Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Korališkasis trapiadyglis – retas miško koralas, kurio ieško net fotografai

Korališkasis trapiadyglis – retas miško koralas, kurio ieško net fotografai
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Rasti korališkąjį trapiadyglį miške – tarsi aptikti gamtos meno kūrinį. Korališkasis trapiadyglis neprimena nė vienos iš mums įprastų miško gėrybių: jis neturi nei aiškiai išreikštos kepurėlės, nei įprasto koto. Vietoje to iš trumpo, storo pagrindo išsišakoja gausybė baltų, dygliuotų atšakų, sudarančių tikrą koralą primenantį kerojantį rutulį. Nenuostabu, kad žmonės, pirmą kartą pamatę šį reiškinį, ilgai stovi ir žiūri, nesuprasdami, ar tai iš tiesų grybas.

Lietuvoje korališkasis trapiadyglis (Hericium coralloides) yra saugoma ir itin reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šalyje žinoma vos kiek daugiau nei kelios dešimtys oficialių šio grybo radaviečių. Tai reiškia, kad jį radus miške, grybą skinti griežtai draudžiama – jį galite tik nufotografuoti ir pasidžiaugti pavykusiomis, itin retomis radybomis.

Kaip atpažinti korališkąjį trapiadyglį?

Šis grybas yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip gamta gali sukurti formą, visiškai nepanašią į mums įprastą grybo įvaizdį. Vaisiakūnis būna gana didelis, dažniausiai siekia nuo 10 iki 40 cm skersmens ir aukščio, o savo forma primena tankų, kerojantį krūmelį ar jūros koralą.

Įdomūs faktai apie tai, kodėl korališkasis trapiadyglis yra tikras miško chuliganas Užuot pats skaidęs medieną, jis dažniausiai laukia, kol kiti grybai (pavyzdžiui, tikroji pintis) pirmiau susilpnins medžio kamieną. Tik tuomet šis „koralas“ įsikuria svetimame darbe ir perima medieną. Be to, laboratorijose nustatyta, kad jo gaminamos medžiagos pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu ir stabdo kai kurių bakterijų dauginimąsi.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie tai, kodėl korališkasis trapiadyglis yra tikras miško chuliganas? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą
  • Spalva ir tekstūra: jaunas grybas yra grynai baltas arba melsvai balkšvas, o jo trama – minkšta ir sultinga. Senstant, džiūstant ar po šalnų grybas įgauna gelsvą, rusvą ar net švelniai rožinį atspalvį ir tampa itin trapus – tuomet šakelės lengvai lūžta net nuo silpno prisilietimo.
  • Šakos ir dygliai: nuo trumpo pagrindo atsišakoja daugybė plonų, trapių šakelių. Kiekviena iš jų apatinėje pusėje nusagstyta smulkiais, apie 0,5–1,5 cm ilgio smailiais dygliukais, nukarusiais žemyn. Būtent šie dygliai vietoje įprastų lakštelių ar vamzdelių yra ta vieta (himenoforas), kur bręsta grybo sporos.

Dėl tokios išskirtinės išvaizdos korališkojo trapiadyglio praktiškai neįmanoma supainioti su jokiu kitu nevalgomu ar nuodingu grybu, todėl jį atpažins net ir mažiau patyręs gamtos stebėtojas.

Kaip atpažinti korališkąjį trapiadyglį?

Krališkasis trapiadyglis: kur ir kada ieškoti?

Korališkasis trapiadyglis yra griežtai susijęs su senų, nepaliestų lapuočių ir mišrių miškų ekosistemomis, todėl negalite tikėtis jį rasti bet kuriame miške. Šis grybas yra saprotrofas – medienos ardytojas, besivystantis ant stambių, jau irstančių negyvų medžių kamienų, stulpų (stuobrių) ar gulinčių virtuolių.

Tačiau yra viena svarbi ir įdomi biologinė sąlyga: korališkasis trapiadyglis dažniausiai įsikuria tik tose vietose, kur medienos irimo procesą jau būna pradėję kiti grybai (pavyzdžiui, tikroji pintis). Jis veikia kaip tolimesnis medienos skaidytojas.

  • Mėgstami medžiai: Lietuvoje šį grybą dažniausiai pavyksta aptikti ant stambių papuvusių beržų, drebulių ar klevų kamienų, rečiau – ant ąžuolų, guobų, bukų ar juodalksnių.
  • Aplinka: jam reikalinga itin drėgna, pavėsinga aplinka ir nekintantis mikroklimatas. Geriausios vietos paieškoms – upių ir ežerų šlaitai, giliai miške esančios daubos bei sengirių plotai, kur paliekama daug negyvos medienos.
  • Sezoniškumas: vaisiakūniai išauga nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pabaigos (dažniausiai rugsėjį). Jie pasirodo pavieniui arba po kelis ant to paties kamieno.
Krališkasis trapiadyglis: kur ir kada ieškoti?

Ar korališkasis trapiadyglis valgomas?

