Lietuvoje kepurėtųjų grybų galima priskaičiuoti apie 1000, iš kurių valgomų – apie 400, nors greičiau tik 20–50 rūšių. Kepures turintiems grybams priskiriami ir nuodingi grybai, kurių yra nei daug, nei mažai – apie 100, o tai jau ne lašas jūroje. Žinant, kad kai kuriuos mėgstamus grybus galima nesunkiai supainioti su mirtinais, grybavimas gali tapti keblus ir nesaugus. Tad priminsime, kokie nuodingieji grybai labiausiai kelia nerimą grybautojams ir ką daryti pajutus apsinuodijimo simptomus.
Nuodingi grybai – ne visada nuodingi?
Nustatyti tikslų nuodingų grybų skaičių ir apsinuodijimų jais mastą gana keblu, nes literatūra pateikia skirtingus duomenis. Sakykim, žaliuokė Baltijos šalyse laikoma puikiu valgomu grybu, o Vakarų Europoje ji turi nuodingo grybo reputaciją, nes sukelia raumenų pažeidimus (rabdomiolizę).
Kitas pusiau nuodingų grybų (sąlyginai valgomų) akibrokštas tas, kad nemaža dalis grybų nuodingąsias savybes praranda juos apdorojant, apverdant, džiovinant. Šiai kategorijai priskiriami bobausiai, kai kurios ūmėdės, piengrybiai. Vėlgi, tokie grybai „viena koja“ užima nuodingųjų grybų (ar bent nevalgomų) gretas, kita – valgomų.
Dar verta paminėti, kad nuodingų medžiagų gali turėti ir įprasti valgomi grybai, jeigu juos rinksite netinkamai. Visada reikėtų vengti grybauti prie užterštų teritorijų, nes puikiai teršalus kaupiantys grybai jus beregint apnuodys sunkiaisiais metalais ar kitomis medžiagomis. Be to, valgomi grybai išskiria pavojingus aminus iš karto jiems pašalus, todėl po šalnų turėtumėte nutraukti grybų rinkimo sezoną. Be kita ko, įprastos grybavimo priemonės ir veiksmai gali užkirsti kelią nuodingoms medžiagoms valgomuose grybuose susidaryti (pavyzdžiui, grybus rinkti į pintines, o ne plastikinius maišus, juos nedelsiant apdoroti).
Nors didėjantis mokslinių tyrimų skaičius leidžia grybus išnagrinėti nuodugniai molekuliniame lygmenyje, tačiau atsiranda nesusipratimų epidemiologiškai. Taip yra dėl to, kad žmonių organizmai skirtingai sureaguoja į tą patį suvartotą grybą ar jo kiekį. Tai lemia, kodėl neturime patikimų duomenų, liečiančių tikslų nuodingų grybų skaičių ir apsinuodijimo jais atvejų.

Pavojingiausi grybai Lietuvoje
Kai kurie nuodingi grybai lengvai atskiriami dėl iššaukiančių spalvų (pavyzdžiui, paprastoji musmirė) ar „vienetinės“ išvaizdos, tačiau kai kurios rūšys lengvai supainiojamos su valgomais grybais. Pateikiame nuodingiausių grybų sąrašą:
Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) – vienas pavojingiausių grybų pasaulyje, sukeliantis sunkius apsinuodijimus ir galintis būti mirtinas. Šio grybo toksinai pažeidžia kepenis ir inkstus, apsinuodijimo simptomai dažnai pasireiškia tik po kelių valandų ar net dienų. Grybautojai ją painioja su žalsvąja ūmėde, o jaunas, „neprasikalęs“ vaisiakūnis panašus į paprastosios poniabudės „kiaušinį“

Baltoji musmirė (Amanita verna) – labai panaši į žalsvąją musmirę, taip pat labai pavojinga. Suvalgius gali kilti stiprus apsinuodijimas, kuris be gydymo dažnai būna mirtinas. Ji turi panašumų su miškiniu pievagrybiu ir kai kuriais baltikais.

Gelsvoji musmirė (Amanita citrina) – ši pavojinga gražuolė taip pat sukelia stiprius apsinuodijimus, o ją supainioti galima su pievagrybiais, žalsvosiomis ūmėdėmis.

Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa) – nors ir mažiau nuodinga nei žalsvoji ar baltoji musmirės, taip pat sukelia rimtą apsinuodijimą. Jos gali priminti pievagrybius.

Rausvasis nuosėdis (Cortinarius rubellus) – jo toksinai pažeidžia inkstus ir gali sukelti mirtiną apsinuodijimą. Toksinai ilgai veikia organizmą, o apsinuodijimo simptomai pasireiškia tik po kelių dienų ar net savaičių.

Nuodingasis nuosėdis (Cortinarius orellanus) – šis grybas nepaprastai pavojingas, jo toksinai pažeidžia inkstus ir kitus organus. Laimei, Lietuvoje jis aptinkamas labai retai.

Margoji musmirė (Amanita pantherina) – nors nėra tokia mirtina kaip žalsvoji musmirė, gali sukelti rimtus neurotoksinius apsinuodijimo simptomus, įskaitant haliucinacijas, sąmonės sutrikimus ir komą. Ji panaši į žvynabudę ar valgomas rausvąją ir pilkąją musmires.

