Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Kaukazinis šilokas – neįtikėtinai atsparus ir visus metus dekoratyvus bei ilgaamžis sodo augalas

Kaukazinis šilokas – neįtikėtinai atsparus ir visus metus dekoratyvus bei ilgaamžis sodo augalas
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Kaukazinis šilokas (Sedum spurium) – vienas populiariausių ir atspariausių želdynų augalų, puikiai tinkantis uolynams, žaliems stogams, bordiūrams ir kitiems sodo plotams. Šis sukulentas priklauso storlapių (Crassulaceae) šeimos augalams ir savo kilme siejamas su Kaukazo kalnų regionais. Kaukazinis šilokas vertinamas dėl išskirtinio atsparumo sausrai, šalčiui, ligoms, taip pat dėl minimalios priežiūros poreikių ir ilgo dekoratyvumo laikotarpio. Augalas formuoja tankius žalius kilimėlius, kurie vasarą pasipuošia ryškiais žiedynais, o rudenį lapai įgauna raudonavus atspalvius.

Šiame straipsnyje sužinosite, kaip sėkmingai auginti kaukazinį šiloką Lietuvos klimato sąlygomis, kaip jį prižiūrėti ir su kokiais augalais gražiausiai dera kompozicijose.

Kaip atrodo kaukazinis šilokas

Kaukazinis šilokas – tai žemas, prie žemės plintantis daugiametis sukulentas, kuris formuoja tankius, kilimus primenančius sąžalynus. Augalas išauga tik 10–20 cm aukščio, tačiau plinta horizontaliai ir gali užaugti iki 40–60 cm pločio, kartais net daugiau, jei sąlygos palankios.

Įdomūs faktai apie tai, kad kaukazinis šilokas beveik nemirtingas Ar žinojote, kad kaukazinis šilokas – augalas, galintis išgyventi beveik be žemės ir vandens, net ant stogų ar tarp akmenų? Jo lapeliai sugeria drėgmę iš oro, o jei nupjausite – jis „prisikels“ iš vieno fragmento! Kai kuriose kultūrose šilokas laikytas nemirtingumo simboliu, saugančiu namus nuo žaibo ir piktųjų dvasių.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie tai, kad kaukazinis šilokas beveik nemirtingas? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Stiebai šliaužiantys, šakoti, lengvai šaknijasi mazguose, kai liečia dirvožemį. Tai leidžia augalui greitai plėstis ir padengti didelius plotus. Stiebai mėsingi, žalsvi arba rausvai žalsvi, priklausomai nuo veislės ir augimo sąlygų.

Lapai mėsingi, storoki, sultingi – tipinė sukulentų savybė, leidžianti kaupti vandenį ir išgyventi sausrų sąlygomis. Lapai priešiniai arba suraityti po kelis, plokščiai ovalūs ar apskriti, dantyti pakraščiuose, 1,5–2,5 cm ilgio. Lapų spalva priklauso nuo veislės – gali būti šviesiai žalia, tamsiai žalia, pilkšvai žalia, o rudenį ir žiemą įgyja bronzinius, raudonus ar purpurinius atspalvius, ypač vėsesniu oru ir saulėje. Kai kurios veislės išlaiko raudonus lapus visus metus.

Žiedai smulkūs, žvaigždėti, susitelkę į tankius, plokščius arba kupolinius viršūninius žiedynus. Vienas žiedelis turi penkis mažus, smailius žiedlapius. Žiedų spalva priklauso nuo veislės – dažniausiai rausva, rožinė, karmino raudona arba balta. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais, priklausomai nuo veislės ir klimato. Žydėjimas trunka 3–4 savaites. Žiedai pritraukia bites, kamanes, drugius ir kitus apdulkintojus.

Po žydėjimo susiformuoja smulkūs vaisiniai maišeliai su smulkiomis sėklomis, tačiau augalas įprastai dauginamas vegetatyviai, o ne sėklomis.

Rekomenduojamas video

Šaknys gana seklios, plačiai išsišakojusios, tai leidžia augalui įsišaknyti netgi menkoje dirvoje tarp akmenų.

Kaip atrodo kaukazinis šilokas

Kaukazinio šiloko veislės

Nors botaniškai kaukazinis šilokas yra viena rūšis (Sedum spurium), selekcininkų dėka išvesta daug atskirų veislių, kurios skiriasi lapų ir žiedų spalvomis bei augimo intensyvumu.

  • ‘Coccineum’ – viena populiariausių veislių, pasižyminti ryškiai rausvais ar rožiniais žiedais ir žaliais lapais, kurie rudenį tampa raudoni. Žydi birželio–liepos mėnesiais.
  • ‘Album Superbum’ – veislė su baltais žiedais ir šviesiai žaliais lapais. Žydi birželio–liepos mėnesiais, atrodo labai šviežiai ir šviesiai.
  • ‘Fuldaglut’ – išskirtinė veislė su tamsiai raudonais, beveik purpuriniais lapais, kurie išlaiko spalvą visus metus, ypač saulėje. Žiedai tamsiai rožiniai ar raudoni. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais.
  • ‘Dragon’s Blood’ (Drakono kraujas) – labai populiari veislė su bronziniais–raudonais lapais ir ryškiai rožiniais ar karmino raudonais žiedais. Lapai ypač intensyviai paraudę rudenį ir žiemą. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais.
  • ‘Tricolor’ – įdomi veislė su trispalviais lapais – žaliais su baltu apvadu ir rausvu atspalviu. Žiedai rožiniai. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais. Šiek tiek jautresnė nei kitos veislės.
  • ‘Schorbuser Blut’ – veislė su tamsiai žaliais lapais, kurie rudenį tampa tamsiai raudoni. Žiedai tamsiai rožiniai–raudoni. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais.
  • ‘Roseum’ – klasikinė veislė su šviesiai rožiniais žiedais ir žaliais lapais. Žydi birželio–liepos mėnesiais.
  • ‘Red Carpet’ – kompaktiška veislė su raudonais lapais ir ryškiai rožiniais žiedais. Formuoja labai tankius kilimus.

Visos šios veislės yra ypač atsparios šalčiui, sausrai ir lengvai auginamos Lietuvos klimato sąlygomis.

Kaukazinis šilokas: sodinimo vieta ir dirva

Kaukazinis šilokas – vienas mažiausiai pretenzingų augalų, tačiau tinkamai parinkus auginimo sąlygas, jis žydi gausiau ir atrodo dekoratyviau.

Geriausia vieta kaukaziniam šilokui – atvira, saulėta erdvė, kur saulės šviesa krenta ne mažiau kaip 5–6 valandas per dieną. Būtent tokiomis sąlygomis augalas žydi gausiai, lapai įgyja intensyviausias spalvas, o augimas kompaktiškas. Pusiau pavėsyje šilokas taip pat gali augti, tačiau žydėjimas bus kuklesnis, lapai žalesnės spalvos, augalas labiau ištįsęs. Visiškai pavėsingose vietose augalas silpnai žydi ir tampa mažiau dekoratyvus.

Kaukazinis šilokas idealiai tinka uolynams, alpinariumams, sausoms šlaitų vietoms, tarp akmenų ir plokščių, kur daugelis kitų augalų augtų prastai.

Kaukazinis šilokas mėgsta lengvą, gerai drenuotą, netgi skurdžią dirvą. Jam puikiai tinka smėlinga, žvyringa, akmeninga dirva su neutralia arba silpnai šarminga reakcija (pH 6,5–7,5). Augalas toleruoja netgi sausus, neturtingus dirvožemius – tai tipinis uolų augalas. Visiškai netinka sunkus, molingas, nuolat drėgnas gruntas. Stovintis vanduo žiemą gali sukelti šaknų puvinį ir augalo žūtį.

Labai svarbus geras drenažas. Jei dirva sunki ar molinga, rekomenduojama į ją įmaišyti smėlio, smulkaus žvyro ar akmenukų, pagerinti struktūrą. Auginant vazonuose, substratui naudojamas smėlingas substratas sukulentams arba mišinys iš universalios žemės, smėlio ir perlito santykiu 1:1:1.

Kaukazinis šilokas netgi gali augti ant žalių stogų, tarp skaldelių, ant sienų – tai parodo jo atsparumą ir nepretenzingumą.

Kaukazinis šilokas: sodinimo vieta ir dirva

Kaukazinio šiloko sodinimas ir dauginimas

Kaukazinis šilokas dauginamas labai lengvai – tai vienas paprasčiausiai dauginamų augalų. Naudojami keli būdai: dalijimas, auginiai, lapais, retai – sėklomis.

