Serenčiai – iš pirmo žvilgsnio mums labai įprasta gėlė, kurią dar močiutės augino darželiuose ar kapinėse, bet daugelis mūsų nežino, kiek naudingųjų medžiagų jos turi: tiek mūsų sveikatai, tiek ir kitiems augalams. Taigi, neverta „numoti ranka“, kad tai per paprasta, per prasta gėlė, geriau patikrinkite žinias, kaip ir kodėl jas auginti. Tada serenčiai gėlyną ar sodą papuoš įvairiaspalviais žiedais ir džiugins ilgu žydėjimu. Svarbu: dabar jau pats metas serenčius sėti, jeigu norite užauginti sodinukus.
Serenčių rūšys: iš ko pasirinkti
Serenčiai (Tagetes) yra kilę iš Vidurio ir Pietų Amerikos, bet puikiai auga visoje Europoje. Šie augalai skirstomi į stambiažiedžius ir smulkiažiedžius, o jų rūšys – į didžiuosius, gvazdikinius ir smulkiuosius. Pristatysime kelias populiarias veisles.
Didieji serenčiai (Tagetes erecta) gali būti įvairių spalvų, įskaitant raudoną, rožinę, geltoną, violetinę ir baltą. Jie sodo gėlynams suteikia aukštumo ir spalvingumo, taip pat puikiai tinka puokštėms. Jie atsparūs šalčiui ir gali žydėti iki pirmųjų šalnų.
Smulkiažiedžiai serenčiai (Tagetes tenuifolia) auga iki 20-30 cm aukščio. Žiedynai – smulkūs, iki 1.5 cm skersmens, graižai vienspalviai arba dvispalviai, žiedai geltoni ar oranžiniai. Dvispalviai serenčiai itin žavingi, nes žydi dviejų spalvų žiedais.
Gvazdikiniai serenčiai (Tagetes patula) yra nedideli augalai, užaugantys iki 6-12 cm aukščio, kvapniais žiedais ir lapais. Žiedai būna įvairių atspalvių – geltoni, oranžiniai, raudoni. Gali būti dvispalviai.
Meksikietiški serenčiai (Tagetes grandulifera) yra itin atsparūs sausroms ir karščiams.
Serenčių priežiūra yra paprasta
Serenčiai, dar kitaip vadinami gvazdikėliais arba tagetėmis, geriausiai auga purioje ir derlingoje lengvo priemolio ar priesmėlio dirvoje. Serenčiai nemėgsta per daug drėgmės, todėl juos laistykite saikingai ir atsargiai, kad vanduo nepatektų ant lapų ir žiedų – taip išvengsite ligų plitimo. Dirvožemis turi būti vos drėgnas. Serenčiai mėgsta šiltą ir saulėtą vietą, tačiau gali augti ir pusiau paunksmėje.
Serenčius rekomenduoju tręšti ne dažniau kaip 1 kartą per 2-3 mėnesius. Galima naudoti kompleksines kambariniams augalams skirtas trąšas. Svarbu, kad trąšose būtų azoto, fosforo ir kalio, tačiau patariame vengti per didelio azoto kiekio, nes tai skatins lapų, o ne žiedų, augimą.
Taip, serenčius reikia genėti. Reguliariai iškirpkite peržydėjusius žiedynus, taip paskatinsite naujų žiedų formavimąsi ir pratęsite žydėjimo laikotarpį. Be to, genėjimas gali padėti išlaikyti augalų formą ir skatinti tankesnį augimą
Serenčių dauginimas
Serenčius galima dauginti sėklomis, dalijant šakniastiebius ir auginiais.
Norėdami sulaukti žiedų jau gegužės – birželio mėnesiais, sėklas sėkite kovo-balandžio mėnesiais. Sustiprėjusius sodinukus perkelkite į atvirą dirvą. Prieš perkeldami augalus į lauką, juos „grūdinkite“: palaipsniui pratinkite prie išorės sąlygų, kad išvengtumėte šoko dėl temperatūros pokyčių.
Pavasarį serenčiai dažnai sudygsta ir patys iš rudenį išbarstytų sėklų.
