Kai kalbame apie salierus, turbūt daugeliui į galvą šauna žalių stiebų vaizdas salotų arba sriubos lėkštėje. Tačiau ši daržovė yra daug daugiau nei tik paprastas garnyras ar prieskonis. Salierai – tai tikras virtuvės šedevras, kuris ne tik praturtina mūsų patiekalus, bet ir siūlo daugybę sveikatos privalumų. Norite sužinoti, kodėl ši daržovė turėtų užimti ypatingą vietą jūsų virtuvėje? Pasinerkime į salierų pasaulį ir atraskime visus jo paslėptus lobius!
Salierų išvaizda ir rūšys
Įsivaizduokite daržovę, kuri ne tik skani ir sveika, bet ir visapusiškai universali. Taip, tai salierai! Nors jie gali atrodyti paprasti, jie slepia daug daugiau nei tik savo žalsvą išvaizdą. Yra keturios pagrindinės salierų rūšys, kurias galima rasti:
- Tipinis salieras – tai, ką dažniausiai matome parduotuvėse.
- Gumbinis salieras – pasižymi storu šakniavaisiu, primenančiu rutulį ar kiaušinį. Puikiai tinka sriuboms!
- Lapinis salieras – plonais lapais, bet vis tiek vertas dėmesio savo skoniu.
- Lapkotinis salieras – su storais lapkočiais, puikiai tinka salotoms.
Įdomu ir tai, kad salierai būna rausvais ar net violetiniais lapais! Įsivaizduokite tokias spalvas savo salotų lėkštėje. Ir galiausiai, salierai nėra tik puikus maisto ingredientas. Jie yra naudojami kaip prieskoniai ir net kaip vaistiniai augalai.
Salierų nauda organizmui
Salierai yra mažai kaloringa daržovė, pasižyminti dideliu vandens kiekiu. Tai gausus maistinių skaidulų šaltinis, padedantis gerinti virškinimo sistemą. Jame yra flavonoidų, kurie apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų žalos. Salieruose taip pat gausu svarbių maistinių medžiagų, tokių kaip kalis ir kalcis, kurie palaiko sveiką širdį. Jei nežinote, kuo naudingi salierai, štai keletas svarbiausių salierų privalumų sveikatai:
1. Salierai gali padėti sumažinti vėžio riziką
Salieruose gausu antioksidantų, kurie padeda išvengti vėžio, nes kovoja su vėžį skatinančiais laisvaisiais radikalais. Juose yra dviejų biologiškai aktyvių flavonoidų – apigenino ir liuteolino, kurie gali naikinti vėžines ląsteles organizme.
2. Salierai gali sumažinti uždegimą
Salieruose gausu antioksidantų, pasižyminčių priešuždegiminėmis savybėmis. Harbino medicinos universitete (Kinija) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ši daržovė taip pat yra svarbus flavonolių šaltinis. Kitas Ohajo valstijos universiteto atliktas tyrimas parodė, kad salierų sultys arba salierų ekstraktai mažina tam tikrų baltymų, kurie susiję su uždegimu, aktyvumą.
3. Salierai pagerinti širdies ir kraujagyslių veiklą
Tradicinėje medicinoje salierai paprastai skiriami kaip antihipertenzinis preparatas. Jis gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Irane atlikto tyrimo metu nustatyta, kad salierų lapų ekstraktas gali pagerinti daugelį širdies ir kraujagyslių sistemos parametrų, pavyzdžiui, cholesterolio, trigliceridų ir blogojo cholesterolio kiekį.
4. Salierai gali užkirsti kelią atminties praradimui
Salierai gali sumažinti atminties praradimo riziką. JiNan universitete (Kinija) atliktas tyrimas parodė, kad yra ryšys tarp luteolino (salieruose esančio flavonoido) ir mažesnio atminties praradimo, susijusio su amžiumi. Luteolinas ramina smegenų uždegimą ir gali padėti gydant neurouždegiminius sutrikimus.
5. Salierai padėti virškinimui
Šiuo atžvilgiu tyrimai yra riboti. Tačiau neoficialūs duomenys rodo, kad salierai gali skatinti geresnį virškinimą. Dėl salieruose esančių natūralių skaidulų jie yra svarbus maistas virškinimo sistemai. Salieruose esančią tirpią ląstelieną fermentuoja storojoje žarnoje esančios bakterijos. Šio fermentacijos proceso metu susidaro trumpos grandinės riebalų rūgštys.
6. Salierai gali pagerinti lytinį gyvenimą
Salieruose yra androstenono ir androstenolio – vyriškų hormonų, kurie, kaip manoma, skatina lytinį susijaudinimą. Taigi, salierų nauda vyrams nemažiau reikšminga.
7. Salierai gali padėti numesti svorio
Salierai turi mažai kalorijų ir skaidulų, kurios leidžia ilgiau jaustis sotiems. Salieruose esančios netirpios skaidulos gali padidinti sotumo jausmą ir padėti numesti svorio. Didelis vandens kiekis salieruose taip pat gali padėti numesti svorio. Jis taip pat reguliuoja lipidų apykaitą.
8. Salierai gali padėti gydyti cukrinį diabetą
Salieruose yra antioksidantų, vadinamų flavonais, kurie buvo tiriami dėl jų vaidmens mažinant cukraus kiekį kraujyje. Kai kurie ekspertai mano, kad salieruose esantis vitaminas K gali turėti antidiabetinių savybių. Jis gali sumažinti uždegimą ir su juo susijusį jautrumą insulinui, dėl to gali pagerėti gliukozės apykaita. Tačiau mokslinių įrodymų apie tai nėra.
9. Salierai gali sustiprinti imunitetą
Salieruose yra vitamino C, o ši maistinė medžiaga gali stiprinti imunitetą. Salieruose esantys antioksidantai taip pat gali turėti įtakos imuniteto stiprinimui. Nustatyta, kad daugybė imuninės sistemos ląstelių priklauso nuo vitamino C, kad galėtų optimaliai funkcionuoti ir užkirsti kelią ligoms. Taip pat nustatyta, kad vitamino C papildai didina imunoglobulinų, kurie yra pagrindiniai imuninės sistemos junginiai, koncentraciją kraujyje.
Salierų auginimas
Salierų auginimas paprastai laikomas vienu iš didesnių daržininkystės iššūkių. Jie pasižymi labai ilgu vegetacijos periodu ir netoleruoja karščio bei šalčio. Namuose užaugintos ir parduotuvėje pirktos veislės skonis nelabai skiriasi, todėl dauguma daržininkų salierus augina vien dėl iššūkio.
Salierų sodinimas iš sėklų
Kadangi salierai ilgai bręsta, sėklas reikia pradėti auginti patalpoje likus bent 8-10 savaičių iki paskutinių šalnų. Salierų sėklos yra mažos ir jas sodinti sudėtinga. Pabandykite jas sumaišyti su smėliu, o tada smėlio ir sėklų mišiniu pabarstykite vazono žemę. Sėklas užberkite plonu dirvožemio sluoksniu. Kai sėklos sudygs ir bus pakankamai didelės, daigus retinkite arba sodinkite į atskirus vazonėlius.
Kai duosite visko, ko jiems reikia – šviesos, šilumos, drėgmės ir maisto, salierų daigai pilnai išsivystys per maždaug 50-55 dienas nuo sudygimo momento. Prieš sodinant į lauką būtina juos „pažadinti“ lauko gyvenimui. Tai reiškia, kad maždaug savaitę prieš sodinant, salierų daigus reikia išnešti į pavėsingą lauko vietą ir rečiau laistyti. Taip jie grūdinasi ir ruošiasi naujam gyvenimo etapui.
Salierų sodinimas lauke
Jei įmanoma, salierų auginimo vietą paruoškite ankstesnį rudenį. Pasirinkite saulėtą vietą, derlingą, drėgmės nepraleidžiančią dirvą. Venkite vietų, kur dirva greitai išdžiūsta. Pašalinkite piktžoles ir pripilkite daug gerai sudžiūvusio mėšlo arba sodo komposto, kad geriau sulaikytų drėgmę.
Kai lauke jau laikosi aukštesnė nei 10 °C temperatūra, salierus galite sodinti į lauką. Atminkite, kad salierai labai jautrūs temperatūrai, todėl nesodinkite jų per anksti, nes kitaip augalas žus arba susilpnės.
Jeigu sodinsite šakninius salierus, reikėtų laikytis tam tikrų sodinimo taisyklių. Optimaliausias atstumas tarp šių daigų yra 60-70 cm tarp eilių ir 25-30 cm tarp pačių daigų. Sodinti į lauką šiuos grožius reikėtų gegužės pradžioje. Daigai, kuriuos renkatės, turėtų būti sveiki, kompaktiški, su 5-6 tikraisiais lapais ir tvirta šaknų sistema.
Norite išbandyti kažką įdomesnio? Šakninius salierus galite bandyti auginti vagotame dirvos paviršiuje – tai padės išspręsti laistymo iššūkius, o kai atės laikas derliui, gumbus bus lengviau iškasti. Be to, šakniavaisyje bus mažiau mažų šaknelių. Kiti daržininkai pasirenka auginimą lysvėse, tai taip pat puikus pasirinkimas.
Jei svajojate apie lapkotinius salierus, laikykitės panašių atstumų sodinant. O lapiniai salierai mėgsta artimesnį bendravimą su savo kaimynais – lysvėse jie jaučiasi gerai būdami pasodinti 45 x 30 cm atstumu, o juostiniu būdu – 50 x 25 cm arba 60 x 20 cm.
Sodinant salierų daigus į žemę, geriausiai juos įleisti tiek, kiek jie buvo pasodinti dėžutėje ar kasetėje. Kai tik sodinsite, neskubėkite tikėtis greitų rezultatų – daigai iš pradžių auga šiek tiek lėčiau. Tačiau laukti verta, nes jie tikrai nudžiugins savo derliumi!
Salierų priežiūra
Auginant salierus, vienas iš esminių veiksnių yra tinkamas laistymas. Ypač tai svarbu rugpjūčio ir spalio viduryje, kai gumbai auga intensyviausiai. Jei tuo metu nebus pakankamai drėgmės, gumbai bus maži ir padengti daug šaknelių. Taip pat per augimo sezoną svarbu reguliariai purenti dirvą, kad išvengtumėte dirvos paviršiaus plutos formavimosi ir piktžolių atsiradimo.
Šakniniams salierams trąšos yra ne mažiau svarbios nei drėgmė. Azotas yra vienas svarbiausių elementų, o fosforas ir kalis taip pat yra būtini. Šakniavaisiai žiemą geriau išsilaiko, kai gauna pakankamai kalio. Mikroelementai, tokie kaip kalcis, magnis ir boras, yra būtini norint išvengti įvairių ligų ir nepakankamų augimo problemų.
Lapkotiniams ir lapiniams salierams azoto reikia mažiau, o kai kurių trąšų – net tris kartus mažiau. Jie taip pat yra ypač jautrūs kai kuriems mikroelementams.
Salierų derliaus nuėmimas ir laikymas
Salierai sugeba ištverti net iki -10 °C šaltį! Šakniniai salierai yra ypač stebuklingi. Juos reikėtų kasti spalio pabaigoje, tačiau čia yra svarbus niuansas – šakninių salierų gumbų viršutinė dalis dažnai būna pakilusi virš dirvos, todėl šaltuoju metu jie gali šiek tiek pašalti. Taigi, patartina palaukti šiltų dienų, kad nepažeistumėte salierų kasant.
Kai šakniniai salierai jau iškasti, nepamirškite jų teisingai pasidėti vėlesniam naudojimui. Jei juos paliksite su lapais, šie pradės traukti drėgmę iš gumbo, o tai kenks jų kokybei. Taigi, nupjaukite lapus, palikdami tik 1–2 cm ilgio lapkočius. O jei norite, kad salierai žiemą išliktų švieži, laikykite juos vėsioje patalpoje, geriausiai sluoksniuojant su smėliu ar durpėmis. Esant 0 °C temperatūrai ir 97–99 % santykinėje drėgmėje, šakniniai salierai gali išsilaikyti iki pusės metų.
O kaip dėl kitų salierų rūšių? Lapkotinių salierų derliaus nuėmimas priklauso nuo sodinimo laiko ir veislės. Deja, jie nelabai tinka ilgalaikiam saugojimui. Bet šaldytuve, laikant 2-3 °C temperatūroje, jie gali išsilaikyti iki dviejų mėnesių.
Lapinių salierų derlius yra dar kitas atvejis. Per augimo sezoną juos galima pjauti kelis kartus, pjaunant viršutinę dalį 5-6 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus. Ir net jei atrodo, kad jūsų salierai buvo nupjauti pernelyg trumpai, nesijaudinkite – jie greitai atsigauna!
Ką gaminti iš salierų?
Salierai yra puikus pasirinkimas įvairiuose patiekaluose. Jie gali būti naudojami sriubose, salotose, troškiniuose ar net kokteiliuose. Salierų stiebai puikiai tinka įvairiems užkandžiams, pvz., mirkyti humuse ar kituose padažuose. Šakninius salierus galima troškinti, kepti ar virti, pavyzdžiui, salierų sriubą. Taip pat galima juos paruošti kaip garnyrą, pavyzdžiui, pakepus su kitomis daržovėmis. Jei norite subtilaus prieskonio, galite įdėti salierų į risoto ar makaronų patiekalus. Taip pat jie puikūs žuvies ar mėsos patiekaluose kaip daržovės. Salierų lapai taip pat gali būti naudojami kaip prieskoniai ar dekoracijai. Galiausiai, jei esate eksperimentavimo nuotaikoje, išbandykite salierų sultis ar kokteilius su citrina ir morka!
Salierų ligos ir kenkėjai
Šliužai ir sraigės mėgsta salierus, todėl imkitės priemonių jiems atbaidyti arba kontroliuoti. Salierus taip pat gali pažeisti salierų lapų mineralas ir salierų lapų dėmėtligė. Norėdami sumažinti problemas, pašalinkite visus lapus dėmėmis ir venkite auginti salierus dirvoje, kurioje per pastaruosius kelerius metus buvo auginami salierai arba jų artimi giminaičiai.
Šaltiniai:
https://www.rhs.org.uk/vegetables/celery/grow-your-own
https://www.gardeningknowhow.com/edible/vegetables/celery/learn-about-blanching-celery
https://www.stylecraze.com/articles/benefits-of-celery-for-skin-hair-and-health/
https://www.ufseeds.com/celery-seed-to-harvest.html
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.