  • Dauginimas dalijant. Paprasčiausias ir greičiausias būdas. Pavasarį (balandžio–gegužės mėnesiais) arba ankstyvu rudenį (rugpjūčio mėnesį – rugsėjo pradžioje) šiloko kilimėlis padalijamas į mažesnes dalis. Galima tiesiog atskirti šoninės įsišaknijusias šakas arba iškasti visą krūmą ir padalyti jį. Kiekviena dalis turi turėti šaknis ir ūglius. Po to dalys iš karto pasodinamos naujose vietose. Dauginimas dalijant – greitas būdas užsiauginti naujų augalų, kurie pražysta tais pačiais metais.
  • Dauginimas auginiais. Bet kuriuo metų laiku (geriausia gegužės–liepos mėnesiais) nuo augalo nupjaunami 5–8 cm ilgio ūgliai. Apatiniai lapai nuimami, ūgliai pasodinami tiesiai į lengvą, smėlingą substratą arba tiesiai į gėlyno dirvą. Auginiai šaknijasi labai greitai – per 1–2 savaites. Jie net nebūtinai apdorojami šaknų stimuliatoriumi – šilokas šaknijasi pats savaime.
  • Dauginimas lapais. Nuo stiebo atsargiai nuimami sveiki lapai, paliekami ant drėgno, smėlingo substrato arba tiesiog ant žemės paviršiaus. Per kelias savaites iš lapo pagrindo susiformuoja mažytės šaknelės ir naujas augaliukas. Tai labai lėtas būdas, bet įdomus ir lengvas.
  • Dauginimas sėklomis. Retas būdas, nes vegetatyvinis dauginimas daug paprastesnis. Tačiau jei norite užsiauginti šilokų iš sėklų, jos sėjamos ankstyvą pavasarį (kovo–balandžio mėnesiais) į šiltnamį ar daigyklą, ant substrato paviršiaus, neužbarstant žeme, nes šiloko sėkloms reikalinga šviesa dygimui. Laikant 18–20°C temperatūroje, sėklos sudygsta per 1–3 savaites. Sėjinukai augami šviesoje, pikiuojami turėdami 2–3 tikruosius lapus. Į nuolatinę vietą sodinami gegužės pabaigoje–birželio pradžioje. Iš sėklų išauginti augalai pražysta antrais metais.

Sodinimas. Kaukazinis šilokas sodinamas balandžio–gegužės mėnesiais arba rugpjūčio–rugsėjo pradžioje. Tarpai tarp augalų paliekami 20–30 cm, priklausomai nuo veislės ir to, kaip greitai norite užauginti tankų kilimą. Jei sodinate tankiau (15–20 cm), augalai greičiau suaugs į vientisą kilimėlį. Augalai sodinami tuo pačiu gyliu, kokiu augo vazone. Po sodinimo lengvai palaistykite. Mulčiuoti nereikia – geriau palikti žemės paviršių atvirą.

Kaukazinio šiloko auginimas ir priežiūra

Kaukazinis šilokas – vienas mažiausiai priežiūros reikalaujančių augalų. Jis idealiai tinka užimtiems sodininkams arba tiems, kas nori auginti gražų sodą su minimaliomis pastangomis.

Temperatūra ir žiemojimas. Kaukazinis šilokas puikiai prisitaikęs prie Lietuvos klimato ir yra labai atsparus šalčiui. Augalai be problemų peržiemoja be jokios apsaugos, net labai šaltomis žiemomis (iki -30 °C ir žemiau). Žiemą lapai dažnai parausta, bet pavasarį augalas greitai atsinaujina ir atželia. Jokios specialios žiemos apsaugos nereikia.

Laistymas. Kaukazinis šilokas – sausroms atsparus augalas, todėl jam reikia tik minimalaus laistymo. Net ilgais sausros periodais šilokas nevysta, tik lapai gali šiek tiek susiraukšlėti, bet greitai atsistato, kai palyja.
Jauni, tik pasodinti augalai pirmąsias 2–3 savaites laistomi šiek tiek reguliariau, kol įsišaknija. Po to laistymas nebereikalingas, išskyrus ekstremalias sausras.

Tręšimas. Kaukazinis šilokas nenori intensyvaus tręšimo – priešingai, per derlingoje dirvoje augalas auga per sparčiai, tampa išpūstas, mažiau atsparus ligoms ir žiedai gali būti kuklesni. Jei dirva labai skurdi, galima vieną kartą per metus (ankstyvą pavasarį) patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis mažomis dozėmis arba lengvai įberti komposto. Bet tai neprivaloma – daugelis sodininkų šiloko visai netręšia ir augalai puikiai auga.

Genėjimas. Po žydėjimo rekomenduojama nuvytusius žiedynus nukirpti, kad augalas neatrodytų netvarkingai ir nebrandintų sėklų. Tai taip pat skatina tankesnį lapų augimą. Genėjimas atliekamas paprastomis žirklėmis arba peiliu nupjaunant žiedynus su dalimi stiebų.
Jei augalas sensta, išretėja centre arba per daug išsidriekia, galima ankstyvą pavasarį apkirpti žemai (palikti 2–3 cm virš žemės), ir jis greitai atžels naujais, tankiais ūgliais.

Piktžolių šalinimas. Tankiai užaugęs šilokų kilimas pats slopina daugelį piktžolių, tačiau jaunus sodinukus reikia reguliariai ravėti. Kai šilokas užauga tankiu kilimu, piktžolės beveik nebeatsiranda.

Kita priežiūra. Kaukazinis šilokas praktiškai nereikalauja jokios kitos priežiūros. Nereikia mulčiuoti, dengti žiemai, purenti – tai idealus augalas lengvos priežiūros gėlynams.

Kaukazinio šiloko auginimas ir priežiūra

Kaukazinio šiloko ligos ir kenkėjai

Kaukazinis šilokas – vienas atspariausių augalų, retai kenčiantis nuo ligų ar kenkėjų. Paprastai problemų kyla tik tada, kai sudaromos netinkamos auginimo sąlygos, ypač kai dirva būna per drėgna ar sunkiai praleidžianti vandenį. Tokiu atveju gali pasireikšti šaknų ir stiebo puvimas – šaknys bei stiebų pagrindai ima pūti, augalas vysta ir gali žūti. Siekiant to išvengti, būtina užtikrinti gerą drenažą ir vengti perteklinio laistymo, o pažeistus augalus pašalinti kartu su šaknimis.

Labai retais atvejais drėgnomis ir pavėsingomis sąlygomis gali pasireikšti miltligė – ant lapų atsiranda baltos, miltų pavidalo apnašos. Pažeistus lapus reikia pašalinti, o augalą nupurkšti fungicidais arba sodos tirpalu. Kartais ant jaunų ūglių gali pasirodyti ir amarų, kurie siurbia augalo sultis, dėl ko lapai gali deformuotis. Jie lengvai pašalinami stipria vandens srove arba muiluotu vandeniu, ir paprastai didelės žalos nepadaro.

Drėgnose vietose kartais pasitaiko sraigių ir šliužų, kurie mėgsta graužti jaunus lapus. Jų galima atsikratyti rankiniu būdu arba pasitelkus specialias granules. Grybinės ligos kaukazinį šiloką užklumpa itin retai – dažniausiai tik esant nuolatinei drėgmei ar prastam dirvos drenažui.

Kaukazinis šilokas vazonuose

Kaukazinis šilokas puikiai tinka auginti vazonuose – jis gražiai atrodo balkonuose, terasose ar lauko paviljonuose. Dėl svyrančių stiebų augalas ypač dekoratyvus kabančiose kompozicijose, kur jo ūgliai grakščiai krenta per vazono kraštus. Svarbiausia – užtikrinti gerą drenažą, kad vanduo neužsistovėtų ir šaknys neimtų pūti.

Kaukazinis šilokas – idealus augalas visiems, kas nori gražaus, spalvingo, visus metus dekoratyvaus sodo su minimaliomis pastangomis. Jis atlaiko sausras, šalčius, neserga, nereikalauja tręšimo ar laistymo ir džiugina akį vasarą – kai žydi, ir rudenį bei žiemą – kai lapai paraudę. Sodinkite šiloką saulėtose vietose su geru drenažu ir mėgaukitės jo grožiu daugelį metų!

Šaltiniai:

  1. https://www.rhs.org.uk/plants/17005/sedum-spurium/details
  2. https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-sedums/
  3. https://www.thespruce.com/growing-sedum-showy-stonecrop-1402861

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
author avatar
Vaida Janikūnienė
Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *