Notra – senovės romėnų vertintas augalas, kuris retai beprisimenamas šiandien. Kodėl pamiršome?

Notra (Stachys) – tai daugiametis žolinis augalas, priklausantis notrelinių šeimai. Nors šiandien ši vaistažolė nėra plačiai žinoma, senovėje ji buvo laikoma vienu vertingiausių gydomųjų augalų. Romėnų gydytojas Antonijus Musa net parašė atskirą traktatą apie notros gydomąsias savybes, o viduramžiais šis augalas buvo auginamas beveik kiekviename vienuolyno sode.

Lietuvoje notra auga natūraliai ir yra žinoma įvairiais liaudiškais pavadinimais – vaistinė notra, miško taboka, galvos žolė. Pastarasis pavadinimas ypač tiksliai atspindi pagrindinę augalo paskirtį liaudies medicinoje – galvos skausmo ir nervų sistemos sutrikimų gydymą. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad senovės gydytojų intuicija buvo teisinga – notroje rasta veikliųjų medžiagų, pasižyminčių raminamuoju ir priešuždegiminiu poveikiu.

Notros kilmė ir paplitimas

Notra natūraliai paplitusi beveik visuose žemynuose, išskyrus tolimiausius šiaurinius regionus. Iš viso žinoma daugiau nei 300 šio augalo rūšių. Lietuvoje notra dažniausiai sutinkama miškų aikštelėse, pamiškėse, sausose pievose ir šlaituose. Ji geriausiai auga kalkingose dirvose ir pusiau pavėsingose vietose.

Istoriškai notra buvo vienas pirmųjų augalų, kuriuos žmonės pradėjo specialiai auginti vaistiniams tikslams. Archeologiniai radiniai rodo, kad jau geležies amžiuje notros sėklos buvo randamos gyvenvietėse kartu su kitomis kultūrinėmis sėklomis. Viduramžiais augalas plito kartu su vienuolynų kultūra – beveik kiekvienas vienuolynas turėjo savo vaistažolių sodą, kuriame notra užimdavo garbingą vietą.

Įdomu tai, kad skirtingose Europos šalyse susiformavo savitos notros naudojimo tradicijos. Vokietijoje ji buvo laikoma universaliu vaistu nuo visų ligų, Prancūzijoje – daugiausia naudojama kvėpavimo takų ligoms gydyti, o slavų kraštuose – kaip priemonė nuo „blogos akies“ ir piktų dvasių.

Botaninė charakteristika ir rūšių įvairovė

Notra yra daugiametis arba vienmetis žolinis augalas, pasiekiantis 30–60 cm aukštį. Stiebas stačias, keturkampis, būdingas visiems notrelinių šeimos atstovams, paprastai nešakotas arba mažai šakotas viršutinėje dalyje. Lapai priešiniai, pailgi–kiaušiniški, su ryškiai matomais kraštų danteliais, žemutiniai lapai su ilgais lapkočiais sudaro skrotelę.

Žiedai susitelkę į tankų varpos pavidalo žiedyną stiebo viršūnėje. Žiedų spalva dažniausiai purpurinė–violetinė, rečiau pasitaiko rausvų ar net baltų žiedų formų (ypač išraiškingi dekoratyvinių rūšių žiedynai). Žydėjimo periodas trunka nuo birželio iki rugpjūčio, kartais tęsiasi net iki rugsėjo. Vienas augalas gali žydėti 6–8 savaites, o žiedyne žiedai skleidžiasi palaipsniui nuo apačios į viršų.

Šaknų sistema kuokštinė, su trumpu šakniastiebiu. Šaknys išsidėsčiusios negiliai, todėl augalas jautrus ilgalaikei sausrai. Vaisius – riešutėlis, subręstantis rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Sėklos smulkios, rudos spalvos, išlaiko daigumą 2–3 metus.

Rytų Azijoje auginama gumbuotoji notra (Stachys affinis), išauginanti valgomus gumbus. Gėlynuose kaip dekoratyviniai augalai auginamos vilnotoji notra (Stachys byzantina), didžiažiedė notra (Stachys macrantha), puošnioji notra (Stachys spectabilis).

