Kaštonas – itin daug nuoširdaus džiaugsmo sukeliantis medis. Pavasarį medis gaivina viltį didžiulėmis baltomis žiedų kekėmis, kurių „žvakės” šviečia iš tolo. Rudenį į nerūpestingą vaikystę grąžina spygliuoti kamuoliukai, iš kurių „ritasi“ rudi apvalūs kaštono vaisiai. Kaštonais grožimės miestų aikštėse ir parkų alėjose, bet ar pažįstame šį medį? Skaitykite ir sužinokite ne tik jo istoriją, kilmę, bet ir kaip auginti šalia namų. Šių dienų kontekste itin įdomu tai, kad kaštono žiedynas yra laikomas, Kijevo, kovojančios Ukrainos sostinės, simboliu.
Kilmė, istorija, išvaizda
Kaštonas (Aesculus), sapindinių (Sapindaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma 12 rūšių. Paplitęs Šiaurės Amerikoje, Rytų, Pietų ir Pietvakarių Azijoje, viena rūšis – Pietų Europoje. Kaštono šaknys siekia Graikiją ir Mažąją Aziją. Nors kaštonai kilę iš šiltų regionų, jie sėkmingai prisitaikė prie Lietuvos klimato ir tapo mūsų kraštovaizdžio dalimi. Lietuvoje kaštonai auga nuo XIX a., kai buvo pradėti sodinti dvarų parkuose ir miestų aikštėse.
Kaštonas yra lapuotis medis, išsiskiriantis savo dideliais, pirštų formos lapais ir įspūdingais žiedynais, kurie žydi pavasarį. Jo vaisiai yra žinomi kaip kaštonai – dygliuoti riešutai, kuriuose slepiasi blizgančios rudos sėklos. Šie medžiai gali pasiekti net iki 30 metrų aukščio ir sukurti tankų, šešėlinį vainiką.
Lietuvoje dažniausiai auginamas paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum). Dekoratyviniuose želdynuose auginamas raudonžiedis kaštonas (Aesculus pavia), glotniavaisis kaštonas (Aesculus glabra), smulkiažiedis kaštonas (Aesculus parviflora), geltonžiedis kaštonas (Aesculus flava).
Raudonžiedis kaštonas
Raudonžiedis kaštonas (Aesculus pavia) yra vidutinio dydžio kaštonas, išsiskiriantis savo ryškiais raudonais žiedais, kurie yra susitelkę į tankias vertikalias šluoteles ir žydi pavasarį.
Glotniavaisis kaštonas
Glotniavaisis kaštonas (Aesculus glabra) dar žinomas kaip Ohajo kaštonas, yra vidutinio dydžio lapuotis medis, kuris gali užaugti iki 12-20 metrų aukščio. Išskirtinė savybė: vaisiai yra lygaus paviršiaus, apvalūs, padengti smulkiais dygliukais, kuriuose yra viena ar dvi blizgančios sėklos – kaštonai.
Smulkiažiedis kaštonas
Smulkiažiedis kaštonas (Aesculus parviflora) yra nedidelis, krūmo formos medis, pasižymintis šviesiai žaliais lapais ir vasarą žydinčiais baltais, smulkiais žiedais, susitelkusiais į ilgas, stačias žiedynų šluoteles.
Geltonžiedis kaštonas
Geltonžiedis kaštonas (Aesculus flava) yra vidutinio dydžio lapuotis medis, išsiskiriantis dideliais ir pavasarį žydinčiais gelsvais žiedais, susitelkusiais į tankias, kūgio formos žiedynų šluoteles.
Dauginimas sėklomis
Kaštonai dauginami sėklomis, kurios renkamos rudenį. Sėklos turi būti stratifikacijos būdu laikomos šaltai per žiemą. Stratifikacija yra procesas, kuriuo siekiama imituoti natūralias žiemos sąlygas ir paskatinti sėklų dygimą.
Kaštonų sėklas rinkite rudenį, kai vaisiai (kaštonai) yra subrendę ir nukrenta nuo medžių. Rinkite tik sveikus, nesuskilusius ir nesugedusius kaštonus. Surinktus kaštonus nuvalykite nuo bet kokių likučių, kad jie būtų švarūs. Prieš stratifikaciją sėklas galima keletą valandų pamirkyti vandenyje, kad jos prisisotintų drėgmės. Tada sėklas dėkite į drėgną smėlį ar durpes ir laikykite šaldytuve ar kitoje vėsioje vietoje (apie 2-4 °C temperatūroje) nuo 2 iki 3 mėnesių. Rekomenduojame pasirūpinti, kad substratas būtų nuolat drėgnas, bet ne per daug šlapias (kad sėklos nepradėtų pelyti).
Po stratifikacijos – pavasarį – sėklos yra paruoštos sėjai. Sėti galima tiesiogiai į lauko lysves arba į vazonus, kurie vėliau gali būti perkelti į nuolatinę vietą. Kaštonų sėklos sėjamos apie 2-3 cm gylyje į gerai paruoštą dirvą. Dirva turi būti puri, gerai drenuota ir turtinga maistinėmis medžiagomis.
Jaunus daigus reikia reguliariai laistyti, saugoti nuo šalnų ir tiesioginių saulės spindulių; taip pat nuo ligų ir kenkėjų. Augimo sezono metu patariame tręšti lengvu trąšų tirpalu, kad jie gautų reikiamų maistinių medžiagų.
Sėkmingai išdygusios ir tinkamai prižiūrėtos kaštonų sėklos per 1-2 metus užauga į sveikus jaunus medelius, kuriuos jau galima persodinti į nuolatinę vietą.
Kaip sodinti kaštoną?
Geriausia kaštonus sodinti pavasarį (kovo-balandžio mėnesiais) arba rudenį (rugsėjo-spalio mėnesiais). Kaštonams reikia erdvaus ir saulėto ploto, kur jie galėtų laisvai augti. Jie yra dideli medžiai, todėl tarp medžių palikite bent 10-12 metrų atstumą, kad būtų pakankamai erdvės šaknų sistemai ir lajai išsiskleisti. Pasirinkite vietą su gerai drenuojama, derlinga dirva.
Iškaskite duobę, kuri būtų maždaug dvigubai platesnė ir gilesnė nei sodinuko šaknų sistema. Į duobę patariame pridėti komposto ar organinių trąšų, kad pagerintumėte dirvos derlingumą. Prieš sodindami patikrinkite sodinuko šaknis. Jei yra pažeistų ar susipainiojusių šaknų, jas švelniai nukirpkite. Jei šaknys atrodo sausos, prieš sodinant jas galima kelias valandas pamirkyti vandenyje.
Padėkite sodinuką duobės centre, užtikrindami, kad šaknys būtų tolygiai paskirstytos. Įsitikinkite, kad šaknų kaklelis (vieta, kur šaknys pereina į stiebą) yra lygiai su žemės paviršiumi arba šiek tiek aukščiau. Užpildykite duobę dirva, atsargiai supildami aplink šaknis ir tvirtai suspausdami, kad pašalintumėte oro „kišenes“. Po pasodinimo sodinuką gausiai palaistykite, kad dirva gerai susigertų aplink šaknis.
Aplink sodinuką paskleiskite 5-7 cm storio mulčio sluoksnį (pavyzdžiui, medžio drožlių ar šiaudų), kad padėtumėte išlaikyti dirvos drėgmę ir apsaugotumėte šaknis nuo temperatūros svyravimų. Palikite nedidelį atstumą tarp mulčio ir sodinuko kamieno, kad išvengtumėte puvimo.
Jei yra rizika, kad gyvūnai (pavyzdžiui, kiškiai ar stirnos) gali pažeisti sodinuką, aptverkite jį vieline tvorele ar kitomis apsaugos priemonėmis.
Jauniems medeliams reikalingos atramos, kad jie augtų tiesiai ir nebūtų pažeisti vėjo.
Priežiūra: tręšimas, laistymas, genėjimas
Praėjus metams po pasodinimo, galima pradėti reguliariai tręšti medelį, kad būtų užtikrintas jo augimui reikalingų maistinių medžiagų tiekimas. Naudojamos organinės trąšos, kurios padeda augalui augti sveikam ir stipriam.
Reguliariai laistyti reikia tik jaunus medelius, ypač per sausros periodus. Kaštonai mėgsta drėgmę, tačiau svarbu vengti pernelyg šlapio dirvožemio.
Pirmuosius kelerius metus genėkite medelį, kad formuotumėte stiprų pagrindinį stiebą ir sveiką šakų struktūrą. Patariame genėti ankstyvą pavasarį arba rudenį. Pašalinami silpni, pažeisti ar per arti vienas kito augantys ūgliai. Tai padeda formuoti gražią vainiko formą.
