Kodėl geriau nesėti visko iš eilės? Augalai, kuriuos labiau tinka dauginti kitais būdais

Vos žiemai pradėjus ristis į antrą pusę, sodininkų rankos nevalingai tiesiasi prie spalvingų sėklų pakelių. Sėja – tai savotiškas magiškas procesas, tačiau patyrę daržininkai žino, kad ne kiekviena sėkla yra verta jūsų laiko, vietos ant palangės ir sąskaitos už elektrą šildant daigus. Yra augalų, kuriuos sėti yra tiesiog neefektyvu, nes gamta sukūrė kur kas greitesnių, patikimesnių ir genetiškai stabilesnių būdų juos padauginti. Tad kokios yra didžiausios sėjos klaidos ir kodėl geriau nesėti visko iš eilės? O ką visgi verta sėti jau dabar?

Kodėl verta nesėti rozmarino, o rinktis auginius?

Rozmarinas yra viena populiariausių prieskoninių žolių, tačiau bandymas jį užsiauginti iš sėklų dažnai baigiasi visiška nesėkme. Kodėl rekomenduojame nesėti rozmarino? Pirmiausia dėl katastrofiškai žemo daigumo reitingo, kuris retai viršija 30 procentų. Net jei jums pavyks sudaiginti kelias sėklas, procesas užtruks savaites, o per tą laiką sėklos dažnai tiesiog supus drėgmėje. Rozmarino daigai pirmaisiais mėnesiais auga neįtikėtinai lėtai – kol pasieksite bent 10 centimetrų aukštį, gali praeiti pusmetis.

Kur kas gudresnis sprendimas yra rozmarino dauginimas auginiais. Jei turite draugą, auginantį šį krūmą, paprašykite kelių viršūninių šakelių. Įmerktos į vandenį jos išleidžia šaknis per kelias savaites. Taip jūs gaunate genetiškai identišką, jau sumedėjusį ir stiprų augalą, kuris bus tinkamas skinti derliui dar tą pačią vasarą. Sėklos šiuo atveju yra tik laiko ir kantrybės švaistymas, nebent jūsų tikslas yra mokslinis eksperimentas, o ne prieskoniai lėkštėje.

Levandų irgi geriau nesėti. Tačiau kodėl?

Levandos yra sodo pasididžiavimas, tačiau jų sėja – tai tikras kantrybės testas. Pagrindinė priežastis, kodėl verta nesėti levandų, yra jų nenuspėjamumas. Levandų sėkloms būtina stratifikacija (šaltasis periodas), o po jo jos dygsta labai netolygiai. Net jei iš sėklų išauginsite visą partiją daigų, pastebėsite, kad vieni jų bus aukštesni, kiti žemesni, vienų žiedai bus tamsiai mėlyni, o kitų – beveik pilki. Tai nutinka dėl genetinio kintamumo, būdingo dauginimui sėklomis.

Norint turėti vienodą, kvepiančią ir tvarkingą levandų lysvę, geriausia jas dauginti dalijant kerą arba auginiais vasaros viduryje. Auginiai perima visas motininio augalo savybes – atsparumą šalčiui, spalvą ir aromato stiprumą. Be to, auginiai suveši kur kas sparčiau. Jei rozmarino sėklos tiesiog blogai dygsta, tai levandų sėklos dažnai „apgauna“ sodininką, užaugindamos silpnesnius, mažiau kvepiančius augalus, nei tie, kuriuos pirkote vazonėlyje.

Neverta sėti ir šparagų…

Daugelis daržininkų susigundo pigiais šparagų sėklų pakeliais, tačiau tai yra viena didžiausių strateginių klaidų. Patariame nesėti šparagų dėl laiko faktoriaus ir augalo fiziologijos. Sėjant iš sėklų, iki pirmojo, net ir nedidelio derliaus teks laukti bent 3–4 metus. Šparagai pirmaisiais metais visą energiją skiria smulkiems „paparčiams“ auginti, o ne valgomoms „ietims“. Be to, sėjant sėklas, neįmanoma nuspėti augalo lyties. Vyriškieji augalai užaugina storesnius ir gausesnius stiebus, o moteriškieji eikvoja jėgas sėkloms formuoti, kurios vėliau užteršia visą lysvę nereikalingais „vaikais“.

