Skip to content

Ramunė ir ramunėlė – ar tai tas pats augalas? Ar žinote, kurios ramunių rūšys tinka vaistinei arbatai?

  • by
Ramunė
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Ramunė, ramunėlė – daugelio mylima, dainose apdainuota gėlė, kurios vardą tėvai neretai suteikia savo dukterims. Ramunės grožis slypi paprastume – geltoną centrą supantys balti, pailgi žiedlapiai primena saulę ir jos spindulius. Galbūt dėl to ši gėlė asocijuojasi su šiluma, jaukumu, gyvybingumu. Ramunė, švelniai vadinama ramunėle, simbolizuoja nekaltumą, vaikystę, o taip pat ištikimą meilę – visi žinome meilės burtus pasitelkus jos žiedlapius. Ramunėlė gali pagelbėti ištikus peršalimui, malšina uždegimus, padeda nurimti. Štai kiek nuostabių savybių turi ši gėlė. O ar bandėte užsiauginti ją savo sode? Sužinokite, kaip tai padaryti, kad galėtumėte džiaugtis baltųjų ramunių draugija.

Ramunė (ramunėlė)

Ramunėlė ir jos giminaičiai

Ramunėmis ir ramunėlėmis mes paprastai vadiname kelis skirtingus astrinių (Asteraceae) šeimai priklausančius augalus: vaistinė ramunėlė, kitaip vaistinė ramunė (Matricaria recutita), taurusis didramunis, kitaip kilnioji blezdingūnė (Chamaemelum nobile) ir baltagalvė (Leucanthemum). Šie augalai yra giminingi ir panašūs ne tik savo išvaizda, bet ir auginimo bei priežiūros ypatumais. Vaistinė ramunėlė ir taurusis didramunis yra vaistiniai augalai. Žemiau pateikiame trumpus kiekvieno iš šių augalų aprašymus.

Vaistinė ramunė – ramunėlė

Vaistinė ramunė, arba ramuėlė (Matricaria recutita)

Vaistinė ramunė (Matricaria recutita) yra mums gerai žinoma ramunėlė, kurios arbatą geriame ar pasitelkiame uždegimui malšinti. Ši gėlė paplitusi daugelyje pasaulio regionų: Europoje, Afrikoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Vaistinė ramunė (ramunėlė) yra vienmetis, kvapnus žolinis augalas. Apatiniai jos lapai susitelkę į skroteles, turi kotelius, viršutiniai – bekočiai. Šakelių galuose išaugantys žiedai sudaro graižus. Kraštiniai žiedlapiai pailgi ir balti, o vidurio smulkūs žiedeliai vamzdiški ir geltoni. Vaistinės ramunės žydi nuo gegužės iki rugpjūčio.

Lietuvos gamtoje ramunėlė aptinkama nedažnai, tačiau ją galite užsiauginti savo sode. Dažniau mūsų kraštuose sutinkama kita ramunės rūšis – bevainikė ramunė (Matricaria discoidea). Bevainikė ramunė taip pat yra vaistinis augalas, tačiau turintis mažiau vertingų savybių už vaistinę ramunę.

Taurusis didramunis

Taurusis didramunis (Chamaemelum nobile)

Taurusis didramunis (Chamaemelum nobile), arba kitaip – kilnioji blezdingūnė, turi stambesnius nei vaistinė ramunė žiedynus. Šis kvapnus augalas užauga 10-30 cm aukščio, turi 1-6 cm ilgio iškarpytus, panašius į krapo lapus, žydi nuo liepos iki rugsėjo. Skirtingai nuo vaistinės ramunės, tai daugiametis augalas. Taurusis didramunis taip pat yra vaistinis augalas. Nors nuo vaistinės ramunės jis šiek tiek skiriasi savo išvaizda, tačiau abu šie augalai pasižymi panašiomis raminančiomis ir atpalaiduojančiomis savybėmis. Tiesa, kai kurių veikliųjų medžiagų cheminė sudėtis juose kiek skiriasi. Pavyzdžiui, veikliosios medžiagos chamazuleno daugiau aptinkama vaistinėse ramunėse.

Baltagalvė

Baltagalvė (Leucanthemum)

Baltagalvė (Leucanthemum) – šią stambiažiedę gėlę dažnai pavadiname ramune. Iš tiesų, baltagalvės ir ramunės yra panašūs augalai, nes priklauso vienai augalų šeimai, tačiau jie turi ir skirtumų. Baltagalvė yra žolinis augalas, užaugantis nuo 15 iki 60 cm aukščio. Jos šaknys trumpos, stiebas status ir šiek tiek briaunotas, lapai ištisiniai arba skiautėti. Baltagalvės žiedas (graižas) didelis, 2,5-6 cm skersmens, paprastai vienas. Ši gėlė auga pievose, krūmuose, miškuose, arimuose, laukuose.

Lietuvoje savaime auga viena šio augalo rūšis – paprastoji baltagalvė (Leucanthemum vulgare).  O gėlynuose dažnai auginama didžiagraižė baltagalvė (Leucanthemum maximum). Kaip ir išvaizda, taip ir baltagalvės auginimas ir priežiūra panašūs į ramunių bei didramunių.

Kaip sodinti ir dauginti ramunes

Ramunėles, didramunius, baltagalves lengva išauginti iš sėklų – rudenį sėkite sėklas tiesiai į paruoštą lysvę arba kovo mėnesį pasėkite jas patalpoje, išbarstydami sėklas ant drėgno bedurpio daiginimo komposto paviršiaus. Ramunėms dygti reikia šviesos. Jos sudygsta per 1-2 savaites. Patalpoje sudygę daigai išsodinami į atskirus vazonėlius, o gegužės mėnesį, praėjus šalnų pavojui, persodinami į lauką.

Daugiamečius didramunius ir baltagalves taip pat galite dauginti dalindami jų kerus. Kero dalijimas yra geras būdas išvengti šių gana greitai plintančių augalų peraugimo ir pernelyg didelio išplitimo. Pavasarį atskirkite dalį augalo su nepažeistomis šaknimis nuo krūmelio. Persodinkite atskirtą dalį į paruoštą vietą. Pasodinę suplokite žemę aplink šaknis, palaistykite.

Ramunės, ramunėlės

Ramunė – kaip prižiūrėti

Auginti ir prižiūrėti ramunes ir jos giminaites nesunku. Svarbiausia užtikrinti joms mažiausiai 4-6 valandas ryškios saulės šviesos bei palaikyti saikingą dirvos drėgnumą.

  • Šviesa. Šios gėlės gerai auga ir saulėje, ir daliniame pavėsyje. Gausiau žydės augalai, pasodinti saulėtoje vietoje.
  • Dirvožemis. Ramunėms tinka derlinga, organinė žemė. Jos gali augti ir mažiau derlingame dirvožemyje, tačiau tuomet jų stiebai bus plonesni.
  • Vanduo. Jaunus augalus reguliariai palaistykite, o suaugusios, įsitvirtinusios ramunės yra pakankamai atsparios sausam orui. Tačiau sausrai užsilaikius ir suaugusias ramunes reikia laistyti.  
  • Temperatūra ir drėgnumas. Gali klestėti bet kokiu vasaros oru, o palankiausia joms temperatūra 15-20 laipsnių šilumos. Pernelyg drėgnų vietų ramunės nemėgsta.
  • Tręšimas. Ramunei nereikia trąšų, ji greitai auga ir be papildomo maitinimo.
  • Genėjimas. Nužydėjus pirmiesiems žiedams, galite pakirpti stiebus. Tai paskatins augimą ir naujų žiedų susidarymą. Arbatai ruošti nurinkite vaistinių ramunių ar didramunių žiedus jiems žydint.
  • Žydėjimas. Geriausias būdas paskatinti ramunių žydėjimą yra auginti jas tiesioginėje, ryškioje saulėje, jos gali žydėti prasčiau, augdamos pavėsyje. Žydėjimą taip pat paskatins nudžiūvusių žiedų pašalinimas.
  • Žiemojimas. Prieš prasidedant šaltiems orams, daugiamečių didramunių ir baltagalvių stiebai nupjaunami dirvos paviršiaus lygyje, augalai uždengiami sausais lapais, pjuvenomis arba neaustine medžiaga. Vazonuose auginami augalai įnešami į patalpą.
Ramunės, ramunėlės

Ramunių ir ramunėlių auginimas vazone

Ramunes galima auginti ir vazonuose. Joms tiks vazonai, ne žemesni nei 15 cm, su daug drenažo angų. Sodinkite jas į laidžią, praturtintą trąšomis, vazoninėms gėlėms skirtą žemę. Jei persodinate į kitą vazoną, iškaskite augalą su visomis žemėmis aplink šaknis. Geriausia ramunes persodinti, kai jos yra dar tik 5-8 cm aukščio. Senesni daigai prasčiau prigyja. Taip pat nepersodinkite ramunių aktyvaus jų žydėjimo fazėje.

Ramunė – ligos ir kenkėjai

Nors ramunės gana atsparios kenkėjams, kartais jas gali užpulti amarai ar tripsai. Abu šiuos kenkėjus reikia nuplauti nuo augalo arba augalą apdoroti insekticidiniu muilu. Rudos dėmės ant ramunių lapų gali būti grybelinių augalų ligų, pavyzdžiui, kekero, požymis. Tokių ligų gydymui naudojamos fungicidinės priemonės. Ramunių lapai gali paruduoti ir nukristi, jei jos perlaistytos. Sumažinkite laistomo vandens kiekį ir stebėkite, ar tai turės įtakos.