Lietuvoje natūraliai auga 4 notros rūšys: pelkinė notra (Stachys palustris), vaistinė notra (Stachys officinalis), stačioji notra (Stachys recta) ir miškinė notra (Stachys sylvatica). Pelkinė bei vaistinė notra yra vaistiniai augalai, daugiausiai naudojami liaudies medicinoje, ir gana plačiai paplitę mūsų šalyje. O štai stačioji notra nuo 2011 m. yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą.

Notros auginimas Lietuvos sąlygomis

Notra yra atspari šalčiui, gerai žiemoja be jokios papildomos apsaugos net ir labai šaltomis žiemomis. Tačiau sėkmingam auginimui svarbu parinkti tinkamą vietą ir užtikrinti tam tikras sąlygas.

Geriausiai notra auga pusiau pavėsingose vietose – po retais medžiais, šalia krūmų ar pastatų rytinėje pusėje. Visiškai atviroje saulėje augalas taip pat gali augti, tačiau jo lapai bus smulkesni, o žydėjimas trumpesnis. Visiškame pavėsyje notra ištyžta, prastai žydi ir dažniau serga grybelinėmis ligomis.

Dirvožemio atžvilgiu notra nėra labai reikli, tačiau geriausiai auga vidutinio derlingumo, gerai drenuotose, neutraliose ar šiek tiek šarminiuose (pH 6,5–7,5) dirvožemiuose. Rūgščiose dirvose augalas vystosi prasčiau, todėl prieš sodinant rekomenduojama įterpti kalkių ar dolomitmilčių. Sunkiuose molio dirvožemiuose būtina pagerinti drenažą įmaišant smėlio ar žvyro.

Drėgmės poreikis vidutinis – notra nemėgsta nei perteklinio drėgnumo, nei ilgalaikės sausros. Idealios sąlygos – tolygus, bet ne perteklinis dirvožemio drėgnumas. Pavasarį, intensyvaus augimo metu, vandens poreikis didesnis, o vasaros antroje pusėje augalas geriau pakelia trumpalaikę sausrą.

Notra: sodinimas ir dauginimas

Notrą galima sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį. Pavasarį rekomenduojama sodinti balandžio–gegužės mėnesiais, kai dirva pakankamai atšyla ir praeina šalnų pavojus. Rudeninis sodinimas turėtų būti planuojamas rugsėjo–spalio mėnesiais, bent mėnuo prieš tikėtinų šalčių pradžią, kad augalai spėtų įsitvirtinti.

Prieš sodinant dirvą reikia gerai paruošti – sukasti 25–30 cm gylyje, išrinkti piktžolių šaknis, įterpti kompostą ar perpuvusį mėšlą (3–4 kg/m²). Jei dirva sunki, papildomai įmaišoma smėlio, jei rūgšti – kalkių. Sodinimo atstumas priklauso nuo auginimo tikslo: vaistažolių rinkimui – 30×40 cm, dekoratyviniams tikslams – 25×30 cm.

Dauginimas sėklomis vykdomas per daigyklą. Sėklos sėjamos kovo mėnesį į daigyklos dėžutes, užberiamos plonu (2–3 mm) substrato sluoksniu. Optimaliausia dygimo temperatūra 18–20 °C. Sėklos dygsta nevienodai, per 2–4 savaites. Kai pasirodo 2–3 tikrosios lapų poros, daigai pikuojami į atskirus puodelius.

Vegetatyvinis dauginimas dalijant kerą atliekamas pavasarį arba rudenį. Senas keras iškasamas, padalijamas į kelias dalis, kiekvienoje paliekant bent 3–4 ūglius su šaknimis. Padalintos dalys iš karto sodinamos į nuolatinę vietą ir gausiai laistomas. Šis būdas paprastesnis ir greitesnis – jau pirmaisiais metais galima džiaugtis augalų žiedais.

Priežiūra vegetacijos metu

Notros priežiūra nesudėtinga, tačiau reguliari priežiūra užtikrina gausesnį žydėjimą:

1. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, reikia atsargiai supurenti dirvą aplink augalus ir pašalinti žiemos metu atsiradusias piktžoles. Tuo pačiu metu galima įberti nedidelį kiekį kompleksinių trąšų.
2. Laistymas reikalingas tik sausringais periodais. Geriau laistyti rečiau, bet gausiau – kartą per savaitę išpilant 10–15 litrų vandens kvadratiniam metrui. Dažnas paviršutinis laistymas skatina šaknų augimą paviršiuje, todėl augalai tampa jautresni sausrai. Po lietaus ar laistymo rekomenduojama supurenti dirvą, kad nesusidarytų pluta.
3. Žydėjimo metu, jei augalai auginami vaistažolėms, nupjaunama apie trečdalis žiedynų kartu su viršutine stiebo dalimi. Tai skatina šoninių ūglių augimą ir pratęsia žydėjimo periodą. Jei auginimo tikslas – sėklos, paliekama dalis žiedynų nenupjautų. Dekoratyviniams tikslams auginamiems augalams nuvytę žiedynai šalinami reguliariai.
4. Rudenį, po pirmųjų šalnų, antžeminė dalis nupjaunama 5–10 cm aukštyje nuo žemės. Nupjauta masė gali būti kompostuojama arba naudojama mulčiui. Žiemai papildomos apsaugos nereikia, nebent pirmamečiams augalams galima užberti ploną lapų ar spyglių sluoksnį.

Vaistinės notros derlius ir džiovinimas

Vaistiniais tikslais naudojama notros antžeminė dalis – lapai ir žydintys ūgliai. Optimalus derliaus nuėmimo laikas – žydėjimo pradžia, kai apie trečdalis žiedų žiedyne jau pražydę. Lietuvos sąlygomis tai dažniausiai būna birželio pabaigoje – liepos pradžioje. Tuo metu augale kaupiasi didžiausias kiekis biologiškai aktyvių medžiagų.

Pjaunama sausą, saulėtą dieną, geriausia vidurdienį, kai jau nudžiūvusi rasa. Nupjaunami 15–20 cm ilgio viršūniniai ūgliai su lapais ir žiedynais. Svarbu nepažeisti augalo pagrindo – palikti bent trečdalį stiebo, kad augalas galėtų atželti. Per sezoną galima nuimti 2–3 derlius, paskutinį – ne vėliau kaip rugpjūčio viduryje.

Džiovinimas turi būti pradėtas kuo greičiau po nupjovimo. Žaliava išdėstoma plonu sluoksniu ant popierinių ar medžiaginių paklotų gerai vėdinamoje, ūksmingoje vietoje. Ideali džiovinimo temperatūra 35–40 °C. Tinkamas džiovinimo procesas užtikrina, kad išlieka maksimalus kiekis veikliųjų medžiagų ir neprarandamos gydomosios savybės.

Džiovinimas trunka 5–10 dienų, priklausomai nuo oro sąlygų. Tinkamai išdžiovinta žaliava turi išlaikyti natūralią spalvą, būti trapi, lengvai laužoma. Lapai neturi būti pajuodę ar supeliję. Išdžiovinta žaliava laikoma popieriniuose maišuose, kartoninėse dėžėse arba stikliniuose induose, sausoje, tamsioje, vėsioje vietoje. Tinkamai laikoma žaliava išlaiko gydomąsias savybes iki 2 metų.

Notra: dauginimo būdai

Be jau minėtų dauginimo sėklomis ir dalijant kerą būdų, notrą galima dauginti ir žaliais ūglių auginiais. Šis būdas naudojamas retesnių formų dauginimui arba kai reikia greitai padauginti augalų skaičių. Auginiai ruošiami birželio–liepos mėnesiais iš nežydinčių ūglių.

Auginiai pjaunami 8–10 cm ilgio, su 2–3 lapų poromis. Apatiniai lapai pašalinami, paliekant tik viršutinę porą. Paruošti auginiai merkiami į šaknų augimą skatinančius preparatus ir sodinami į lengvą, drėgną substratą. Įšaknijimas vyksta mini šiltnamyje arba po plėvele, palaikant aukštą oro drėgmę.

Šaknys susiformuoja per 3–4 savaites. Įsišakniję auginiai palaipsniui pripratinami prie aplinkos sąlygų ir persodinami į atskirus puodelius. Į nuolatinę vietą sodinami kitą pavasarį.

Notros auginimo problemos

Notra yra gana atsparus augalas, tačiau netinkamos auginimo sąlygos gali sukelti įvairių problemų:

1. Dažniausia problema – lapų geltonumas, kuris atsiranda dėl azoto trūkumo arba per didelio dirvožemio šarmingumo. Problemą galima išspręsti patręšus azoto trąšomis arba parūgštinus dirvą.
2. Per didelis drėgnumas, ypač sunkiose dirvose, gali sukelti šaknų puvinį. Simptomai – augalo vytimas net ir drėgnoje dirvoje, lapų juodavimas nuo apačios. Prevencija – geras drenažas ir tinkamas laistymo režimas. Pažeisti augalai dažniausiai žūva, todėl geriau iš anksto pasirūpinti tinkamomis augimo sąlygomis.
3. Iš kenkėjų didžiausią žalą gali padaryti sraigės ir šliužai, ypač drėgnais metais. Jie graužia jaunus lapus ir ūglius, kartais visiškai sunaikindami jaunus augalus. Kovai naudojamos mechaninės priemonės – rankinis rinkimas, kliūtys iš smulkaus žvyro ar pjuvenų. Taip pat gali kenkti amarai ir lapinės bluselės, tačiau jų daroma žala paprastai nėra kritinė.
4. Grybelinės ligos – miltligė ir lapų dėmėtligė – pasireiškia drėgnais, vėsiais orais arba augalams augant per tankiai. Prevencija – tinkamas sodinimo atstumas, gera oro cirkuliacija, vengimas laistyti lapus. Sergančios dalys pašalinamos ir sunaikinamos, esant poreikiui naudojami biologiniai fungicidai.

Notra liaudies medicinoje ir šiuolaikinėje fitoterapijoje

Lietuvių liaudies medicinoje notra naudojama jau šimtmečius. Tradiciškai ji buvo laikoma vienu geriausių vaistų nuo galvos skausmo, nervinio išsekimo, nemigos. Notros arbata geriama esant virškinimo sutrikimams, viduriavimui, kepenų ir tulžies pūslės ligoms. Išoriškai notros nuoviras naudojamas žaizdoms plauti, burnos skalavimui esant dantenų uždegimui.

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina daugelį tradicinių notros panaudojimo būdų. Nustatyta, kad augale esantys rauginiai junginiai, flavonoidai ir fenolinės rūgštys pasižymi priešuždegiminiu, antimikrobiniu ir antioksidaciniu poveikiu. Ypač vertinamas notros raminamasis poveikis – ekstraktai mažina nerimą, gerina miego kokybę.

Vokietijoje notra oficialiai pripažinta vaistiniu augalu ir įtraukta į valstybinę farmakopėją. Ten ji naudojama kompleksiniuose preparatuose nervų sistemos sutrikimams, virškinimo problemoms gydyti. Prancūzijoje populiarūs notros preparatai kvėpavimo takų ligoms – bronchitui, astmai gydyti.

Modernūs tyrimai atskleidžia ir naujus notros panaudojimo būdus. Nustatyta, kad augalo ekstraktai gali būti naudingi gydant cukriniu diabetu sergančius pacientus – jie padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat tiriamos notros galimybės onkologijoje – kai kurie junginiai rodo priešvėžinį aktyvumą laboratorinėse sąlygose.

Notra – tai augalas, kuris nusipelno didesnio dėmesio tiek sodininkystėje, tiek natūralioje medicinoje. Jos auginimas nesudėtingas, o gydomosios savybės patvirtintos tiek šimtamete tradicija, tiek šiuolaikiniais moksliniais tyrimais. Turėdami notrą savo sode, galime ne tik pasidžiaugti gražiais žiedais, bet ir pasiruošti natūralų vaistą daugeliui negalavimų. Tai puikus pavyzdys, kaip senovės išmintis ir modernūs tyrimai gali papildyti vienas kitą, padėdami mums gyventi sveikiau ir darniau su gamta.

Šaltiniai:

1. https://www.rhs.org.uk/plants/stachys
2. https://www.rhs.org.uk/plants/17722/stachys-sylvatica/details
3. https://www.webmd.com/vitamins/ai/ingredientmono-587/betony
4. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7601302/
5. https://www.vle.lt/straipsnis/notra/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Sėjos kalendorius 2025

Vaida Janikūnienė

Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

See Full Bio