Kaštainis – medis, kurio vaisiai jau tūkstantmečius džiugina žmonių skrandžius ir yra neatsiejama daugelio Europos šalių kulinarinės kultūros dalis. Rudenį gatvėse sklindantis keptų kaštainių kvapas – tai kalėdinio sezono malonumo simbolis. Tačiau daugelis lietuvių šį medį painioja su dekoratyviuoju kaštonu, nors tai visiškai skirtingi augalai.
Skaitykite ir sužinokite, kuo išskirtinis valgomasis kaštainis, kaip jį auginti Lietuvoje ir kaip paruošti jo skanius vaisius, kurie kadaise buvo net vadinami „medžių duona“. Šis medis gali tapti ne tik gražiu sodo akcentu, bet ir suteikti jums unikalių, maistingų vaisių derlių.
Kaštainis: kilmė, istorija, išvaizda
Kaštainis (Castanea) – bukinių (Fagaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso apie 8–9 rūšys. Valgomasis kaštainis (Castanea sativa) paplitęs Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Skirtingai nei dekoratyvus kaštonas, kaštainio vaisiai yra ne tik saugūs vartoti maistui, bet ir labai vertinami kulinarijoje.
Kaštainiai auginami Europoje jau nuo daugybę amžių. Romėnai juos laikė svarbiu maisto šaltiniu, ypač kalnuotose vietovėse, kur javų auginimas buvo sudėtingas. Viduramžiais kaštainiai tapo pagrindiniu maisto produktu daugelyje Viduržemio jūros regiono šalių – iš jų gamindavo miltus, keptus patiekalus, sriubas.
Valgomasis kaštainis savo kilmės kraštuose gali išaugti iki 20–35 metrų aukščio, tačiau Lietuvoje dėl klimato ypatumai situacija kitokia. Mūsų šalyje kaštainiai paprastai teužauga iki 5–6 metrų aukščio ir būna plačiai šakoti. Priežastis paprasta – itin šaltos ar vėjuotos žiemos, pasikartojančios kas 7–8 metus, pažeidžia medžio viršūnę.
Nors kaštainis teoriškai atsparus net iki -29 °C šalčiui, Lietuvos sąlygomis, ypač atvirose vėjuotose Rytų Lietuvos vietose, medis gali nušalti beveik iki sniego dangos. Tačiau gera žinia ta, kad augalas visada atželia iš kelmo – kai kuriuose regionuose net specialiai kas 10 metų nupjaunamas medienai ir kas kartą vėl atželia.
Kaštainio lapai pailgi, kraštuose dantyti, žaliai žalsvi, rudenį įgaunantys gelsvą ar rusvai geltoną spalvą. Žydi vasarą – birželio–liepos mėnesiais – ilgomis, gelsvai baltomis žiedynų šluotelėmis. Vaisiai – 2–3 riešutai, įaugę į storą, tankiais ilgais dygliais apaugusį gvildą. Vaisiai prinoksta rudenį, paprastai rugsėjo–spalio mėnesiais.
Rekomenduojamas video
Įdomu tai, jog kaštainio mediena itin tvirta ir kartu lengva, plačiai naudojama rankdarbiuose ir statyboje, todėl medis vertinamas ne tik dėl vaisių.
Kaštainio rūšys
Lietuvoje kaštainiai nėra labai paplitę dėl šaltesnio klimato, tačiau kai kurios rūšys gali būti sėkmingai auginamos, jei sudaromos palankios sąlygos:
- Valgomasis kaštainis (Castanea sativa) – labiausiai žinoma ir vertinama rūšis, kilusi iš Viduržemio jūros regiono. Tai didžiausias iš visų kaštainių, galintis užaugti iki 30–35 metrų aukščio. Lietuvoje reikia rinktis atspariausias šalčiui veisles ir sodinti apsaugotose, saulėtose vietose. Geriausia auga pietinėje Lietuvos dalyje.
- Japoninis kaštainis (Castanea crenata) – vidutinio dydžio medis, pasižymintis didesne žiemos šalčio tolerancija nei valgomasis kaštainis. Vaisiai šiek tiek smulkesni, bet taip pat valgomi ir skanūs.
- Kininis kaštainis (Castanea mollissima) – gana atsparus šalčiui, todėl tinkamesnis Lietuvos klimatui. Vaisiai vidutinio dydžio, saldaus skonio.
Kaip atskirti kaštainį nuo kaštono?
Nors abu medžiai lietuvių kalboje vadinami panašiais pavadinimais, kaštainis (Castanea) ir kaštonas (Aesculus) – visiškai skirtingos augalų gentys, priklausančios skirtingoms šeimoms.
