Skeptrenė yra mažai kam girdėta gėlė kuri dar gali būti žinoma kaip scevolė, skajevola ar kitokiu liaudišku vardu. Trumpai apibūdinant šio augalo išvaizdą tereikėtų paminėti į ją panašiausią lobeliją – tiek žiedų spalva ir struktūra, tiek pritaikymo galimybėmis šios gėlės yra neatsiejamos. Netgi galima teigti, kad skeptrenė pasižymi išraiškingesnėmis ir akiai maloniomis žiedų struktūromis, primenančiomis nuostabiąją raktažolę pelenėlę ar verbeną. Tad pasidalinsime įžvalgomis ir patarimais tam, kad skeptrenę pasiryžtų auginti ne vienas gėlių augintojas.
Kaip atpažinti skeptrenę?
Kaip jau minėta anksčiau, skeptrenė (Scaevola) turi daug panašumų su lobelija, netgi turi sinonimišką lotynišką pavadinimą su šia gentimi – Lobelia aemula. Visgi šios gėlės mažai giminingos, nes priskiriamos atskiroms šeimoms. Skeptrenė priskiriama lietuviško atitikmens neturinčiai augalų šeimai Goodeniaceae, o labiausiai žinoma viena rūšis – paprastoji skeptrenė (Scaevola aemula).
Skeptrenė mėgsta formuoti iki 50 cm aukščio siekiančius kilimus ar krūmo pavidalo kuokštus, todėl labiausiai pasitarnauja kaip balkonų gėlė. Ji turi rudus, stambiai plaukuotus stiebus, elipsės ar kiaušinio formos, nusmailėjusius, dantytais kraštais, 1–8 cm ilgio lapelius. Ją puošia vėduoklės formos balti, rožiniai, mėlyni, violetiniai žiedeliai, išsidėstę ant pailgo žiedyno, kurie žydi nuo gegužės vidurio iki spalio šalnų.
Nors iš prigimties skeptrenė yra daugiametė tolimosios Pietų Australijos, Viktorijos ir Pietų Velso kraštų palikuonė, Europoje ir kitur ji auginama kaip vienmetis augalas. Paprastoji skeptrenė yra šiltųjų kraštų gėlė, auganti 9–11 atšiaurumo zonose, sausuose, smėlinguose miškuose. Viso žinoma apie 116 rūšių, kurios dar gali būti paplitusios ir kiek toliau nuo Australijos – jos siekia Azijos, Afrikos, Ramiojo Vandenyno salų ar tropinės Pietų Amerikos krantus.
Skeptrenių veislės
Skeptrenių veislių pasiūla Lietuvoje itin skurdi, tačiau galbūt pavyks parsivežti vieną kitą spalvingesnį egzempliorių iš svetur. Štai vienos populiariausių veislių Jungtinėje Karalystėje:
- „Blue Wonder“ augalas žydi mėlynais žiedais, užauga 15–20 cm aukščio ir 90–120 cm pločio.
- „Bombay“ yra mėlynos, rožinės ir baltos spalvos skeptrenės. Augalai užauga 20–30 cm aukščio ir 30–45 cm pločio.
- „Fairy“ turi mėlynus, rožinius ir baltus žiedus ant 15–25 cm aukščio ir 20–60 cm pločio augalų.
- „Whirlwind“ serijos skeptrenės yra kelių spalvų – baltų, rožinių, mėlynų. Šie 20–35 cm aukščio augalai išsiplečia iki 45–60 cm pločio ir užpildo konteinerius bei apželdina pakraščius.
- „Purple Fanfare“ visą vegetacijos sezoną žydi daugybe levandų mėlynumo žiedų.
- „Carpet“ yra greitai auganti veislė, kurios taip pat galima išsirinkti iš kelių spalvų augalų. Jie puikiai tinka tankiai žemės dangai sukurti.
Skeptrenės auginimas, kuris nekelia problemų
Skeptrenė pelnytai įgyja gerų įvertinimų ir nesunkiai auginamos gėlės reputaciją, nes per karštas vasaros dienas nenukrenta nė vienas žiedas. Ji taip pat nereikalauja daug priežiūros. Tad pasidomėkime, kokias bazines žinias reikia turėti norint auginti skeptrenės gėlę balkone.
Vieta. Gėlė mėgsta saulėtą arba iš dalies pavėsingą vietą, kuri saulės apšviesta būna bent 6 valandas. Ji pakenčia druskingas vietas. Dėl savo išvaizdos ir pobūdžio bene idealiausia vieta šiai gėlei auginti yra pakabinami krepšeliai ar balkonų loveliai.
Dirvožemis. Skeptrenė didelių reikalavimų dirvai neturi, tačiau svarbiausias kriterijus – ji turi būti gerai drenuota. Jai auginti nereikia švaistyti turtingo ir derlingo komposto, tad į lovelius pakaks pripilti standartinės žemės gėlėms auginti su trupučiu įmaišyto smėlio. Gėlyne žemė turėtų būti poringa, nesunki, puri.
Temperatūra. Skeptrenė yra šiltojo sezono gėlė, todėl ji auginama vasaros metu. Žemesnė nei 15 °C temperatūra stabdo augalo augimą ir žydėjimą.
