Pinavija – viena labiausiai tradicinių Lietuvos gėlių, kuri daugelį metų puošė mūsų močiučių gėlių darželius ir iki šiol išlieka neginčijama sodo karaliene. Tačiau šiuolaikiniai sodininkai dažnai painioja pinaviją su kitomis bijūno rūšimis ar nežino, kaip tinkamai prižiūrėti šią kiek kaprizingą grožybę. O būtent šie didžiuliai, kvapnūs žiedai gali tapti tikru sodo akcentu – jei tik žinosite, kaip juos išauginti.
Kas ta pinavija?
Vaistinis bijūnas (Paeonia officinalis) – bijūninių šeimos bijūnų (Paeonia) genties augalas, kuris Lietuvoje žinomas įvairiais pavadinimais. Labiausiai paplitę vardai – pinavija, panavija ar pivonija. Šie pavadinimai kildinami iš graikų kalbos žodžio „paeon“ – gydymo dievas ir gydytojų globėjas graikų mitologijoje, kuris pateko į lietuvių kalbą tarpininkaujant lenkų, rytų slavų ar lotynų kalbomis.
Tai daugiametis žolinis augalas, kuris gali džiuginti sodininkus net kelias dešimtis metų toje pačioje vietoje. Kartą tinkamai pasodinta pinavija gali augti ir žydėti be persodinimo 20–30 metų ar net ilgiau.
Augalas užauga 60–80 cm aukščio, formuoja tankų, kupolo formos krūmelį. Lapai stambūs, giliai suskaidyti į ovalius lapelius, tamsiai žalios spalvos, rudenį įgaunantys geltonų ar rausvų atspalvių. Šaknys storos, mėsingos, gumbuotos, jose kaupiamos maistinės medžiagos žiemai.
Pinavijos žiedai – tai tikras gamtos meno kūrinys. Jie dideli, 10–15 cm skersmens, dažniausiai raudonos spalvos, nors pasitaiko ir rožinių bei baltų formų. Žiedai gali būti paprasti arba pilnaviduriai, su gausiais žiedlapiais. Žydi gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, žydėjimas trunka 2–3 savaites.

Pinavijos istorija ir reikšmė Lietuvoje
Pinavija Lietuvoje auginama jau keletą šimtmečių. Šis augalas pateko pas mus iš Vidurio Europos, kur buvo auginamas vienuolynų vaistažolių darželiuose. Pavadinimas „vaistinis bijūnas“ atskleidžia, kad augalas nuo senovės vertintas dėl gydomųjų savybių.
Lietuvos kaimo sodybose pinavija tapo tikru tradicijų simboliu. Dažnai ji buvo sodinama prie namų, gėlių darželių centre ar šventoriuje. Jos dideli, aromatingi žiedai simbolizavo gerovę, gražų gyvenimą ir šeimos tęstinumą. Netgi šiandien daugelyje kaimo sodybų galima rasti senus pinavijos krūmus, kurie auga tose pačiose vietose jau kelias kartas.
Rekomenduojamas video
Pinavijos auginimas
Pinavija, nors ir laikoma reikliu augalu, tinkamai pasodinta gali augti be didesnių problemų. Svarbiausia – suprasti jos poreikius ir iš karto gerai paruošti auginimo vietą.
Vietos parinkimas yra kritiškai svarbus. Pinavijai reikia saulėtos ar lengvai pavėsingos vietos, apsaugotos nuo stiprių vėjų. Idealus variantas – rytinės arba pietryčių krypties saulė 4–6 valandas per dieną. Augalas nemėgsta pelkėtų, užmirkstančių vietų – tai viena dažniausių nesėkmių priežasčių.
Dirvožemio reikalavimai gana specifiniai. Pinavija mėgsta derlingą, gerai drenuotą, lengvai šarminį dirvožemį (pH 6,5–7,5). Ji nemėgsta rūgščios, sunkios molio žemės. Jei sodo žemė rūgšti, prieš sodinant reikėtų ją šarminti pelenais, maltu kalkakmeniu arba dolomito miltais.
Sodinimo gylis – vienas svarbiausių veiksnių, lemiantis žydėjimą. Pinavijos pumpurai turi būti 3–5 cm gylyje, ne giliau. Per giliai pasodinta pinavija gali visai nežydėti arba žydėti labai retai. Tai viena dažniausių klaidų, kurią daro pradedantieji sodininkai.
Pinavijos sodinimas ir persodinimas
Geriausia pinaviją sodinti rugsėjį, nuo rugsėjo vidurio iki spalio pradžios. Šiuo metu augalas spės suformuoti šaknų sistemą iki žiemos ir kitą pavasarį pradės aktyviai augti. Pavasario sodinimas taip pat galimas, bet tokiu atveju pirmais metais augalas gali nežydėti.
Sodinimo duobė turi būti plati ir gili – bent 50x50x50 cm. Dugną reikia iškloti drenažu iš smulkaus žvyro ar šukių. Duobę užpildykite mišiniu iš sodo žemės, komposto ir smėlio santykiu 2:1:1. Jei žemė rūgšti, pridėkite pelenų arba dolomito miltų.
Persodinimas paprastai nereikalingas, nes pinavija nemėgsta jokių trukdymų. Tačiau jei augalas silpnai žydi arba visai nebežydi po 10–15 metų, galima jį atsargiai išrauti rudenį, padalinti ir persodinti. Padalijimas – tai kartu ir dauginimo būdas.

Pinavijos priežiūra
Pavasario priežiūra prasideda kovo pabaigoje, kai žemė atšyla. Pirmiausia pašalinkite senus lapus, kurie galėjo likti nuo praėjusių metų. Aplink augalą paberkite komposto arba gerai išpuvusio mėšlo sluoksnį. Naudinga pabarstyti pelenų – tai padeda šarminti dirvą ir suteikia kalio žydėjimui.
Vasarą svarbu reguliariai laistykite sausros metu, ypač žydėjimo periode. Laistykite po šaknimis, vengdami drėkinti lapus. Po žydėjimo nukirpkite nužydėjusius žiedus, bet palikite lapus – jie kaupia maistines medžiagas šaknims. Jei augalas aukštas ir žiedai sunkūs, gali prireikti atramos.
Rudens darbai yra svarbūs kitų metų žydėjimui. Lapus nukarpykite tik po šalnų, kai jie visiškai pagels. Taip augalas suspės perkelti visas maistines medžiagas iš lapų į šaknis. Vėliau apmulčiuokite augalą komposto ar lapų sluoksniu.
Žiemą pinavija puikiai išgyvena Lietuvos klimato sąlygomis ir papildomos apsaugos nereikia. Tik jaunų augalų (pirmaisiais metais) šaknis galima lengvai mulčiuoti eglišakiais.
Kaip dauginama pinavija?
Pinavijų dauginimas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja kantrybės. Geriausias būdas – šaknų dalinimas rudenį, rugsėjo viduryje – spalio pradžioje. Seną krūmą reikia atsargiai iškasti, šaknis atsargiai nuvalyti nuo žemės, ir padalinti aštriu peiliu taip, kad kiekviena dalis turėtų 3–5 pumpurus ir pakankamai šaknų.
Padalintas šaknis reikia trumpai (2–3 valandas) padžiovinti šešėlyje, kad pjūviai apdžiūtų. Tada galima sodinti į naujas vietas. Šviežiai padalintos pinavijos pirmais metais dažnai nežydi – tai normalu. Pilno žydėjimo galima tikėtis tik po 2–3 metų.
Dauginimas sėklomis – labai ilgas procesas. Sėklos subręsta rugpjūčio pabaigoje ir jas reikia sėti iš karto, nes jos greitai praranda daigumą. Iš sėklų užauginti augalai žydės tik po 4–7 metų, be to, gali skirtis nuo motininio augalo.
Pinavija: dažniausios problemos ir jų sprendimas
Labiausiai paplitusi problema – pinavija nežydi. Dažniausios priežastys: per giliai pasodinta, per mažai saulės, per jaunas augalas (jaunos pinavijos pradeda gausiai žydėti tik po 3–4 metų), per daug azoto trąšų arba augalas paseno ir reikia jį padalinti.
Pinavijos lapų dėmėtumas (pilkas pelėsis) atsiranda drėgnomis sąlygomis. Problema sprendžiama pagerinant oro cirkuliaciją, vengiant lapų drėkinimo laistant. Paveiktas dalis reikia nedelsiant nupjauti ir išmesti (tik ne į kompostą!).
Skruzdėlės ant žiedų pumpurų – tai visiškai normalu. Jos minta žiedų nektaro saldžiomis medžiagomis ir padeda pumpurams atsiskleisti. Jų nereikia naikinti.
Jeigu pinavija virsta į šalis, o tai paprastai nutinka augalams, augantiems per drėgnose ir labai vėjuotose vietose bei tiems, kurie gauna per daug azoto, jas reikia paremti ir atitinkamai koreguoti tręšimą.

Pinavija sodo dizaine
Pinavija sode gali atlikti įvairius vaidmenis. Dėl savo įspūdingo žydėjimo ji puikiai tinka kaip akcentinis augalas gėlynų centre. Gražiai atrodo grupelėmis po 3–5 augalus, ypač jei derinamos skirtingų spalvų veislės.
Tradiciniuose soduose pinavija dažnai sodinama prie namų sienų, verandų ar šventoriuose. Puikiai dera su kitomis klasikinėmis gėlėmis: aguonomis, vilkdalgiais, ramunėmis. Modernaus dizaino soduose pinavija gali būti naudojama kaip struktūrinis augalas, derinant su dekoratyviniais žolynais ar krūmais.
Pinavijos žiedai puikiai tinka skynimui. Geriausiai skinti anksti rytą, kai pumpurai tik pradeda skleistis. Tinkamai paruošti žiedai vazoje gali išsilaikyti net savaitę.
Vaistinės savybės ir istorinis panaudojimas
Kaip rodo oficialus botaninis pavadinimas „vaistinis bijūnas“, šis augalas nuo senovės vertintas dėl gydomųjų savybių. Liaudies medicinoje naudotos šaknys, kuriose yra eterinių aliejų, taninų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Tačiau šiuolaikinėje medicinoje pinavijos preparatai naudojami tik prižiūrint specialistams, nes augale yra ir toksinių medžiagų. Savarankiškai vaistinių preparatų iš pinavijos gaminti griežtai nerekomenduojama.
Pinavija – tai ne tik graži, bet ir prasminga gėlė, kuri sujungia grožį su istorija ir tradicijomis. Tinkamai prižiūrima, ji daugelį metų džiugins savo žydėjimu ir taps tikru sodo pasididžiavimu. Svarbu tik atsiminti, kad pinavija mėgsta ramybę – kartą gerai pasodinta ir tinkamai prižiūrima, ji neprašo jokių kardinalių pokyčių.
Šaltiniai:
- https://www.rhs.org.uk/plants/41555/paeonia-officinalis/details
- https://www.picturethisai.com/care/Paeonia_officinalis.html
- https://temperate.theferns.info/plant/Paeonia+officinalis
Nuotraukos asociatyvinės © Canva

Pinavija visada buvo sodybų puošmena, bet reikia žinot kaip prižiūrėt.