Renkantis šakniastiebį dauginimui, pasirinkite sveiką, gerai išsivysčiusį augalą. Atsargiai išimkite augalą iš žemės ir nuplaukite šaknis, kad matytumėte šakniastiebio struktūrą. Naudodami aštrų, dezinfekuotą įrankį, atsargiai supjaustykite šakniastiebį į kelias dalis, patikrinkite, kad kiekvienoje dalyje būtų bent kelios sveikos šaknys ir pumpurai. Tai svarbu, kad kiekviena dalis galėtų sėkmingai įsišaknyti ir augti. Pasodinkite kiekvieną šakniastiebio dalį atskirai, užtikrindami, kad jos būtų gerai uždengtos žeme ir stabiliai įsitvirtintų.
Dauginant auginiais, atrenkama ir nupjaunama sveika šaka. Pjaunama dalis turėtų turėti kelis lapus ir pumpurų mazgus. Tada auginys sodinamas į drėgną substratą arba smėlį, ir laikomas šiltai, ne tiesioginėje saulės šviesoje, kol įsišaknija. Galima naudoti ir specialius preparatus, skatinančius šaknų formavimąsi.
Serenčių ligos: kaip jas atpažinti?
Dažniausios serenčių ligos yra pilkasis puvinys, rūdys ir miltligė. Patariame reguliariai tikrinti augalus, kad kuo anksčiau pastebėtumėte galimos ligos požymius ir išgydytumėte augalus.
Vienas aiškiausių pilkojo puvinio požymių yra tai, kad ant augalų lapų, stiebų, žiedų pradeda augti pilkos spalvos pelėsis. Užkrėstos augalo dalys pradeda pūti. Ant augalo lapų galite pastebėti tamsėjančias dėmės, kurios taip pat tampa puvimo židiniais. Norint gydyti pilkąjį puvinį serenčiuose, svarbu pašalinti paveiktus augalo dalis ir užtikrinti geresnę oro cirkuliaciją tarp augalų. Rekomenduojama naudoti fungicidus, skirtus šios ligos kontrolei, laikantis produkto naudojimo nurodymų. Taip pat svarbu išvengti per didelio augalų laistymo ir užtikrinti tinkamą dirvožemio drenavimą.
Kartais serenčius užpuola rūdys – ant augalo lapų, stiebų, o kartais ir žiedų atsiranda oranžinės, rudos ar raudonos spalvos dėmės. Rūdžių dėmės gali būti mažos, bet vėliau jos gali suaugti ir apimti vis didesnes augalo dalis. Užsikrėtę lapai ima išsikraipyti, suktis ar nykti. Tai gali sukelti augalo fotosintezės efektyvumo sumažėjimą ir bendrą augalo silpnėjimą. Gydant serenčių rūdis, rekomenduojama pašalinti užkrėstas augalo dalis ir sunaikinti, kad išvengtumėte ligos plitimo. Naudokite fungicidus, skirti rūdžių gydymui, taikydami juos pagal gamintojo nurodymus.
Miltligė yra gana dažna augalų liga, kurią sukelia įvairūs grybeliai. Ant serenčių lapų, stiebų ir kartais netgi žiedų atsiranda baltos ar pilkšvos miltligės dėmės. Šios dėmės primena miltus ar pelenus ir iš pradžių gali atsirasti tik ant lapų viršutinio paviršiaus, bet vėliau gali išplisti ir į apatinį paviršių. Užkrėsti lapai gali deformuotis, suktis ar nykti, o jų kraštai gali riestis į viršų. Gydant ant serenčių atsiradusią miltligę, svarbu pašalinti paveiktas augalų dalis ir taikyti specialius fungicidus, skirtus miltligės gydymui.
Labai svarbu užtikrinti tinkamą oro cirkuliaciją tarp augalų ir vengti pernelyg drėgno dirvožemio – taip sumažinsite ligų atsikartojimo riziką.
Su kokiais kenkėjais gali susidurti serenčiai?
Pagrindiniai kenkėjai, kurie gali pakenkti serenčiams, yra minamusės, voratinklinės erkės ir amarai. Svarbu reguliariai tikrinti augalus ir, pastebėjus kenkėjus, skubiau imtis prevencinių priemonių. Didžiausią dėmesį skirkime natūraliai kenkėjų kontrolei.
Apsaugoti serenčius gali ne tik cheminės priemonės, bet ir augalai, atbaidantys kenkėjus – juos reikia sodinti šalia serenčių. Tai gali būti česnakai, pipirmėtės, bazilikas, levanda, citrinžolė. Nors šie augalai gali padėti sumažinti kenkėjų skaičių, jie negarantuoja absoliučios apsaugos. Jei būtina, naudokite saugius insekticidus, laikydamiesi visų gamintojo reikalavimų.
Trumpai apžvelgsime, kokie ženklai rodo, kad jūsų serenčius užpuolė kenkėjai. Požymiai, rodantys, kad serenčius užpuolė kandys, yra šie: netaisyklingos formos skylutės augalų lapuose ar nugraužti lapų pakraščiai. Kai serenčius užpuola voratinklinės erkės, pastebimi tokie požymiai kaip gelsvai arba rusvai dėmėti lapai, lapų deformacija, taip pat galite pastebėti ploną voratinklį ant augalo dalių. Beje, rekomenduojame vengti per didelio tręšimo azotinėmis trąšomis, nes tai gali skatinti erkių padaugėjimą. Užpuolus amarams, geltonuoja lapai ir jaunų ūglių viršūnės. Įdomu pažymėti tai, kad vabzdžiai, kurie maitinasi amarais, gali padėti natūraliai kontroliuoti amarų populiaciją sode ar lauke (boružės, auksaakės).
Serenčiai yra nematocidiniai augalai
Nematocidiniai augalai yra tokie augalai, kurie gali apsaugoti kitus augalus nuo nematodų – mažų, žemėje gyvenančių kirminų, galinčių pakenkti augalams, jų šaknims. Serenčiai yra laikomi nematocidiniais augalais, nes jų šaknys išskiria medžiagas, kurios gali apsaugoti dirvą nuo kenkėjų ir grybelinių ligų. Dėl šios priežasties serenčius rekomenduojama sodinti šalia tokių daržovių kaip bulvės, pomidorai ir baklažanai, kad jie būtų apsaugoti nuo kenkėjų.
Aitraus kvapo serenčiai taip pat atbaido tarakonus, peles, žiurkes, šliužus, sraiges ir kitus nepageidaujamus įnamius.
Dėl tos priežasties, kad serenčių šaknys išskiria medžiagas, saugančias dirvą nuo grybelinių ligų, patariame, ten, kur pernai augo serenčiai, sodinti kardelius, kininius ratilius.
Nematocidinių augalų, tokių kaip serenčiai, naudojimas, gali sumažinti priklausomybę nuo cheminių pesticidų ir skatinti tvarų žemės ūkio vystymąsi.
Serenčiai liaudies medicinoje
Serenčiai ir jų arbata yra plačiai naudojami liaudies medicinoje. Visgi gydymą įtakoja skirtingos vietovės ir jų tradicijos. Trumpai apžvelgsime, kaip serenčiai gali sustiprinti jūsų sveikatą.
Liaudies medicinoje serenčių nuovirai yra naudojami kvėpavimo takų ligų, pavyzdžiui, peršalimo ar bronchito simptomams švelninti. Manoma, kad jie padeda atpalaiduoti kvėpavimo takus ir palengvina kosulį.
Serenčių arbata yra vartojama kaip raminamoji priemonė, padedanti sumažinti stresą ir skatinti geresnį miegą.
Kai kuriose kultūrose serenčių žiedlapiai naudojami virškinimo skatinimui ir skausmo mažinimui virškinimo trakte. Jie gali būti vartojami kaip arbatos dalis arba pridedami prie maisto. Kai kurių serenčių rūšių ekstraktai tradiciškai naudojami dėl jų galimų priešuždegiminių savybių. Jais galima gydyti nedidelius įbrėžimus ar žaizdas.
Serenčių eterinis aliejus yra naudojamas parfumerijoje, kosmetikoje ir gydomiesiems masažams. Be to, serenčiai atbaido vabzdžius.
Svarbu pabrėžti, kad nors serenčių naudojimas liaudies medicinoje yra žinomas, trūksta mokslinių įrodymų, patvirtinančių jų veiksmingumą, ir jie neturėtų būti laikomi patikimais medicininiais gydymo būdais. Be to, prieš naudojant bet kokius augalus ar jų dalis medicininiams tikslams, reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, ypač jei vartojate vaistus ar sergate lėtinėmis ligomis.
Įdomu pastebėti, kad serenčiai yra naudojami maisto pramonėje. Tai natūralus maistinis dažiklis. Jei ant maisto pakuotės matote užrašą „E161 (b)“ tai reiškia, kad jame yra dažiklio, pagaminto iš serenčių žiedų ir lapų. Serenčiai taip pat dedami į gaiviuosius gėrimus.
Šaltiniai:
https://agrovistafarming.com/2021/02/cultivation-of-marigold-gainda-a-complete-information-guide/
https://accessiblegardens.org/nematode-control-unveiling-the-power-of-marigolds/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.