleidžia būtent apatinė lapo pusė, tokiu būdu viliodama vabzdžius.

Graikiniai riešutmedžiai yra vienanamiai savidulkiai augalai, tad juos galima sodinti ir po vieną. Tačiau reikėtų pastebėti, kad kryžminis apsidulkinimas didina derlingumą, todėl net ir dekoratyviniams tikslams jie dažniausiai auginami nedidelėmis giraitėmis. Neskiepyti graikiniai riešutmedžiai pradeda derėti po 10–12 metų ir vaisius brandina kasmet, bet gausiausias derlius pasikartoja kas 2–3 metus. Dažniausiai sunoksta rugsėjį, tačiau šis laikas, kaip ir kiti augalo parametrai, gali varijuoti priklausomai nuo pasirinktos veislės.

Graikinis riešutmedis – fitoncidinis augalas

Fitoncidinės medžiagos yra įvairiausi eteriniai aliejai, balzamai, alkaloidai bei kitos natūraliai augaluose randamos substancijos, naikinančios užkratus ir atbaidančios kenkėjus. Graikinių riešutų lapai ir kevalai turi itin didelę šių medžiagų koncentraciją, todėl pasodinę juos netoli namų langų ar pavėsinės, galite pamiršti apie zujančių mašalų kompaniją. Graikinių riešutmedžių kaimynystė labai naudinga kitiems augalams, mat jų išskiriamos medžiagos sukuria šiems apsaugą. Taip pat, iš graikinių riešutų kevalų ir lapų galite pasigaminti natūralių trąšų.

Graikinių riešutų skonis ir nauda

Graikiniai riešutai itin vertinami kaip puikaus skonio, sveikatai palankus užkandis. Iš jų gaminami įvairūs desertai, spaudžiamas aliejus, malami miltai ir t.t. Tačiau sulaukus derliaus, svarbu tinkamai juos laikyti ir laiku realizuoti. Riešutuose esantis didelis aliejaus kiekis greitai oksiduojasi, todėl išlukštenti riešutai gali apkarsti jau po kelių savaičių. Tai ženklas, kad suprastėjo ne tik jų skonis, bet ir naudingosios savybės. Geriausia saugoti neišlukštentus kevalus sandariame inde, tamsioje ir vėsioje vietoje. Tokiu būdu jie išlaikys šviežumą net kelis mėnesius.

Graikinis riešutmedis liaudies medicinoje

Dėl jau anksčiau minėtų fitoncidinių savybių, graikinių riešutmedžių lapai bei kevalai plačiai naudojami gydomiesiems tikslams. Iš jų daromi kompresai, nuovirai, vonelės, arbatos ir užpiltinės pasižymi ištisu gydomuoju spektru:

  • Antiseptinis ir priešuždegiminis poveikis.
  • Mažina tinimą ir varo skysčių perteklių iš organizmo.
  • Detoksikuoja, veikia kaip antiparazitinė priemonė.
  • Padeda kovoti su vidurių užkietėjimu.
  • Skatina žaizdų gijimą.

Graikinių riešutų sodinimas yra paprastas

Lietuvoje graikiniai riešutmedžiai nuo seno auga dvaruose ir sodybose. Išauginti iš vietinių riešutų, dažnai būna visiškai atsparūs šalčiams ir veda kokybiškus vaisius. Juos visai nesudėtinga užsiauginti iš sėklos – tereikia pasirinkti lietuviškos kilmės motininį augalą. Šviežiai nurinktas sėklas geriausia sėti rudenį, rugsėjo–spalio mėnesiais. Iškaskite nedideles vageles 15–20 cm atstumu ir suberkite sėklas. Vienmečius sėjinukus patartina iškasti pavasarį ir nukirpus pagrindinę šaknį, persodinti didesniu atstumu. Po 2–3 metų turėsite tolimesnei kelionei paruoštus sodinukus.

Patikėkite, graikinių riešutų sodinimas bei auginimas Lietuvoje yra ne tik įmanomas, bet ir visai nesudėtingas. Priimkite šį įkvepiantį iššūkį ir galbūt ilgainiui jis taps daugiau nei širdžiai mielu užsiėmimu ir jūs atrasite pelningą verslo kryptį.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei prie nuotraukos nenurodyta kitaip.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *