Smalkės, moksliškai vadinamos anglies monoksidu (CO), yra viena klastingiausių grėsmių, su kuria gali susidurti kiekvienas namų ūkis, besišildantis kietuoju kuru, dujomis ar net skystojo kuro šildymo sistemomis. Šios dujos neturi nei spalvos, nei kvapo, nei skonio, todėl žmogaus pojūčiai yra visiškai bejėgiai jas atpažinti. Dažnai smalkės vadinamos „tyliuoju žudiku“, nes jų poveikis organizmui prasideda nepastebimai, o pasekmės gali būti tragiškos vos per kelias minutes.
Suprasti, kaip susidaro šios dujos ir kaip užtikrinti saugumą namuose, yra gyvybiškai svarbu kiekvienam atsakingam šeimininkui, ypač šaltuoju metų laiku, kai šildymo įrenginiai dirba intensyviausiai.
Kaip susidaro smalkės ir kodėl jos tokios pavojingos
Anglies monoksidas susidaro ne pilno degimo proceso metu, kai degančioms medžiagoms trūksta deguonies. Įprastai, esant pakankamam deguonies kiekiui, vyksta pilnas degimas ir išsiskiria anglies dvideginis, tačiau sutrikus oro tiekimui ar esant techniniams gedimams, pradeda skirtis nuodingos smalkės.
Pagrindiniai šaltiniai namų aplinkoje yra netvarkingos krosnies sklendės, užsikimšę dūmtraukiai, nesandarios dujinės viryklės, vandens šildytuvai ar net garaže užvestas automobilis. Smalkės yra šiek tiek lengvesnės už orą, todėl jos linkusios kilti į viršų ir greitai užpildyti gyvenamąsias patalpas, skverbdamosi per menkiausius plyšius ar vėdinimo sistemas.
Biologinis smalkių poveikis žmogaus organizmui yra tiesiogiai susijęs su kraujo gebėjimu pernešti deguonį. Patekęs į plaučius, anglies monoksidas jungiasi su hemoglobinu net du šimtus kartų stipriau nei deguonis. Taip susidaro karboksihemoglobinas, kuris blokuoja deguonies patekimą į gyvybiškai svarbius organus, pirmiausia į smegenis ir širdį. Žmogus pradeda jausti deguonies badą net ir giliai kvėpuodamas. Kadangi smalkės nesukelia jokio kvėpavimo takų sudirginimo ar dusulio pojūčio, auka dažnai net nesuvokia, kas vyksta, kol tampa per vėlu imtis veiksmų ar palikti patalpą.
Smalkės: kaip atpažinti pirmuosius apsinuodijimo požymius?
Viena didžiausių problemų diagnozuojant apsinuodijimą smalkėmis yra ta, kad ankstyvieji simptomai labai primena įprastą peršalimą, gripą ar tiesiog nuovargį. Žmogus gali pajusti lengvą galvos skausmą, svaigulį, bendrą silpnumą ar pykinimą. Dažnai šie požymiai klaidingai priskiriami pervargimui po darbo dienos ar blogai savijautai dėl prasto oro. Tačiau esminis skirtumas yra tas, kad simptomai paprastai išnyksta išėjus į gryną orą ir vėl atsinaujina sugrįžus į užterštą patalpą. Jei keli šeimos nariai vienu metu pradeda skųstis panašiais negalavimais, tai yra rimtas pavojaus signalas, rodantis galimą dujų nuotėkį.
Didėjant smalkių koncentracijai ore, simptomai sparčiai sunkėja. Atsiranda koordinacijos sutrikimai, sumaištis, padažnėja širdies plakimas ir pradeda trūkti oro. Pavojingiausia situacija susiklosto naktį, kai gyventojai miega. Kadangi anglies monoksidas neturi jokio dirginančio poveikio, miegantis žmogus tiesiog nepabunda. Smegenys, negaudamos deguonies, pamažu nustoja funkcionuoti, o mirtis ištinka dėl uždusimo. Būtent dėl šios priežasties prevencinės priemonės ir ankstyvojo įspėjimo sistemos yra vienintelis patikimas būdas išvengti nelaimės.
Rekomenduojamas video
Smalkių detektorius – jūsų gyvybės sargas
Vienintelis būdas patikimai nustatyti anglies monoksido buvimą ore yra specialus smalkių detektorius (anglies monoksido detektorius). Tai kompaktiškas prietaisas, kuriame esantis elektrocheminis jutiklis nuolat analizuoja oro sudėtį. Kai tik smalkių koncentracija pasiekia pavojingą ribą, detektorius įjungia labai garsų garsinį signalą, kuris gali prikelti net kietai miegantį žmogų.
Svarbu pabrėžti, kad šiuolaikiniai detektoriai yra sukonstruoti taip, kad reaguotų ne tik į didelę momentinę koncentraciją, bet ir į ilgalaikį mažų dozių buvimą ore, nes net ir nedidelis kiekis smalkių, kvėpuojant jomis kelias valandas, gali būti mirtinas.
Renkantis smalkių detektorių, rekomenduojama atkreipti dėmesį į modelius su skaitmeniniu ekranu. Tokie prietaisai rodo esamą CO lygį net ir tada, kai jis dar nesiekia kritinės ribos, todėl galite pastebėti pirmuosius gedimus šildymo sistemoje dar prieš kylant realiam pavojui. Taip pat būtina patikrinti, ar prietaisas atitinka Europos Sąjungos saugumo standartus (pažymėtas EN 50291 kodu). Detektoriai dažniausiai maitinami baterijomis, todėl jie veikia net ir dingus elektrai, kas gali nutikti per audras ar stiprius snygius, kai šildymo sistemos gali sutrikti.
Smalkių detektoriaus montavimas: taisyklės, kurias būtina žinoti
Nusipirkti detektorių yra tik pusė darbo – ne mažiau svarbu jį tinkamai sumontuoti. Dažnai daroma klaida smalkių detektorių statant ant spintos ar aukštai palubėje. Kadangi anglies monoksidas maišosi su kambario oru ir jo tankis panašus į oro, geriausia vieta šiam prietaisui yra žmogaus kvėpavimo lygyje:
- Jei prietaisą montuojate miegamajame, jis turėtų būti šalia lovos, maždaug galvos aukštyje.
- Kitose patalpose rekomenduojamas montavimo aukštis yra nuo pusantro iki dviejų metrų nuo grindų.
- Svarbu išlaikyti protingą atstumą nuo kuro deginimo prietaisų – rekomenduojama detektorių įrengti nuo 1 iki 3 metrų atstumu nuo katilo ar židinio.
Labai svarbu vengti „negyvųjų zonų“ – tai kampai, vietos prie pat ventiliacijos angų ar skersvėjų zonų, kuriose oras nejuda arba juda pernelyg greitai. Jei detektorių pastatysite prie pat lango, pro jį besiskverbiantis lauko oras gali „nupūsti“ smalkes nuo jutiklio, ir prietaisas pavojaus signalo neduos tol, kol koncentracija kitose kambario vietose jau bus tapusi pavojinga. Taip pat rekomenduojama vengti labai drėgnų vietų, pavyzdžiui, vonios kambarių ar zonų tiesiai virš viryklės, kur garai gali pažeisti jautrią elektroniką.
Smalkės: kodėl nepakanka dūmų detektoriaus?
Dauguma žmonių daro lemtingą klaidą manydami, kad įprastas dūmų detektorius apsaugos juos ir nuo smalkių. Tai yra pavojingas mitas, kurį būtina išsklaidyti. Dūmų detektoriai yra sukurti reaguoti į matomas kietąsias daleles ore – dūmus, kylančius gaisro metu. Tačiau smalkės yra bespalvės ir beskonės dujos, kurios dažnai atsiranda be jokio matomo dūminimo. Pavyzdžiui, jei krosnies sklendė uždaroma per anksti, kol anglys dar rusena, patalpa užsipildo smalkėmis, tačiau dūmų joje gali visiškai nebūti. Tokiu atveju dūmų detektorius tylės, o žmonių gyvybei grės realus pavojus.
Idealiu atveju namuose turėtų būti įrengti abu šie prietaisai arba kombinuoti detektoriai, nors specialistai dažnai rekomenduoja juos turėti atskirai dėl skirtingų montavimo reikalavimų. Dūmų detektorius visada montuojamas ant lubų, nes dūmai ir karštas oras kyla aukštyn.
Prevencija ir tinkama šildymo sistemų priežiūra
Nors detektoriai yra būtini, jie yra tik paskutinė gynybos linija. Pagrindinis saugumo garantas yra tvarkinga šildymo įranga ir dūmtraukiai.
- Kiekvieną rudenį, prieš prasidedant šildymo sezonui, būtina kviesti profesionalų kaminkrėtį, kuris išvalytų suodžius ir patikrintų dūmtraukio trauką. Užsikimšęs kaminas yra viena dažniausių smalkių patekimo į namus priežasčių.
- Taip pat svarbu niekada neuždaryti krosnies sklendės, kol kuro degimo procesas nėra visiškai pasibaigęs ir ugniakure nebematyti mėlynų liepsnelių, kurios yra tiesioginis anglies monoksido degimo požymis.
Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į plastikinių langų ir durų sandarumą šiuolaikiniuose namuose. Jei namas yra labai sandarus, o viduje veikia galingas gartraukis ar priverstinė ventiliacija, gali susidaryti vadinamoji „atvirkštinė trauka“, kai oras į patalpas pradedamas siurbti per kaminą, kartu įtraukiant ir degimo produktus. Todėl užtikrinti nuolatinį šviežio oro pritekėjimą į patalpas, kuriose stovi šildymo prietaisai, yra ne tik patogumo, bet ir gyvybinės būtinybės klausimas.
Smalkės: kaip elgtis suveikus smalkių detektoriui?
Jei jūsų namuose pasigirsta smalkių detektoriaus signalas, veikti reikia nedelsiant, nes kiekviena sekundė yra brangi:
- Pirmiausia būtina kuo skubiau atidaryti visus langus ir duris, kad patalpos būtų išvėdintos, ir visiems gyventojams išeiti į gryną orą. Jokiu būdu negalima gaišti laiko bandant surasti nuotėkio šaltinį ar patiems taisyti gedimą. Išėję į saugią vietą, suskaičiuokite visus šeimos narius ir įsitikinkite, kad niekas neliko viduje.
- Pajutus bent menkiausius apsinuodijimo simptomus – galvos svaigimą ar pykinimą – būtina nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnyboms telefonu 112. Net jei atrodo, kad jaučiatės gerai, medikų apžiūra yra rekomenduojama, nes smalkių poveikis gali pasireikšti ir po kurio laiko.
- Į namus sugrįžti galima tik tada, kai specialistai patikrina patalpas su profesionalia įranga ir patvirtina, kad anglies monoksido lygis yra saugus, o nuotėkio priežastis pašalinta.
Investicija į kokybišką smalkių detektorių ir reguliari šildymo sistemų patikra yra nedidelė kaina už ramybę ir šeimos narių saugumą. Smalkės yra nematomas priešas, tačiau žinios, atidumas ir tinkamos apsaugos priemonės leidžia efektyviai suvaldyti šią riziką ir mėgautis šiluma namuose be baimės.
Šaltiniai:
- https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/carbon-monoxide/symptoms-causes/syc-20370642
- https://www.epa.gov/indoor-air-quality-iaq/what-carbon-monoxide
- https://www.nhs.uk/conditions/carbon-monoxide–poisoning/
- https://www.cpsc.gov/safety-education/safety-guides/carbon-monoxide/carbon-monoxide-fact-sheet
Nuotraukos asociatyvinės © Canva