Patujaro ar rausvėjančioji plaušabudė (Inocybe erubescens) – dar viena itin pavojinga grybų rūšis, kuri gali būti mirtinai nuodinga. Ji yra 20 kartų nuodingesnė už paprastąją musmirę, be to, nelaimei ją galima supainioti su pamėgtomis pavasarinėmis balteklėmis.

Nuodingoji tauriabudė (Clitocybe rivulosa) – dažnai sutinkamas grybukas, kuris nuodais nenusileidžia pavojingiausioms musmirėms. Ji turi panašumų su kartais valgomu grybu vyšniniu miltagrybiu (Clitopilus prunulus).

Kiti nuodingi grybai „apgavikai“
- Prie vidutiniškai nuodingų grybų priskiriama paprastoji musmirė (Amanita muscaria) gali priminti ūmėdę, jeigu taškelius nuplauna lietus.
- Tie, kas mėgsta rinkti kelmučius, turi būti atidūs, ar į krepšelį neprisirenka nuodingųjų puokštinės kelmabudės ir eglinės kūgiabudės vaisiakūnių.
- Tikrinį baravyką gali priminti tokie nuodingi grybai kaip aitrusis pušynbaravykis ar šėtoninis baravykas.
- Kalbant apie plaušabudes, turėtumėte vengti ne tik Patujaro, bet ir kitų rūšių, tokių kaip žalsvagelsvė (I. dulcamara), muilinė (I. bongardii), stačioji (I. rimosa), dėmėtoji (I. maculata), vilnotoji (I. lanuginosa), pilkalakštė (I. geophylla) plaušabudės. Jos taip pat priskiriamos prie nuodingų grybų.
Apsinuodijimo grybais simptomai
Jei įtariate, kad apsinuodijote grybais, labai svarbu imtis veiksmų nedelsiant, nes kai kurių nuodingų grybų toksinai gali negrįžtamai pažeisti kepenis, inkstus ar kitus organus. Apsinuodijus grybais, gydymo sėkmė dažnai priklauso nuo laiku suteiktos pagalbos, todėl svarbu veikti greitai ir kreiptis į medikus. Liūdniausia tai, kad kai kuriems toksinams (pavyzdžiui, žalsvosios musmirės) nėra jokių priešnuodžių, bet tinkamas gydymas gali padėti išsigelbėti. Pirmiausiai atkreikite dėmesį į šiuos simptomus:
- Pilvo skausmai
- Pykinimas, vėmimas, viduriavimas
- Galvos svaigimas, galvos skausmas
- Sąmonės sutrikimai, haliucinacijos
- Kepenų ar inkstų pažeidimo požymiai (pvz., gelta, tamsus šlapimas)
Kai kurie simptomai pasireiškia iš karto po apsinuodijimo, o kai kurie – tik po 6–12 ar net daugiau valandų. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo geresnės prognozės.

Ką daryti, jeigu įtariate apsinuodijus grybais?
Štai pagrindiniai veiksmai, kuriuos reikėtų atlikti:
- Iškviesti greitąją pagalbą (tel. 112). Jei yra bent menkiausias įtarimas, kad suvalgyti nuodingi grybai, būtina nedelsiant kreiptis į greitąją pagalbą.
- Kai asmuo sąmoningas – skatinkite vėmimą. Jei asmuo dar nėra vėmęs, o apsinuodijimas įvyko per pastarąsias kelias valandas, galima išprovokuoti vėmimą. Tai galima padaryti duodant išgerti šilto vandens ar švelniai sukėlus vėmimą mechaniškai (pvz., pirštu prie gerklės). Tačiau, jei asmuo yra netekęs sąmonės ar jį ištinka traukuliai, nevalia skatinti vėmimo ar girdyti skysčių.
- Saugoti grybų likučius. Būtina išsaugoti suvalgytų grybų likučius arba bent nuopjovas, kad medikai galėtų nustatyti, koks grybas sukėlė apsinuodijimą.
- Duoti daug skysčių (jei asmuo sąmoningas). Jei nukentėjusysis sąmoningas ir nesijaučia labai blogai, rekomenduojama duoti gerti daug vandens arba švelniai pasaldintos arbatos. Skysčiai padeda sumažinti toksinų koncentraciją organizme.
- Neatidėlioti hospitalizacijos. Net jei apsinuodijimo simptomai praeina, būtina vykti į ligoninę, nes kai kurių nuodingų grybų (pvz., žalsvosios musmirės) toksinai pradeda veikti po kelių valandų arba net dienų. Pirmieji simptomai gali apgauti – po pagerėjimo gali atsirasti sunkesni pažeidimai, pvz., kepenų ar inkstų nepakankamumas.
- Nevalgyti jokių maisto produktų ir nevartoti jokių vaistų be gydytojo nurodymo. Venkite papildomo maisto ar vaistų vartojimo, kol nesikonsultuojate su medikais. Tai gali apsunkinti gydymą arba pabloginti būklę.
Šaltiniai
- https://www.vle.lt/straipsnis/tauriabude
- https://www.grybai.lt/nuodingi
- https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-grybai
- https://vmvt.lt
- Daniele I., Meiere D., Iršėnaitė R. Didžioji Lietuvos grybų knyga. Leidykla: „Jana seta“, Ryga, 2023.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.