Sprendimas čia paprastas – pirkite dvejų metų senumo šaknis, vadinamąsias „karūnas“. Jos kainuoja daugiau, tačiau sutaupo jums dvejus laukimo metus. Sodinant šaknis, pirmuosius šparagus ragauti galėsite jau kitą pavasarį. Tai investicija, kuri atsiperka ne tik laiku, bet ir derliaus kokybe bei lysvės tvarka.

Sprendimas nesėti bijūnų: kodėl tai sutaupys penkerius metus?

Bijūnai yra ilgaamžiai sodo karaliai, tačiau jų sėja yra skirta tik patiems kantriausiems kolekcionieriams. Rekomenduojame nesėti bijūnų sėklų dėl sudėtingos „dvigubos miego būsenos“. Norint, kad bijūno sėkla sudygtų, jai reikia pereiti šilumos ir šalčio ciklą, o tai gali užtrukti dvejus metus tik tam, kad pasirodytų pirmasis šaknelės galiukas. Nuo sėjos iki pirmo tikro žiedo praeina 5–8 metai, o užsaugintas žiedas dažniausiai būna paprastas, blankus ir visai neprimena prabangių pilnavidurių tėvų žiedų.

Vietoj to, geriau rinktis kero dalijimą rudenį. Tai patikimiausias būdas užsiauginti naują augalą, kuris žydės jau po 2–3 metų ir bus tiksli motininio augalo kopija. Jei norite naujos veislės, geriau investuoti į kokybišką šaknį su pumpurais – taip užsitikrinsite, kad jūsų gėlyne augs būtent tas „Coral Charm“ ar „Sarah Bernhardt“, apie kurį svajojote, o ne laukinis jų giminaitis.

Hortenzijų hibridai: kodėl geriau nesėti, o dauginti šakelėmis?

Hortenzijos, ypač didžialapės ir šluotelinės, sėklų pakeliuose atrodo gundančiai, tačiau jų nepirkti ir nesėti yra protingiausias pasirinkimas. Dauguma sodo hortenzijų yra sudėtingi hibridai. Jų sėklos dažniausiai išaugina augalus, kurie yra kur kas mažiau dekoratyvūs: žiedynai būna smulkūs, reti, o spalvos – ne tokios ryškios. Be to, hortenzijų sėklos dygsta lėtai, jiems reikia specifinės šviesos ir drėgmės pusiausvyros, kurią sunku išlaikyti paprastomis namų sąlygomis.

Pats greičiausias būdas pasidauginti hortenzijas – žalieji auginiai vasaros pradžioje. Nukirpta jauna šakelė, pasodinta į lengvą žemę ir uždengta stiklainiu, šaknis išleidžia per kelias savaites. Jau po metų turėsite tvirtą sodinuką, kuris bus pasiruošęs keliauti į nuolatinę vietą sode. Tai ne tik sutaupo kelerius metus laukimo, bet ir garantuoja, kad išlaikysite tas savybes, už kurias hortenzijos yra taip vertinamos.

Begonijų sėklų dulkės: sprendimas nesėti, o pirkti gumbus

Gumbinės begonijos sėklos yra tokios smulkios, kad jas sunku pamatyti plika akimi. Jos primena dulkes, tad jas sėti tolygiai yra beveik neįmanoma. Dar viena priežastis nesėti begonijų – jų ilga vegetacija. Pasėtos sausio mėnesį, jos gali taip ir nespėti suformuoti pakankamai didelio gumbelio iki kito rudens.