Auginimas krepšeliuose. Lietuvoje bene pagrindinė skeptrenių augimvietė yra pakabinami vazonai, palangių loveliai. Šioms gėlėms auginti pasirinkite indą (ar pasigaminkite vazoną patys) su puikiu drenažu (kelios angos dugne arba pralaidus krepšelio pagrindas). Pakabinamuose krepšeliuose arba 25 cm skersmens ar didesniuose induose galima sodinti apie 3–4 augalus.
Skeptrenė ir jos priežiūra
Laistymas. Augalas pakenčia sausros laikotarpius, bet sveikai būklei ir puošnumui palaikyti augalą vertėtų retkarčiais palaistyti. Reikėtų vengti permirkimo ir perlaistymo, nes tokiomis sąlygomis augalą greičiau užpuls ligos. Skeptrenę laistykite tada, kai dirvos paviršius išdžiūvęs. Dažniau laistykite, jei augalas auginamas vazonuose ar krepšeliuose, nes čia dirva linkusi greičiau išdžiūti. Jeigu matyti, kad gėlė jau šiek tiek apvytusi, po palaistymo ji akimirksniu atsigauna.
Tręšimas. Kadangi gėlės auginamos kaip vienmetės, jų tręšti nereikia. Bet jeigu ranka kyla šliūkštelėti skystų gėlėms skirtų subalansuotų trąšų, tai joms šiek tiek maisto nepakenks.
Genėjimas. Kaip ir daugumą svyrančių, balkoninių augalų, skeptrenę formuoti galima apkarpant viršūnėles. Taip gėlė links šakotis ir neformuos ištįsusių stiebų.
Skeptrenės dauginimas – sudėtinga užduotis
Sketrenė gali būti padauginta vegetatyviškai iš auginių arba iš atlankų, tačiau Lietuvoje ir kitose vėsesnio klimato zonose to daryti neverta. Nors gėles gali būti sudėtinga auginti iš sėklų, nes jos yra labai mažos, o dygimas lėtas ir ne visada patikimas, tačiau tai yra vienintelė išeitis. Taip pat, sėklų nerekomenduojama išsisaugoti iš peržydėjusių augalų, nes yra tikimybė susirinkti hibridų sėklas.
Sėklas sėkite patalpoje likus maždaug dviem mėnesiams iki paskutinių šalnų. Jas išbarstykite į dėžutes, pripildytas smėlingu vazonų mišiniu. Tada sėklas vos apiberkite žemėmis, tada šiek tiek apipurkškite vandeniu ir laikykite maždaug 21 °C temperatūroje šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Paprastai sėklos sudygsta per mėnesį, tačiau procesas gali užtrukti iki 60 dienų.
Kai pasirodo tikrieji lapeliai, daigus galima perkelti į šiltą, saulėtą vietą, o į lauką išnešti galima tik tada, kol dirvos temperatūra esti 18 °C ar aukštesnė. Prieš persodinant daigus į gėlyną arba į lovelius, juos reikėtų grūdinti savaitę ar dvi kasdien išnešant į lauką.
Skeptrenė serga ar ne: ligos ir kenkėjai
Didžiausias skeptrenės ligų draugas – per didelė dirvos drėgmė, lemianti šaknų puvinius. Jeigu dirva palaikoma pakankamai sausa, šios ligos lengvai galima išvengti.
Taip pat skeptrenė mažai kenčia nuo kenkėjų – žinomi tik miltuotieji skydamariai, galintys paragauti gėlės ūglių ir stiebų. Rečiau pasitaiko amarai, tripsai, baltasparniai.
Ar skeptrenė naudinga tik balkonams puošti?
Tikrai ne! Nors paprastoji skeptrenė nepasižymi ypatingomis savybėmis, jos giminaitės pasitarnauja mokslo labui. Nemažai tyrinėjamos rūšys Scaevola spinescens ir Scaevola taccada. Pastaroji rūšis (medis) turi plačias pritaikymo ribas: nuo pakrančių erozijos prevencijos ir kraštovaizdžio formavimo iki tradicinės medicinos (akių lašams gaminti) ar maisto badaujantiems.
Scaevola spinescens laikoma viena iš aborigenų liaudies medicinos preparatų šaltinių. Šis augalas turi savybių gydyti peršalimą, gripą, karščiavimą, skrandžio skausmus, šlapinimosi sutrikimus, opas, odos ligas, raupsus ir vėžį. Mokslas išnagrinėjo ir patvirtino šios skeptrenės antibakterines, antivirusines, priešuždegimines ir priešvėžines ypatybes.
Šaltiniai
- https://www.thespruce.com/scaevola-fairy-fan-flower-plant-profile-4767981
- https://powo.science.kew.org/taxon/urn:lsid:ipni.org:names:331934-2
- https://plantnet.rbgsyd.nsw.gov.au/cgi-bin/NSWfl.pl?page=nswfl&lvl=sp&name=Scaevola~aemula
- https://hgic.clemson.edu/factsheet/scaevola-or-fan-flower/
- https://www.bhg.com/gardening/plant-dictionary/annual/scaevola/
- https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33719150/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.