Storalapis – vienas iš populiariausių sukulentinių augalų, auginamų kaip kambariniai augalai. Tokį populiarumą, viena vertus, lėmė jo dekoratyvi išvaizda ir lengva priežiūra bei auginimas, kita vertus, šiam augalui priskiriama galia pritraukti pinigus ir laimę. O kas gi nenori būti ir turtingas, ir laimingas?
Na, o kaip jį auginti ir prižiūrėti bei ar tikrai storalapis gali pritraukti sėkmę, dalinamės šiame straipsnyje.
Storalapis: išvaizda ir paplitimas
Storalapis arba storlapis (Crassula) priklauso storlapinių augalų šeimai, kurioje priskaičiuojama apie 250 rūšių augalų. Augalas paplitęs plačiai, auga arba auginamas beveik visame pasaulyje. Tiesa, Lietuvoje natūraliai neauga ir auginamas tik kaip kambarinis augalas.
Nors esame įpratę storalapį matyti augantį vazone kaip nedidelį krūmą, tačiau tai daugiametė arba vienmetė žolė, kartais krūmas. Auga tiek sausumoje, tiek vandenyje. Stiebas gausiai šakotas, mėsingas. Lapai priešiniai bekočiai.
Jeigu nesate matę žydinčio storalapio, greičiausiai nustebsite, kad šis augalas ne tik žydi, tačiau ir subrandina vaisius. Storalapio žiedai sukrauti ūglių viršūnėse ir susitelkę į kekes arba šluoteles. Žydi balta, rausva, žalsva, kai kurios rūšys netgi raudona spalva. Vaisius – lapavaisis.
Storalapis – vaistinis ir maistinis augalas
Kadangi dažniausiai esame įpratę matyti auginamą tikrąjį storalapį (Crassula ovata), galbūt net nesusimastome, kad esame daugybės jo rūšių ir veislių. Taigi keltas populiariausių, kurios galbūt netgi nustebins, jog tai tas pats mūsų pamėgtas storalapis. Tik kitos rūšies.
Storalapio rūšys:
- Tikrasis storalapis – yra viena geriausiai atpažįstamų ir populiariausių šio augalo rūšių. Lapai lygūs, mėsingi, ryškiai žali, ryškioje šviesoje raudoni. Jis turi storą, išsišakojusį, vertikaliai augantį stiebą, todėl primena mažą medelį. Būtent ši rūšis vadinama laimės / pinigų medžiu. Gali užaugti nuo 30 iki 180 cm.
- Medėjantysis storalapis (Crassula arborescens). Lapai lygūs, suapvalinti, ryškiai žali arba su sidabriniu atspalviu, su ryškiais, bronzos spalvos kraštais. Net ir auginamas patalpoje gali pradžiuginti ryškiais, rausvos spalvos žiedais. Auga iki 30–120 cm aukščio.
- Piramidinis storalapis (Crassula pyramidalis) – itin įdomiai atrodanti rūšis. Ne veltui kartais dar vadinama Budos šventykla. Lapai auga išilgai vertikalių stiebų, sukurdami įstabų geometrinį raštą. Lapai žali, su rausvais kraštais. Auga nedidelis – iki 10–40 cm aukščio.
- Kampuotasis storalapis (Crassula deceptor) – labai mažas ir kompaktiškas sukulentas. Užauga vos iki 5–10 cm aukščio. Ant trumpų stiebų glaudžiai išsidėstę stori, stambūs, persidengiantys lapai. Lapai atrodo sidabriškai žali, nes dominuoja balta ir žalia spalvos.
- Pataisinis storalapis (Crassula muscosa). Šios rūšies lapai labai maži, smulkūs, tankiai išsidėstę išilgai stiebo, todėl atrodo tarsi kišeninio laikrodžio ar papuošalų grandinėlė. Pataisinis storalapis išsiskiria sukulentams gana nebūdinga išvaizda. Auginamas kambaryje gali nudžiuginti žiedais, tačiau jų gali tekti stipriai paieškoti. Žiedai šviesiai žali, išaugę išilgai stiebų, lapų pažastyse. Užauga iki 40–50 cm aukščio.
Įdomus faktas, kad tikrasis storalapis taip pat yra naudingas vaistinis augalas. Išoriškai jo lapų sultys naudojamos pagreitinti žaizdų gijimą ar nusideginus. Taip pat liaudies medicinoje jis naudojamas skrandžio sutrikimams, karpoms ir net diabeto gydymui.
O štai Pietų Afrikoje virti tikrojo storalapio stiebai ir lapai naudojami maistui.
Storalapio auginimas: vieta ir dirva
Storalapiai natūraliai auga Pietų Afrikoje, Australijoje – ten, kur natūraliai yra sausas ir šiltas, netgi karštas klimatas. Be abejo, idealių ir identiškų natūralioms augimo sąlygų sukurti namuose nepavyks, tačiau kuo artimesnė natūraliai bus augimo aplinka ir dirva, tuo gražesnis ir sveikesnis augalas augs.
Šviesa. Reikia žinoti, kad storalapis – tikras šviesos mėgėjas. Todėl jam augti reikia parinkti tokią vietą, kur šviesos nestigs ištisą dieną. Geriausiai augalas jaučiasi esant ryškiai, tačiau netiesioginiai saulės šviesai. Kai kurios rūšys gali pakelti ir dalinį šešėlį arba tiesioginę saulės šviesą, tačiau veikiami tiesioginių saulės spindulių daugumos storalapių lapai keičia spalvą.
Tuo tarpu, jeigu trūksta šviesos, augalo lapai ims blukti, o stiebai ištįs ir taps silpni. Todėl žiemos periodu, kai natūralios šviesos labai mažai, patariama storalapį perkelti į šviesiausią kambario vietą arba naudoti papildomą, specialiai augalams skirtą apšvietimą.
Ideali vieta storalapiui – pietų ar vakarų pusėje esanti palangė.
Vasarą storalapis puikiai jausis išneštas į balkoną, terasą ar kiemą. Tik nepratusiam prie tiesioginių saulės spindulių reikėtų rasti šviesią, tačiau tiesiogiai saulės nepasiekiamą vietą.
Dirva. Kadangi storalapis yra sukulentinis augalas, jis geriausiai augs lengvoje, gerai drenuojančioje dirvoje, kuri leistų vandeniui laisvai pratekėti ir neleistų šaknims užmirkti. Specialus sukulentams skirtas substratas, kuriame gausu smėlio arba perlito, yra geriausias pasirinkimas. Jeigu tokios žemės neturime, galima maišyti įprastą gėlių žemę su smėliu ar perlitu santykiu 1:1.
Temperatūra. Storalapis mėgsta ne tik šviesą, tačiau ir šilumą. Geriausiai jaučiasi, kai patalpoje palaikoma +18–24 °C. Aukštesnė net ir vasarą jam nelabai patinka, tad geriau vasarą auginti vėsesnėje patalpoje arba vėsiame balkone.
Žiemą, ramybės periodu, augalui tinkamiausia +10–15 °C temperatūra, tačiau svarbu, kad ji nenukristų žemiau +10 °C. Nuo šalčio bei pučiant skersvėjams storalapis gali numesti lapus.
Storalapio priežiūros ypatumai
Storalapis – visiškai neįnoringas augalas, todėl jo priežiūra nėra ypatinga ar tuo labiau sudėtinga. Svarbiausia auginant storalapį jį saikingai laistyti ir laikyti šviesioje bei šiltoje vietoje.
Laistymas. Storalapis, kaip ir visi sukulentai, yra labai atsparus sausrai, kadangi vandenį jis sukaupia lapuose. Todėl jo laistymas turi būti labai saikingas. Vasarą, kai augalas aktyviai auga, jį reikia laistyti, kai dirva išdžiūsta – tai gali būti kartą per savaitę ar dar rečiau, priklausomai nuo aplinkos ir oro sąlygų. Žiemą, kai storalapis pereina į ramybės periodą, laistymą reikia sumažinti iki minimumo – pakanka palaistyti kartą per mėnesį arba kai dirva visiškai išdžiūsta. Labai svarbu, neperlaistyti šio augalo, nes jis itin jautrus drėgmės pertekliui ir greitai gali žūti nuo šaknų puvinio.
Tręšimas. Storalapiui nereikia daug trąšų, tačiau reguliariai tręšiant, jis augs sparčiau ir bus sveikesnis. Pavasarį ir vasarą, aktyvios vegetacijos metu, augalą galima tręšti maždaug kartą per mėnesį sukulentams skirtomis trąšomis arba švelniai praskiestomis kambariniams augalams skirtomis trąšomis. Per didelis trąšų kiekis gali pakenkti augalo šaknims ir storalapis gali žūti. Ramybės periodu, šaltuoju metų laiku, tręšimą reikia visiškai nutraukti.
Genėjimas storalapiui reiškia jo formavimą ir augimo suvaldymą. Kai kurios storalapio rūšys gali užaugti labai aukštos, todėl svarbu reguliariai augalą ganėti, kad augimas būtų suvaldomas, o pats augalas išlaikytų gražią ir kompaktišką formą. Geriausias laikas genėti yra pavasaris arba vasaros pradžia. Tačiau jokiais būdais negalima genėti ar kitaip trukdyti augalo jo žydėjimo metu.
Genėjimo metu pašalinamos per ilgos, nudžiūvusios šakos, pažeisti ar nudžiūvę lapai, patrumpinami ūgliai. Genėjimas taip pat skatina šoninių šakų augimą, todėl augalas tampa kuplesnis, tankesnis.
Persodinimas. Storalapis persodinamas gana retai, nebent pastebima, jog išaugo savo vazoną arba tikrai atėjo metas atnaujinti žemę. Jaunesni augalai gali būti persodinami kas 2–3 metus. Vėliau pagal poreikį.
Kaip dauginamas storalapis?
Storalapis yra lengvai dauginamas ir tai dar viena priežastis, kodėl tai toks populiarus kambarinis augalas. Dauginama auginiais arba lapeliais. Net ir nukritę lapai paprastai gana lengvai įsišaknija, tad storalapio dauginimas tikrai paprastas procesas.
Tiesa, dauginant lapais, tai užtrunka kur kas ilgiau nei dauginant auginiais. Be to, reikia žinoti, kad augalas nemėgsta būti dažnai persodinamas, tad dauginant geriau iš karto rinktis didesnį, 10–15 cm skersmens, vazonėlį.
Storalapio kenkėjai ir kitos problemos
Šie augalai retai kenčia nuo kenkėjų. Dažniau dėl perlaistymo jie žūva nuo šaknų puvinio. Tačiau kartais ir storalapius gali užpulti voratinklinės erkės, skydamariai ar augalas susirgti miltlige. Todėl patariama reguliariai tikrinti ir prižiūrėti savo augalą.
Daugiausiai problemų auginant storalapius kyla dėl perlaistymo. Kai augalas gauna per daug drėgmės, jis suserga šaknų puviniu: pradeda geltonuoti lapai, jie tampa minkšti, o galiausiai augalas visiškai sunyksta. Jeigu pastebėjote puvinio požymius, svarbu kuo greičiau ištraukti augalą iš vazono, pašalinti pažeistas šaknis ir persodinti į naują, sausą dirvą.
Kita dažna problema – šviesos trūkumas. Šiuo atveju storalapio stiebai ištįsta, o lapai praranda spalvą ir tampa blyškūs. Nepakankamas apšvietimas gali lėtinti augimą ir silpninti augalą, jis tampa labiau pažeidžiamas kenkėjų.
Ar tikrai storalapis neša pinigus?
Labai dažnai tikrasis storalapis dar vadinamas pinigų arba laimės medžiu. Tikima, kad sodinant jį į žemę reikia įdėti monetą, tuomet į namus pritrauksime turtus. Be to, pagal Feng Shui šį augalą reikia laikyti pietrytinėje namų dalyje, jeigu norime sulaukti finansinio klestėjimo. O štai jeigu netinkamai juo rūpinamės ir ima kristi lapai, vadinasi, į namus ateis nuostoliai. Geriau nerizikuoti, tiesa?
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/storlapis/
- https://www.bhg.com/gardening/plant-dictionary/houseplant/jade-plant/
- https://www.thespruce.com/grow-jade-plants-indoors-1902981
- https://www.epicgardening.com/crassula-varieties/
- https://www.marthastewart.com/8033959/how-grow-care-jade-plants
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