Dauginti begonijas gumbais yra dešimt kartų lengviau ir patikimiau. Pavasarį pasodintas gumbas prabunda akimirksniu, o žiedais džiugina jau po mėnesio. Jei gumbas senas ir didelis, jį galima tiesiog perpjauti į kelias dalis (paliekant po pumpurą) ir taip nemokamai pasidauginti augalą be jokio vargo su sėklomis.

Ką visgi verta sėti jau dabar?

Nors šių augalų tikrai geriau nesėti, yra gausu kultūrų, kurių ankstyva sėja (sausio–vasario mėnesiais) yra raktas į rekordinį derlių.

1. Svogūnai ir porai iš sėklų. Užauginti iš sėklų, o ne iš ropelių, svogūnai rečiau išaugina žiedynstiebius, geriau laikosi žiemą ir leidžia užsiauginti desertines, didžiąsias veisles, kurių ropelių prekyboje tiesiog nebūna.
2. Lapiniai kopūstai (Kale). Sėti juos anksti verta todėl, kad jie greitai sudygsta ir nebijo temperatūros svyravimų. Ankstyvi Kale kopūstų daigai leidžia mėgautis šviežiais vitaminais dar neprasidėjus pagrindiniam sodo sezonui.
3. Salierai (šakniniai ir stiebiniai). Salierai yra tikri „lėtapėdžiai“. Jų vegetacijos periodas itin ilgas (gali siekti iki 200 dienų), todėl juos sėti kovo pabaigoje ar balandį jau yra gerokai per vėlu. Sausis ir vasaris – idealus metas. Ankstyva sėja užtikrina, kad iki rudens šakniniai salierai spės užauginti stambius, sultingus gumbus, o ne tik vešlią lapiją.
4. Braškės ir žemuogės. Užsiauginti jų iš sėklų verta dėl dviejų priežasčių: norint atnaujinti veislę (išvengti virusinių ligų) arba auginant remontantines žemuoges, kurios ūsų neleidžia. Sėti reikėtų sausio pabaigoje, nes jos auga neįtikėtinai lėtai. Ankstyvas startas leis augalams sutvirtėti tiek, kad jie pirmuosius uogų derlius padovanotų dar tą pačią vasarą.
5. Vienmetės gėlės su ilga vegetacija. Jei norite, kad jūsų balkono loveliai suvešėtų ir pradėtų žydėti jau gegužės viduryje, sėti petunijas, surfinijas ar lobelijas reikia sausį.
6. Čili pipirai ir baklažanai. Priešingai nei pomidorai, kurie auga sparčiai, paprikos (ypač aitriosios) ir baklažanai yra tikri šilumą mėgstantys lėtuoliai. Kai kurioms čili pipirų rūšims (pavyzdžiui, Habanero) reikia labai daug laiko, kol vaisiai pilnai sunoksta ir įgauna savo aštrumą. Sėti juos verta jau dabar, nes tai leidžia augalui suformuoti tvirtą šaknų sistemą dar prieš jį perkeliant į šiltnamį.

Sodininko išmintis

Mokėjimas pasakyti „ne“ tam tikriems sėklų pakeliams yra žingsnis link profesionalumo. Sodininkystė turi teikti džiaugsmą, o ne nuolatinę kovą su lėtai augančiais ar visai nedygstančiais daigais. Jei augalą galima padauginti auginiais, dalijant kerą ar sodinant šaknis – rinkitės šiuos būdus. Palikite vietą ant savo palangės tiems augalams, kurie iš tiesų džiugina sparčiu augimu ir gausiu derliumi. Planuokite strategiškai, naudokite vegetatyvinį dauginimą ten, kur geriau nesėti, ir jūsų sodas atsidėkos vešlumu be nereikalingo vargo.

Šaltiniai:

1. https://www.gardeningknowhow.com/garden-how-to/seeds/plants-that-arent-worth-starting-from-seed
2. https://www.thespruce.com/plants-not-worth-growing-from-seed-11688856
3. https://www.southernliving.com/plants-not-worth-growing-from-seed-11718899
4. https://www.housedigest.com/1891653/flowers-not-worth-growing-from-seed/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.