Pavojingiausios ligos ir kenkėjai
Pavojingiausia kaštonų liga yra kaštoninis maras (Phytophthora), kuris sukelia lapų dėmes ir medžio žūtį. Kaštoninis maras (Phytophthora) yra grybelinė liga, kurią sukelia Phytophthora genties patogenai. Jos požymiai yra lapų pažeidimai (lapai gali tapti dėmėti, nudžiūti ar ruduoti nuo pakraščių), šakų ir kamieno pažeidimai (žaizdos, žievės nekrozė), dėl kurių medis pradeda išskirti sakus; taip pat gali imti pūti šaknys. Naudokite fungicidus, laikydamiesi visų gamintojo rekomendacijų, taip pat pašalinkite ir sunaikinkite pažeistas medžio dalis, kad būtų sumažintas infekcijos plitimas.
Pavojingiausias kaštono kenkėjas yra kaštoninė keršakandė (Cameraria ohridella). Ji pažeidžia medžių lapus, tuomet jie praranda dekoratyvumą, paruduoja dar vasarą ir sudžiūna. Pažeistų lapų viduje galima rasti mažas, baltas lervas ir rudas lėliukes. Suaugusios keršakandės yra maži, apie 3-4 mm ilgio, rudos spalvos drugeliai su baltomis ir juodomis juostelėmis ant sparnų. Rekomenduojame naudoti tikslinius insekticidus, o pažeistus lapus rudenį surinkti ir (geriausia) sudeginti, kad sunaikintumėte lervas ir lėliukes.
Kaštonų nauda sveikatai: žiedai ir žievė
Kaštonai nuo seno naudojami įvairioms ligoms gydyti.
Iš kaštono žiedų ruošiama kaštono arbata, tinktūra, kompresai ir tepalas
- Kaštono žiedų arbata: 1-2 arbatinius šaukštelius džiovintų kaštono žiedų užpilkite verdančiu vandeniu ir leiskite pritraukti 10-15 minučių. Gerkite arbatą 2-3 kartus per dieną – ji gali padėti sumažinti uždegimą, palengvinti kosulį ir bronchų problemas.
- Kaštono žiedų tinktūra: pripildykite stiklinį indą džiovintais kaštono žiedais ir užpilkite alkoholiu (degtine ar 70% spiritu), kad visi žiedai būtų apsemti. Uždenkite indą ir leiskite stovėti tamsioje vietoje 2-4 savaites, kasdien papurtydami. Gerkite 20-30 lašų tinktūros, sumaišytos su vandeniu, 2-3 kartus per dieną – ji gali pagerinti venų kraujotaką, sumažinti venų varikozės simptomus ir palengvinti sąnarių skausmą.
- Kaštono žiedų kompresai: užplikykite kaštono žiedus karštu vandeniu ir leiskite jiems atvėsti. Pamirkykite švarų audinį arba marlės gabalėlį atšaldytame nuovire. Kompresą dėkite ant pažeistos vietos (pavyzdžiui, venų varikozės, sąnarių skausmo ar odos uždegimo) 20-30 minučių, 1-2 kartus per dieną.
- Kaštono žiedų tepalas: sumaišykite džiovintus ir susmulkintus kaštono žiedus su lydytu kokoso aliejumi ar kitu baziniu aliejumi. Kaitinkite ant mažos ugnies, kol žiedai gerai susimaišys su aliejumi. Leiskite atvėsti ir supilkite į indelį. Tepkite ant pažeistų vietų (pavyzdžiui, sąnarių ar venų varikozės) 1-2 kartus per dieną.
Panašiai gaminama ir kaštonų arbata iš žiedų ar žievės, tinktūra, kompresai ir tepalas.
Nepaisant daugybės naudingų savybių, svarbu atkreipti dėmesį, kad paprastojo kaštono vaisiai yra nuodingi ir netinkami vartoti. Esculinas, esantis neapdorotuose kaštonų vaisiuose, gali sukelti apsinuodijimą, pasireiškiantį skrandžio sutrikimais, pykinimu, vėmimu ir kitais simptomais
Atsargumo priemonės: prieš pradėdami gydymą – ypač jei turite lėtinių ligų ar vartojate kitus vaistus –pasitarkite su gydytoju.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/kastonas/
https://www.themarthablog.com/2020/05/my-blooming-horse-chestnut-trees.html
https://www.gardenershq.com/Aesculus-hippocastanum.php
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Rekomenduojamas video