Ramunė, ramunėlė

Ramunėlė – lietuviškiausia vaistažolė

Taurusis didramunis ir vaistinė ramunė yra vaistiniai augalai. Vaistinė ramunė, kitaip ramunėlė, prieš keletą metų pelnė nugalėtojos titulą „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimuose, kuriuose dalyvavo Lietuvos piliečiai, vaistinių augalų ekspertai ir farmacijos bendruomenės atstovai. Ramunėlių žiedai gydymo tikslams buvo vartojami nuo antikos laikų, jų vaistines savybes pripažino Hipokratas ir Avicena. Ramunių žiedai vartojami tiek išoriškai, tiek į vidų tradicinėje ir mokslinėje medicinoje, kosmetologijoje, homeopatijoje.

Ramunėlė reguliuoja hormonų veiklą, mažina įtampą, atpalaiduoja spazmus, gydo virškinimo sutrikimus. Atlikti tyrimai patvirtina jos stiprų priešuždegiminį, antispazminį, cholesterolio kiekį mažinantį poveikį. Ramunėlės preparatai vartojami prakaitavimui, tulžies išsiskyrimui skatinti, skausmui malšinti, kovoti su uždegimu. Ramunėlės plačiai naudojamos parfumerijoje ir kosmetikoje, jų pagrindu pagaminti kremai – puiki priemonė sausos ir normalios odos priežiūrai.

Taurusis didramunis pasižymi panašiomis gydomosiomis savybėmis kaip ir vaistinė ramunėlė, abu šie augalai naudojami panašiems sveikatos sutrikimams gydyti. Didramunis turi saldesnį, švelnesnį aromatą, o vaistinė ramunėlė stipresnį. Taurusis didramunis paprastai laikomas veiksmingesne priemone virškinimo problemoms gydyti, o vaistinės ramunėlės veiksmingesnės nuo uždegiminių odos ligų. Iš vaistinių ramunių ir tauriųjų didramunių yra išgaunami ramunėlių eteriniai aliejai.

Ramunėlių arbata

Kaip susidžiovinti ir naudoti ramunėles

Gydymosi tikslams reikia tinkamai paruošti ramunių vaistinę žaliavą – žiedus. Jie skinami žydėjimo pradžioje ir gerai išdžiovinami. Džiovinkite žiedus gryname ore arba gerai vėdinamoje patalpoje, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus ar audinio. Svarbu ramunėlių žiedų neperdžiovinti – jie turi išlikti žalsvai geltoni, kvepiantys. Sudžiovinus išpilstykite žiedus į popierinius arba iš audeklo pasiūtus maišelius.

Ramunėlių arbata – daug naudingų savybių turintis gėrimas. Joje gausu antioksidantų, kurie gali būti naudingi sveikatai ir sumažinti tam tikrų ligų riziką. Tai gėrimas, kuris padės pagerinti miegą, virškinimą bei bus naudingas jūsų grožiui. Yra žmonių, mėgstančių gerti ramunėlių arbatą kaip alternatyvą juodajai ar žaliajai arbatai. Daugelį žavi švelnus, šiek tiek saldus šios arbatos skonis. Tik vertėtų nepamiršti, kad ramunės yra vaistažolės ir piktnaudžiauti jomis nederėtų. Ramunių ir didramunių arbatos bei kitų šių augalų preparatų nereikėtų vartoti žmonėms, alergiškiems astrinių (Asteraceae) šeimos augalams ir turintiems padidėjusį kraujospūdį.

Ramunės, ramunėlės

Ramunės puokštėse

Natūralumas yra viena pagrindinių šiuolaikinės floristikos tendencijų, todėl gėlių puokštės su ramunėmis yra išties populiarios. Šios gėlės žavi savo kukliu, bet subtiliu įvaizdžiu. Ramunių žiedai lyginami su jaunos merginos grožiu – jos taip pat kupinos žavesio, tyrumo, gaivumo.

Ramunės dar ir labai universalios, nes dera su daugeliu kitų gėlių. Jos puikiai atrodys puokštėse su rožėmis, hortenzijomis, anemonais. Tikra lauko gėlių puokščių klasika – ramunių ir rugiagėlių derinys. Tokia puokštė primins vasaros pievą. Ramunių ir saulėgrąžų puokštė pakerės savo pozityvia energija ir gyvybingumu. Paprastai dekoratyvinės saulėgrąžos derinamos su smulkiomis ramunėlėmis (Matricaria), taip sudaromas kontrastas. Krepšelyje tokia puokštė atrodys tiesiog stebuklingai.

Ramunė – ką reiškia ją sapnuoti

Tikima, jog sapne pamatyta ramunė siunčia žmogui tam tikrą žinutę. Sapnuoti žydinčias ramunes, jas sapne uostyti reiškia liūdesį, nuobodulį. Tačiau vedusiems ar ištekėjusioms toks sapnas gali reikšti tiesiog ramų šeimyninį gyvenimą, ištikimybę poroje. O štai jei sapne geriate ramunėlių arbatą, galite tikėtis linksmybių ir geros sveikatos.

Šaltiniai
https://www.thespruce.com/how-to-grow-chamomile
https://www.verywellhealth.com/roman-chamomile
https://botanika.vdu.lt/aktualijos/vaistiniu-augalu-gydomoji-galia

Nuotraukos asociatyvinės © Canva

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *