Legendomis apipintas pelynas ir jo vaistinis poveikis naudojamas nuo neatmenamų laikų. Augalų pasaulyje nedaugelis gali pasigirti tokiu įvairialypiu panaudojimu kaip pelynas. Pelyno nauda gydant kepenų, tulžies, skrandžio ligas, organizmui nukirminti, apetitui gerinti liaudyje žinoma nuo seno, tačiau tuo jo talentai nesibaigia. Jis atlieka svarbų vaidmenį gaminant unikalius alkoholinius gėrimus, o nepaprastas jo atsparumas traukia pasisodinti savam kieme. Susipažinkime su karčiausiu augalu pasaulyje – pelynu.
Pelynas – taip liaudiškai vadinamas kartusis kietis (Artemisia absinthium) – astrinių (Asteraceae) šeimai priklausantissidabriškai pilkos spalvos vešlus krūmingas augalas, užaugantis iki 60-120 cm aukščio ir 45-60 cm pločio. Visas apaugęs trumpais plaukeliais, turintis plunksniškai karpytus lapus, ties pagrindu sumedėjusius stiebus ir neišvaizdžius geltonus žiedeliais. Pelynas pasižymi labai stipriu kvapu ir itin karčiu skoniu.
Natūraliai auga Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje, o Lietuvoje randamas dykvietėse, šiukšlynuose, pakelėse, sausuose šlaituose, panamėse.
Kitos kiečių rūšys. Kuo jie skiriasi?
Be pelyno, Lietuvoje auga dar 10 kiečio rūšių. Paminėsime dažniau sutinkamus ir panaudojamus augalus.
Vaistinis kietis (Artemisia dracunculus) – žinomaspeletrūno pavadinimu gana retai aptinkamas augalas, užaugantis iki 60-150 cm aukščio. Jo stiebas plonas ir tiesus, lapai žalios spalvos, o žiedai žalsvai balti. Viršūnės ir žiedai panaudojami virtuvėje kaip prieskoniai, o vaistiniais tikslais renkami lapai ir stiebai.
Paprastasis kietis (Artemisia vulgaris) – sutinkamas dažniausiai iš visų kiečių, užauga iki 50-150 cm aukščio. Atpažįstamas iš rausvai violetinės spalvos stiebų, plunksniškai suskaldytų tamsiai žalių (viršutinė pusė) ir pilkų (apatinė pusė) lapų ir rausvų, smulkių žiedelių. Vaistiniams tikslams vartojamos šaknys ir žolė.
Diemedis (Artemisia abrotanum) – išvaizdus 60-150 cm aukščio puskrūmis su šakotu stiebu, siūliškais apatiniais ir triskilčiais ar ištisiniais viršutiniais lapais bei žaliai gelsvos spalvos žiedais. Augalas pasižymi maloniu aromatu ir beveik neturi kartumo. Diemedis auginamas kaip dekoratyvinis augalas bei gan plačiai naudojamas.
Pelyno veislės
Lietuvoje karčiojo kiečio veislių nėra, galima įsigyti tik laukinius individus. Kadangi pelyną auginti sodybose dar tik „jaukinamasi“ ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, pastaruoju metu pradėta pelyną veisti. Esant galimybei, Anglijoje įmanoma įsigyti šias veisles (o galbūt greitu metu ir Lietuvoje):
„Lambrook Silver“ – užauga iki 100 cm aukščio, o liepos-rugsėjo mėnesiais žydi baltai. Lapai yra turkio žalumo, sidabriškai blizgantys, smulkiai plunksniški.
„Lambrook Mist“ – auga kompaktiškai, iki 80 cm aukščio, todėl metams bėgant neužima tiek daug vietos kaip laukiniai individai. Žiedai sidabriškai geltoni, lapai smulkiai plunksniški.
Pelyno auginimas
Nors pelyno galima rasti ir gamtoje, tampa priimtina pasisodinti bei auginti pelyną ir savo kieme. Ištvermingas augalas, nereikalaujantis didelių pastangų priežiūrai, sodui atneš daug naudos.
Vieta. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, be užuovėjos ir pavėsio, o palaikant tinkamas sąlygas, daugiametis augalas augs net iki 10 metų. Pelynus taip pat galima sodinti vazonuose. Vazone su drenažo anga dugne naudojamas pralaidus substratas. Tokį augalą lengva apsaugoti nuo gausaus lietaus.