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad korališkasis trapiadyglis yra valgomas (jaunas, kol dar yra minkštas ir baltas). Be to, artimi jo genties giminaičiai Azijoje ir Šiaurės Amerikoje yra labai vertinami kulinarijoje bei tradicinėje medicinoje dėl priešuždegiminių ir imuninę sistemą stimuliuojančių savybių.

Rekomenduojamas video

Tačiau Lietuvoje jį rinkti ir vartoti griežtai draudžiama. Kadangi rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą ir yra saugoma įstatymų, už jo skynimą, naikinimą ar žalos darymą augavietei gresia piniginės baudos bei gamtai padarytos žalos atlyginimas. Geriausia, ką gamtos mylėtojas gali padaryti radęs šį grybą, – jį atidžiai apžiūrėti, nufotografuoti ir palikti toliau atlikti savo svarbią misiją miško ekosistemoje.

Ar korališkasis trapiadyglis valgomas?

Su kuo galima supainioti korališkąjį trapiadyglį?

Nors korališkojo trapiadyglio forma yra labai savita, gamtoje egzistuoja keli kiti dygliuoti ar šakoti grybai:

  1. Gericijus, labiau žinomas kaip Liūto karčiai, (Hericium erinaceus): taip pat priklauso tai pačiai genčiai ir yra saugomas. Tačiau jo vaisiakūnis nesišakoja kaip koralas – jis auga kaip vientisas, suapvalintas, ilgais (iki 2–5 cm) kabančiais dygliais padengtas kamuolys, primenantis didelį baltą ežį ar liūto karčius.
  2. Šakočių genties grybai (Ramaria spp.): šie grybai taip pat pasižymi koraline, šakota forma, tačiau jų šakutės stiebiasi tiesiai į viršų ir jie visai neturi kabančių dygliukų – jų paviršius yra glotnus arba šiek tiek raukšlėtas. Tuo tarpu trapiadyglio šakelės būna tankiai nusagstytos smulkiais, būtent žemyn kabančiais dygliukais.

Bet kokiu atveju, radus bet kurį į koralą ar ežį panašų baltą grybą, su juo reikėtų elgtis atsargiai – nepažeisti ir palikti augti, nes visi tokie grybai Lietuvoje yra itin reti.

Su kuo galima supainioti korališkąjį trapiadyglį?
Iš kairės: Liūto karčiai, korališkasis trapiadyglis ir šakočius

Kodėl korališkasis trapiadyglis toks retas ir kaip jį apsaugoti?

Pagrindinė priežastis, dėl kurios korališkasis trapiadyglis tapo retu ir nykstančiu – tinkamų buveinių trūkumas. Ūkiškai tvarkomuose miškuose negyvi, stambūs medžiai ir virtuoliai dažniausiai išvežami arba pašalinami dar iki tol, kol pasiekia reikiamą irimo stadiją.

Grybui gyvybiškai būtina stambi negyva mediena (kamienai, kurių skersmuo dažnai viršija 30–40 cm), nes tik tokie medžiai gali pakankamai ilgai išlaikyti reikiamą drėgmę kelerius metus iš eilės. Pagrindinė šios rūšies apsaugos priemonė – ne tik draudimai grybautojams, bet ir saugomų teritorijų bei sengirių plotų išsaugojimas, paliekant stambius virtuolius bei stuobrius natūraliai irti.

Kodėl korališkasis trapiadyglis toks retas ir kaip jį apsaugoti?

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar korališkąjį trapiadyglį galima skinti maistui?

Ne. Nors grybas nėra nuodingas ir laikomas valgomu, Lietuvoje jis įrašytas į Raudonąją knygą ir yra saugomas. Už jo skynimą ar naikinimą taikomos teisinės sankcijos.

Ką daryti radus korališkąjį trapiadyglį miške?

Geriausia jį nufotografuoti, užfiksuoti tikslias koordinates ir radimvietę (bei nuotraukomis) pasidalinti su gamtos tyrėjais ar užregistruoti Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS). Tai padeda mokslininkams stebėti šios retos rūšies populiaciją.

Kada geriausia ieškoti korališkojo trapiadyglio?

Didžiausia tikimybė jį išvysti yra ankstyvą rudenį (maždaug iki spalio vidurio) – nuo rugsėjo iki spalio mėnesio, po gausesnių liūčių drėgnuose lapuočių miškuose.

Kuo korališkasis trapiadyglis skiriasi nuo gericijaus?

Korališkasis trapiadyglis yra stipriai išsišakojęs (kaip jūrų koralas) su smulkiais dygliukais ant šakelių. Gericijus (Liūto karčiai) auga kaip vienas vientisas, nesišakojantis gumbuotas kamuolys su labai ilgais, žemyn kabančiais dygliais.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šaltiniai:

  1. https://sris.biip.lt/saugoma-rusis/koraliskasis-trapiadyglis/415/
  2. https://www.vle.lt/straipsnis/trapiadyglis/
  3. https://wildfoodsandwilderness.com/coral-tooth-mushroom
  4. https://www.mushroomexpert.com/hericium_coralloides.html

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *