Mizunas – viena tų daržovių, kurias pamatai ant restoranų lėkščių ar gurmaniškų parduotuvių lentynų ir susimąstai: o ką gi čia turime? Rytų Europa šią salotinių augalų atstovę pažįsta dar menkai, tačiau situacija keičiasi sparčiai. Mizunas yra greitai auganti, lengvai prižiūrima, šalčiui atspari lapinė daržovė, kurią sėkmingai galima auginti Lietuvoje tiek ankstyvą pavasarį, tiek vėlyvą rudenį. Be to, ji tiesiog graži: plunksniškų lapelių krūmai atrodo lyg tikras dekoratyvinis akcentas bet kuriame darže.
Kas yra mizunas?
Mizunas (Brassica rapa subsp. nipposinica) priklauso tai pačiai kopūstinių (Brassicaceae) šeimai kaip pak-choi, ridikai ar garstyčios. Iš Japonijos kilusi lapinė daržovė ten auginama jau kelis šimtmečius ir vadinama „mizuna“ arba „kyona“. Japoniškai žodis mizuna reiškia „vandeninę žolelę“, o tai atspindi augalo mėgstamą drėgmę.
Vizualiai mizunas lengvai atpažįstamas: jo lapai giliai įpjaustyti, plunksniškai išskaidyti, traškūs ir lengvi. Spalva paprastai šviesiai žalia, nors yra veislių su purpuriniu ar tamsiai violetiniu atspalviu. Augalas auga plačia krūmo forma, o negenimas sparčiai formuoja žiedyną, tad derlių geriausia nuimti laiku. Aukštis standartiškai siekia 20–40 cm, tačiau žydėjimo metu augalas gali šauti ir aukščiau.
Nuo pak-choi kopūsto mizunas skiriasi tiek išvaizda, tiek skoniu. Jei pak-choi lapai platūs, lygūs ir sultingi, tai mizuno lapai yra plunksniški, giliai išpjaustyti ir daug plonesni. Skonis taip pat kitoks: ne toks švelnus ir saldus, o su juntamu gaiviu aštrumu, primenančiu garstyčias ar net pipirnes. Kai kurie jį lygina su rėžiukų ir kitų kryžmažiedžių augalų skonio mišiniu.
Ar mizunas gali augti Lietuvoje?
Gali, ir labai sėkmingai. Mizunas yra vienas šalčiui atspariausių lapinių augalų – jis pakelia šalnas net iki −8 °C, o tai Lietuvos pavasario ir rudens sąlygomis yra didelis pranašumas. Dėl to jis idealiai tinka tiek ankstyvajai pavasarinei, tiek vėlyvajai rudeninei sėjai, kai kitos lapinės daržovės jau nebeauga arba dar neauga.
Vegetacijos laikotarpis nuo sėjos iki derliaus – vos 30–50 dienų, priklausomai nuo veislės ir sąlygų. Tai reiškia, kad per vieną sezoną galima gauti net du ar tris derlius. Šiltnamiuose ar po agroplėvele – dar daugiau. Beje, mizunus galima skinti bet kuriame etape: ir jaunus lapelius (mikrožalumynų stadijoje, praėjus 7–10 dienų nuo sudygimo), ir pilnai suformuotą augalą.
Mizuno auginimas: vieta, dirva ir sėjos laikas
Mizunas nėra išrankus, bet kelias pagrindines sąlygas žinoti verta. Vieta jam reikalinga saulėta arba pusiau šešėlinga. Tiesioginėje vasaros saulėje augalas per greitai sužydi, jo lapai apkarsta ir sukietėja, todėl liepos–rugpjūčio karštyje geriau parinkti vietą, kurioje popietinis šešėlis pridengtų augalą.
Rekomenduojamas video
Dirva turi būti puri, laidi vandeniui ir vidutiniškai turtinga organinių medžiagų. Tinka priesmėlio ir lengvo molio dirvožemis. Optimalus pH – 6,0–7,0. Prieš sėjant rekomenduojama įterpti komposto ar perpuvusio mėšlo, o azotinių trąšų pertekliaus vengti, nes augalas tuomet auga per greitai ir praranda skonines savybes.
Sėjos laikas Lietuvoje:
- Pavasarinė sėja: nuo kovo pabaigos (po plėvele ar šiltnamyje) iki balandžio–gegužės mėnesio lauko sąlygomis. Mizunas nebijo lengvų šalnų, todėl gali būti vienas pirmųjų sėjamų augalų darže.
- Rudeninė sėja: liepos pabaiga–rugpjūtis, kad augalas spėtų subrandinti derlių iki pirmų stipresnių šalnų. Karštomis dienomis sėja ne visada sekasi, todėl vasaros viduryje geriau sėti ten, kur vėsiau, arba naudoti šešėliuojančius tinklus.
Sėklos sėjamos 1–2 cm gyliu, tarp eilučių išlaikant apie 25–30 cm atstumą. Sudygę augalai praretinami, paliekant apie 20 cm tarpus tarp jų.
Priežiūra: laistymas ir tręšimas
Mizuno laistymas turėtų būti nuosaikus, bet nuolatinis. Dirva neturi išdžiūti, tačiau vandens sąstovis mizunui taip pat kenkia – gali pradėti pūti šaknys. Geriausia laistyti ryte, pilant vandenį tiesiai ant dirvos ir vengiant sušlapinti lapus – tai mažina puvinių ir miltligės riziką. Reguliarus mulčiavimas šiaudais ar kompostu padeda palaikyti drėgmę tarp laistymų.
Tręšti rekomenduojama subalansuotomis kompleksinėmis trąšomis augimo pradžioje. Vėliau papildomas tręšimas dažniausiai nėra būtinas, jei dirva buvo tinkamai paruošta prieš sėją. Piktžolės šalinamos atsargiai – mizunas turi smulkią ir jautrią šaknų sistemą.
Mizuno kenkėjai ir ligos
Didžiausias mizuno priešas – spragės, smulkūs šokinėjantys vabalai, kurie išgraužia daugybę skylučių lapų plokštelėse. Jos ypač aktyvios sausais ir karštais periodais. Profilaktiškai padeda tinklelis arba agrotekstilė, uždengiant augalus iš karto po sėjos. Taip pat gali pakenkti amarai ir kopūstiniai baltukai.
Ligų rizika nedidelė, jei augalo nepertręšiame azotu ir laistome teisingai. Grėsmingiausios yra miltligė ir alternariozė drėgno oro sąlygomis. Prevenciškai naudinga laikytis sėjomainos ir nesodinti mizuno po kitų kopūstinių daržovių toje pačioje vietoje.
Derliaus nuėmimas
Mizuną galima skinti dviem būdais. Pirmas – lapų skynimas „nupjauk ir vėl augink“ metodu: nupjaunami išoriniai lapai, o vidinė rozetė toliau auga ir leidžia naujus lapelius. Tai leidžia nuo vieno augalo derlių nuimti kelis kartus. Antras būdas – nupjauti visą augalą prie pat žemės. Šiuo atveju, jei sezonas dar nepasibaigęs, augalas dažnai atželia iš naujo.
Jaunus lapus galima pjauti jau po 3–4 savaičių nuo sudygimo. Optimalus laikas pilnam derliui – 30–50 dienų. Svarbu nedelsti: kai augalas pradeda žydėti, lapai tampa kartūs ir kieti. Tiesa, žydinčius mizuno ūglius taip pat galima valgyti – jie skanūs, tačiau tai ženklas, kad augalas baigia savo vegetacijos ciklą.
Mizunas virtuvėje
Mizunas – ypač universali daržovė. Jo skonis švelnus, šiek tiek aštrokas, su pipirnių poskoniu. Jauni lapai salotose – puikus pasirinkimas: jie jau pasižymi stipriu skoniu, bet yra minkšti. Suaugę lapai tinka termiškai apdoroti. Virtuvėje mizunas naudojamas:
- Salotose ir žalumynų mišiniuose: puikiai dera su sūriais, riešutais, citrinų sultimis ir alyvuogių aliejumi.
- „Wok“ patiekaluose: trumpai pakepintas su česnaku ir sojų padažu tampa greitu ir skaniu garnyru.
- Sriubose ir troškiniuose: dedamas pačioje gaminimo pabaigoje.
- Sumuštiniuose: kaip gaivus žalumynų sluoksnis.
- Raugintas: Japonijoje mizunas tradiciškai ruošiamas kaip kimchi tipo raugintas užkandis.
Mizunas nereikalauja ilgo virimo ir nesuverda į beformę masę kaip kai kurie kiti lapiniai augalai – tai viena priežasčių, kodėl virtuvės šefai jį taip mėgsta.
Kodėl verta išbandyti mizuną?
Mizunas – tai lapinė daržovė, kuri reikalauja nedaug, o duoda labai daug. Greitas augimas, atsparumas šalčiui, galimybė auginti tiek darže, tiek vazonuose ar balkone – tai praktiniai privalumai. Estetiška išvaizda ir ryškus skonis – neabejotini pliusai virtuvėje. Jei dar nesate išbandę šios daržovės, dabar pats metas pradėti.
Šaltiniai:
- https://www.rhs.org.uk/vegetables/mizuna-mibuna/grow-your-own
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-mizuna/
- https://plantura.garden/uk/vegetables/mizuna/mizuna-overview
- https://www.epicgardening.com/growing-mizuna/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.