Pagrindiniai skirtumai:
- Kaštainio lapai yra pavieniai, pailgi, kraštai dantyti, primena lauro lapus. Kaštono lapai sudėtiniai, plaštakinio tipo – 5–7 „pirštai“ išaugantys iš vieno taško.
- Kaštainis žydi ilgomis, stačiomis, gelsvai baltomis žiedynų šluotelėmis vasarą. Kaštonas žydi pavasarį baltomis ar rausvomis „žvakėmis“ – piramidės formos žiedynais.
- Valgomojo kaštainio vaisiai įaugę į tankų, ilgais aštriais dygliais (primena ežiuką) apaugusį gvildą, kuriame būna 2–3 šviesiai rudi, blizgantys riešutai su smailiu galiuku. Kaštono vaisiai įaugę į žalią, retesniais trumpesniais dygliais apaugusį kamuolį, kuriame būna 1–2 tamsiai rudi, apvalūs vaisiai su šviesia „akimi“ pagrinde.
Svarbiausia: valgomojo kaštainio vaisiai yra skanūs ir saugūs valgyti, o paprastojo kaštono vaisiai yra nuodingi ir vartoti jų maistui negalima!
Kaip dauginamas ir sodinamas kaštainis
Kaštainiai dauginami sėklomis arba skiepais. Sėklinis dauginimas paprastesnis, tačiau skiepyti medeliai anksčiau pradeda derėti ir išlaiko veislės savybes. Svarbu žinoti, kad sėklomis dauginami kaštainiai derėti pradeda tik po 15–20 metų, kartais net po 30 metų nuo pasėjimo, todėl reikia kantrybės.
Dauginant sėklomis, reikėtų surinkti subrendusius kaštainius rudenį, vos tik jie iškrenta iš gvildų. Sėklos turi būti šviežios – džiūdamos jos greitai praranda daigumą. Kaštainių sėklos nereikalauja ilgalaikės stratifikacijos kaip, pavyzdžiui, kaštono. Galima sodinti iš karto rudenį arba laikyti šaltai (2–4 °C) drėgname smėlyje ar durpėse 2–3 mėnesius ir sodinti pavasarį.
Kaštainio sėklos sėjamos 3–5 cm gylyje į purų, gerai drenuotą, šiek tiek rūgštų (pH 5,5–6,5) dirvožemį. Valgomieji kaštainiai mėgsta lengvai rūgščią dirvą, skirtingai nei daugelis vaismedžių.
Į nuolatinę augimo vietą kaštainį geriausia sodinti pavasarį (kovo–balandžio mėnesiais) arba rudenį (rugsėjo–spalio mėnesiais). Sodinimo vietos parinkimas – esminis dalykas mūsų klimate: būtina parinkti šilčiausią sodo vietą su palankiu mikroklimatu. Idealiausia sodinti prie pietinių ar pietvakarinių mūro sienų, šiltnamių, kur susidaro papildoma šiluma ir apsauga nuo vėjo. Svarbu, kad pavasarį vieta turėtų pietryčių saulės šešėlį – tai užtikrina, kad sniegas vėliau nutirptų ir būtų mažesni temperatūros svyravimai, o tai apsaugo nuo pavasario šalnų poveikio. Principas panašus kaip auginant persikus.
iškaskite duobę dvigubai platesnę nei šaknų sistema. Į duobės dugną įdėkite komposto, gerai perpuvusių organinių medžiagų. Pasodinkite medelį taip, kad šaknų kaklelis būtų žemės paviršiaus lygyje. Gerai suspauskite žemę aplink šaknis ir gausiai palaistykite. Aplinkui paskleiskite 5–7 cm mulčio sluoksnį. Tarp medžių palikite 8–10 metrų atstumą.
Kaštainio priežiūra: tręšimas, laistymas, genėjimas
Jauniems medeliams reikalingas reguliarus, ypač sausomis savaitėmis, laistymas. Suaugę kaštainiai yra gana atsparūs sausrai, bet drėgmę vis tiek mėgsta, ypač vaisiams bręstant.
Tręškite organinėmis trąšomis – kompostu, perpuvusio mėšlo trąšomis. Ankstyvą pavasarį galima panaudoti kompleksines trąšas, tačiau reikėtų vengti per didelių azoto kiekių vėlyvą vasarą, kad medis spėtų pasiruošti žiemai.
Kaštainiai formuojami taip, kad būtų sukurtas stiprus pagrindinis kamienas ir atvira vainiko struktūra. Genėkite ankstyvą pavasarį arba rudenį. Pašalinkite sausas, pažeistas, per tankiai augančias šakas. Pirmuosius 5–7 metus svarbu formuoti tinkamą medžio struktūrą.
Jaunų augalų apsauga: 1–2 metų amžiaus jaunus kaštainius pirmąją žiemą dengti būtina! Naudokite agrotekstilę, šiaudus ar kitas medžiagas, kad apsaugotumėte nuo žiemos šalčių.
Ligos ir kenkėjai
Net ir stipriausi bei gražiausi kaštainiai nėra apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Silpnėjantis medis tampa lengvu taikiniu grybeliams ir vabzdžiams, galintiems jį visiškai sunaikinti per kelis sezonus. Todėl labai svarbu pažinti dažniausius pavojus, laiku atpažinti pirmuosius požymius ir imtis tinkamų apsaugos bei prevencijos priemonių.
- Kaštainio vėžys – grybelinė liga, sukeliama Cryphonectria parasitica grybų. Liga pasireiškia žaizdomis ant kamieno ir šakų, medis silpsta, gali žūti. Pažeistas šakas reikia nupjauti ir sudeginti. Naudokite fungicidus ir rinkitės ligoms atsparesnes veisles.
- Cydia splendana – vabzdys, kurio lervos gręžia tunelius medienos viduje, silpnindamos medį. Pažeistas šakas reikia nukarpyti ir sunaikinti.
- Kaštoninė keršakandė – nors labiau pažeidžia paprastąjį kaštoną, gali užpulti ir kaštainius. Naudokite insekticidus ir surinkite pažeistus lapus rudenį.
Kaip paruošti kaštainius valgymui?
Prieš valgant, kaštainio vaisius būtina termiškai apdoroti. Žali kaštainiai sunkiai virškinami ir gali sukelti virškinimo sutrikimų. Taip pat prieš ruošiant, pirmiausia būtina juos nuplauti šaltu vandeniu. Kiekvieną riešutą įpjaukite (kryželį arba įpjovą) aštriu peiliu – tai apsaugos nuo sprogimo kepant ir palengvins lupimą.
Nors esame įpratę filmuose ar viduržemio jūros šalyse matyti pardavinėjant keptus kaštainius, juos taip pat galima ir virti:
- Kepimas orkaitėje. Įkaitinkite orkaitę iki 200–220 °C. Išdėliokite kaštainius ant kepimo skardos įpjovimais į viršų. Kepkite 20–30 minučių, kol lukštai atsiveria ir vidus suminkštėja. Karšti kaštainiai lengviau lupasi.
- Virimas. Įpjautus kaštainius dėkite į verdantį vandenį ir virkite 15–20 minučių. Lupkite dar šiltus.
Kaštainiai turi švelnų, lengvai saldų, truputį riešutinį skonį su krakmolinga tekstūra. Kepti kaštainiai turi šiek tiek karamelinį poskonį, o jeigu kepami griliuje, dar ir malonų dūmo aromatą bei skonį. Juos galima valgyti tiesiog kaip užkandį, naudoti tarkuotus į pyragus, sriubas, įdarus, gaminti tyrę, malti į miltus.
Kaštainis: nauda sveikatai
Valgomieji kaštainiai yra vertingas maisto šaltinis. Jie pasižymi dideliu angliavandenių kiekiu, mažu riebalų kiekiu, todėl yra puikus energijos šaltinis. Kaštainiuose gausu skaidulinių medžiagų, kurios gerina virškinimą.
Juose yra vitamino C, B grupės vitaminų, taip pat mineralų – kalio, magnio, fosforo, geležies. Kaštainiai neturi gliuteno, todėl tinka celiakija sergantiems žmonėms. Dėl mažo glikeminio indekso jie tinka ir diabetu sergantiems asmenims (vartoti saikingai).
Reguliarus kaštainių vartojimas gali padėti stiprinti imuninę sistemą, gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, palaikyti sveiką cholesterolio lygį.
Atsargumo priemonės: nors kaštainiai naudingi, vartokite juos saikingai. Nevalgyti žalių kaštainių. Jei turite alergijų riešutams ar kitokių sveikatos problemų, pasitarkite su gydytoju.
Valgomasis kaštainis – ne tik gražus, bet ir naudingas medis, kurio vaisiai suteikia unikalų skonį ir maistinę vertę. Lietuvos klimatas tikrai nėra pats palankiausias šiam pietinių kraštų augalui, tačiau kruopščiai parinkus tinkamą vietą su palankiu mikroklimatu, užtikrinus apsaugą pirmosiomis žiemomis ir kantriai laukiant, galima sulaukti derliaus ir mėgautis šiais išskirtiniais vaisiais.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/kastainis/
- https://www.gardeningknowhow.com/edible/nut-trees/chestnut-trees/growing-chestnut-trees.htm
- https://tacf.org/growing-chestnuts/
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-a-sweet-chestnut-tree/
- https://www.healthline.com/nutrition/chestnuts-benefits
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Naujienos iš interneto