Dirvožemis. Augalas labai nereiklus dirvožemiui, kuris gali būti visiškai skurdus, bet augs ir vidutinio derlingumo dirvoje, įskaitant priemolį ir smėlį. Puikiai toleruoja sausas vietas, auga ir vidutiniškai drėgnose vietose, tačiau reikalingas visiškas drenavimas. Mėgsta kalkingas vietas.
Sodinimas. Pelyną reikėtų sodinti pakankamai toli nuo kitų augalų (paliekant bent 45 cm atstumą). Dėl stiprių alelopatinių savybių ir išskiriamų medžiagų jis slopina kitų augalų augimą.
Pelyno priežiūra
Laistymas. Išskyrus ilgesnius sausros laikotarpius, pelyno nereikia laistyti. Pasodinus naujus sodinukus, pirmąją vasarą laistoma kas 7-10 dienų iki kol augalai įsitvirtina į gruntą. Reikėtų vengti užmirkimo ir per didelės drėgmės substrate, nes dėl drėgnos dirvos pradeda pūti šaknys. Jei pastebima, kad pelyno stiebai nusvirę ar pakito lapų spalva, nedelsiant nutraukiamas laistymas ir patikrinamos drenažo sąlygos.
Tręšimas. Pelynas yra skurdžių dirvožemių šeimininkas, todėl jo papildomai tręšti nereikia. Galima saikingai patręšti lėtai išsiskiriančiomis trąšomis sodinimo metu ar augalo sužadinimui pavasarį pumpurų brinkimo metu.
Mulčiavimas. Tai taip pat pelynui neprivaloma opcija, tačiau kai kurie šaltiniai rekomenduoja naudoti nupjautą žolės ar lapų mulčią organinėms medžiagoms dirvoje papildyti ar itin atšiaurioms žiemos sąlygoms išgyventi.
Genėjimas. Genėjimas pavasarį arba rudenį skatina ūglių atsinaujinimą, šakojimąsi ir žolės atjaunėjimą. Rudenį augalas nupjaunamas visiškai iki pat pagrindo, paliekant kelių centimetrų kerą. Pavasarį genėjama po paskutinių šalnų, augalą patrumpinant taip, kad ant stiebo liktų tik keli pumpurai. Pašalinamos silpnos ir negyvos atžalos, taip sustiprinant visą augalą. Norint išvengti savaiminio pasisėjimo ir kontroliuoti jo plitimą, nukerpama viršūnė su žiedynu, kad augalas nesubrandintų sėklų.
Persodinimas. Kas 2-3 metus rudenį atliekamas pelyno persodinamas ir padalinimas padės augalui ilgiau augti ir jį atjauninti.
Žiemojimas. Šis augalas yra ištvermingas šalčiui nuo -20 iki -25 °C, todėl jis gali žiemoti lauke, tačiau vazonuose auginamą pelyną geriau pernešti į patalpą arba gerai izoliuoti. Kyla pavojus, kad substratas vazone visiškai peršals ir pažeis šaknis, todėl būtina apsauga nuo oro sąlygų.
Pelyno dauginimas
Sėklos. Rudenį arba pavasarį pelyno sėklos pasėjamos į šaltąjį (10-18 °C temperatūros) inspektą. Nederlingo drėgno dirvožemio paviršiuje išbarstomos sėklos, šiek tiek suslegiama ir ant jų neužberiama žemių, nes sudygimui reikalinga šviesa. Pelyno sėklos sudygsta po 2-3 savaičių. Daigus galima persodinti jiems pasiekus 5 cm dydį. Į lauką persodinama praėjus paskutinėms šalnoms, tarp augalų paliekant 30-60 cm tarpą.
Žalieji auginiai. Pelynus galima taip pat lengvai dauginti auginiais. Vasarą aštriu peiliu nupjaunami keli šoniniai ūgliai ir nuo jų pašalinami lapai iki pat viršūnės. Auginiai įsodinami į smėlėtą ir nuolat drėgną substratą, leidžiama įsišaknyti. Galima pridengti permatoma plastikine plėvele, kad būtų išlaikoma drėgmė. Po kelių savaičių mažus įsišaknijusius auginius galima perkelti į lauką.
Kero padalijimas. Pats paprasčiausias pelyno padauginimo būdas. Pavasarį iškasamas augalo keras ir supjaustomas įvairaus dydžio dalimis taip, kad būtų sudarytos iš šaknų ir stiebų. Gautus naujus kerus galima iš karto persodinti. Tai geras būdas pelynui atjauninti.
Pelyno vaistinės savybės
Neabejotinai, paruošta pelynų arbata yra populiariausia vaistinė ar profilaktinė bomba organizmui. Žolėje esančios aktyviosios medžiagos gerina virškinimą ir apetitą, valo organizmą, gydo skrandžio, kepenų, tulžies pūslės ligas, egzemą, reumatą, bronchinę astmą. Taip pat kovoja su onkologinėmis ligomis ir pasižymi antihelmintiniu, uždegimus slopinančiu poveikiu. Vaistažolėms panaudojami džiovinti lapai ir žiedai. Dėl ypač kartaus skonio, augalo vartojimas arbatos pavidalu gali būti atgrasus, todėl puiki forma šiai vaistažolei pateikti yra pelyno kapsulės ar pelyno tabletės. Kita alternatyva: saldus pelynas (Artemisia annua), pasižymintis panašiomis vaistinėmis savybėmis, bet turintis saldų prieskonį. Lietuvoje galima įsigyti jo preparatų.
Pelynas alkoholinių gėrimų gamybai
Kartiesiems gėrimams gaminami plačiai naudojamas pelynas ir yra pagrindinis gėrimo absento ingredientas. Taip pat pelynas įeina į vermuto, aperityvo, trauktinių (net ir lietuviškų), alaus gamybos procesą.
Pelynas gėlyne
Nors pelyno žiedai smulkūs ir neišvaizdūs, puošnumo augalui suteikia sidabriška spalva, lapų forma ir tekstūra. Pelynu apsodinami gėlynų pakraščiai ar takų apvadai, puikiai dera Viduržemio stiliaus želdinyje ar alpinariumuose. Augalai papildo ryškias spalvas gėlynuose ir kontrastuoja su tamsia lapija.
Pelynas atbaidys ne tik kenkėjus, bet ir kai kuriuos gyvūnus
Pasisodinus pelyno kieme, pastebimai sumažėja įvairių gyvių. Stiprus kvapas ir karti augalo žolė atbaido įvairius vabzdžius: skruzdėles, amarus, lapgraužius, muses, kandis, baltasparnius. Augalas nemalonus ir kitiems gyvūnams: pelėms, kiškiams, elniams.
Kiti pelyno panaudojimo būdai
Veterinarijoje srityjeiš pelyno žolės gaminami papildai šunims, kurie veikia antihelmintiškai ir palaiko normalią skrandžio gleivinę. Kosmetikoje bei parfumerijoje pelynas sėkmingai panaudojamas vabzdžių repelentų gamybai hidrolatų pavidalu, papildomai įeina į kremų sudėtį. Kaip kandžių ar kitų vabzdžių atbaidymo priemonė, liaudyje pelyno žolė laikoma spintoje tarp drabužių, o nuoviru purškiami augalai. Pelynas tinkamas ir namų orui valyti bei gaivinti.
Ką dar reikia žinoti apie pelyną?
Reikia pasisaugoti vartojant arbatas ir kitus preparatus su pelynu, nes augalas nuodingas. Visose augalo dalyse yra kenksmingo tujono, todėl stipriai perdozavus ar per ilgai vartojant pelyno galima apsinuodyti. Pasireiškia tokie simptomai kaip haliucinacijos, traukuliai, nėščiosioms gali sukelti persileidimą. Renkant pelyno derlių ar atliekant sodinimo, priežiūros darbus, reikia dėvėti pirštines, nes jis dirgina odą.
Pelyno ligos ir kenkėjai
Pelyno beveik niekada nepuola ligos ar vabzdžiai. Drėgnais metais pasitaiko miltligė, kuri nekelia grėsmės augalui, tačiau sumažina jo gyvybingumą.
Šaltiniai:
https://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/augal%C5%B3-gentys/kietis
https://www.finegardening.com/plant/absinth-artemisia-absinthium
https://www.gardeningchannel.com/how-to-grow-wormwood-artemisia-absinthium/
https://www.gardenershq.com/Artemisia-absinthium.php
https://plantura.garden/uk/herbs/wormwood/wormwood-overview
Kaunienė V., Kaunas. E. Vaistingieji augalai, Vilnius: Leidykla „Varpas“, 1991
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.