Skip to content

Kiškio kopūstai: kodėl negalima šių žalumynų padauginti ir kaip išsivirti gardžią sriubą su kiškio kopūstais

Kiškio kopūstai
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Kas gi vaikystėje nėra ragavęs rūgščiųjų kiškio kopūstų? Tai viena didesnių atrakcijų miške, ypač kol dar nebūdavo sunokusių uogų: mėlynių, aviečių ar žemuogių. Ir niekas tuomet nesukdavo sau galvos: naudingi kiškio kopūstai ar kenksmingi? O kaip yra iš tikrųjų? Galima juos vartoti maistui ar geriau susilaikyti?

Kiškio kopūstai

Kiškiakopūstis (Oxalis) priklauso kiškiakopūstinių augalų šeimos genčiai. Yra žinoma daugiau nei 700 šios genties augalų rūšių. Dauguma jų auga atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Tik kelios rūšys – vidutinio klimato juostose.

Lietuvoje savaime auga tik paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella). Nors kambariuose ir gėlynuose auginamos net kelios dekoratyvinės šio augalo rūšys.

Kiškio kopūstas – daugiametė žolė su šakniastiebiais. Užauga iki 5–12 cm aukščio. Šakniastiebis plonas, šliaužiantis, gumbuotas. Antžeminio stiebo neturi. Lapai pamatiniai, sudėtiniai, trilapiai. Naktį susiglaudžia ir priglunda prie lapkočio. Žydi pavieniais žiedais, išaugusiais ant žiedkočio. Žiedą sudaro 5 baltos arba rausvai baltos spalvos vainiklapiai. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Kiškiakopūsčio vaisius – atsidarančioji dėžutė. Sėklos rudos, išilgai briaunuotos, su mėsingu apysėkliu. Subręsta birželio–liepos mėnesiais. Sėklas, kaip ir žibučių, išplatina skruzdėlės.

Lietuvoje kiškio kopūstai gerai pažįstami ir plačiai paplitę. Aptinkami visoje šalies teritorijoje. Auga ūksminguose spygliuočių miškuose, ypač mėgsta eglynus, bei krūmynuose.

Kiškiakopūstis

Tai valgomi ar nevalgomi tie kiškio kopūstai?

Paprastieji kiškiakopūsčiai priskiriami prie valgomų augalų. Tačiau maistui gali būti naudojami tik jauni lapeliai. Ir vis dėlto dėmesio! Kiškio kopūstai kaupia oksalo rūgštį, todėl jų negalima vartoti dideliais kiekiais. Per didelis oksalo rūgšties kiekis kenkia inkstams.

Kokios kiškio kopūstų rūšys auginamos gėlynuose?

Be mums įprasto ir miškuose dažnai sutinkamo paprastojo kiškiakopūsčio, gėlynuose bei vazonuose taip pat galima auginti šias jo rūšis:

  • Valgomasis kiškiakopūstis (Oxalis deppei) yra neatsparus šalčiui, todėl auginamas namuose, vazonuose kaip dekoratyvinis augalas. Užauga iki 25–35 cm aukščio ir žydi aviečių raudonumo spalva. Lapeliai taip pat labai dekoratyvūs: žali su purpuriniu viduriu. Šio kiškio kopūsto lapeliai taip pat valgomi.
  • Gumbinis kiškiakopūstis (Oxalis tuberosa) yra labai senovinis kultūrinis augalas, natūraliai auginamas Andų kalnuose. Užauga iki 30–60 cm aukščio. Gali būti auginami šiltnamiuose, oranžerijose. Nežiemoja. Žydi geltonai oranžiniais stiebais. Lapai ir jauni stiebai valgomi kaip lapinės daržovės, o šakniagumbiai – naudojami maistui panašiai kaip bulvės. Beje, gumbų spalva gali būti geltona, rausva, purpurinė. Pats augalas nėra labai dekoratyvus.
  • Raudonlapis kiškiakopūstis (Oxalis triangularis) auginamas kaip dekoratyvinis augalas vazonuose, gėlynuose, alpinariumuose. Lietuvoje nežiemoja. Po šalnų šakniastiebiai iškasami ir laikomi dėžutėse tarp durpių šaltame rūsyje. Iš kitų išsiskiria savo purpurine lapų spalva.
Oxalis triangularis

Kuo naudingi kiškio kopūstai?

Augalo žieduose bei lapuose gausu vitaminų C ir K, karotino, organinių rūgščių. Gydomaisiais tikslais negalima vartoti ilgiau nei 5 dienas. Maistui vartoti ne dažnai ir nedideliais kiekiais.

Liaudies medicinoje kiškiakopūstis:

  • naudojamas tulžies ir šlapimo išsiskyrimo skatinimui;
  • sureguliuoja virškinimo procesą, užtikrina normalų virškinimo sistemos darbą, mažina skrandžio rūgštingumą, stabdo vėmimą;
  • greitina medžiagų apykaitą bei skatina apetitą;
  • mažina kraujo spaudimą;
  • veikia antiparazitiškai;
  • palengvina gausias ir skausmingas menstruacijas;
  • pasižymi antioksidaciniu poveikiu, apsinuodijus gyvsidabriu bei kitais sunkiaisiais metalais.

Kiškio kopūstų sriuba

Tai puiki alternatyva įprastai rūgštynių sriubai. Skonis labai panašus. Galite virti pagal savo mėgiamą receptą arba išbandyti mūsų siūlomą.

Ingredientai:

  • 500 ml mėsos ar daržovių sultinio;
  • 100 g kiškio kopūstų;
  • 2 vidutinio dydžio bulvės;
  • 1 nedidelė morka;
  • 1/3 stiklinės miežinių kruopų;
  • 1 virtas kiaušinis;
  • žiupsnelis druskos ir pipirų;
  • saujelė krapų ar kitų žalumynų.

Paruošimas:

  1. Bulves ir morkas nuskusti, gerai nuplauti. Bulves supjaustyti kubeliais, o morką sutarkuoti stambia tarka arba supjaustyti pusžiedžiais.
  2. Į puodą dėti bulves, morką, berti miežines kruopas, užpilti sultiniu ir pagardinti druska bei pipirais.
  3. Virti ant nedidelės ugnies apie 15 min. Arba kol suminkštės kruopos.
  4. Kiškio kopūstus nuplauti ir suberti į baigiančią virti sriubą. Įpjaustyti virto kiaušinio. Išjungti ir pabarstyti krapais.
  5. Patiekiant galima pagardinti šaukštu grietinės.
Kiškio kopūstų sriuba

Kiškio kopūstų salotos

Šios salotos – tai pilna lėkštė žalios spalvos ir vitaminų. Greitai paruošiamos, lengvai rūgštoko skonio, kuris puikiai dera su kiaulpienių kartumu.

Ingredientai:

  • 100 g kiškio kopūstų;
  • 50 g jaunų kiaulpienės lapelių arba žiedų;
  • 1 vidutinio dydžio agurkas;
  • saujelė svogūno laiškų;
  • žiupsnis druskos ir pipirų;
  • 1 v. š. grietinės arba natūralaus jogurto.

Paruošimas:

  1. Daržoves ir valgomąsias žoles nuplauti, pasmulkinti ir sumaišyti su likusiais ingredientais.
  2. Patiekti ir mėgautis.

Kiškio kopūstai gali būti puikus vitaminų šaltinis. Ypač pavasarį, kol dar trūksta kitų žalumynų. Vienas kitas lapelis bus tik į naudą. Vis dėlto saujomis šių gėrybių nevalgykime.

Šaltiniai:

  1. https://www.wildfooduk.com/edible-wild-plants/wood-sorrel/
  2. https://www.wildfooduk.com/edible-wild-plants/wood-sorrel/
  3. https://www.rxlist.com/supplements/wood_sorrel.htm

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *