Lobelija (Lobelia) priklauso katilėlinių (Campanulaceae) šeimos augalų genčiai. Tai yra krūmai, puskrūmiai ir žoliniai augalai, tarp kurių yra ir vienmečių, ir daugiamečių. Augalas pavadintas olandų botaniko Matthiaso de L’obel, karaliaus Jokūbo I laikais vadovavusio karališkajam botanikos sodui, vardu. Laukinėje gamtoje lobeliją galima rasti beveik visuose pasaulio kraštuose, tačiau dažniausiai ji aptinkama subtropikuose, rečiau – vidutinio klimato regionuose. Šio augalo gentyje yra apie 400 rūšių. Kai kurios iš šių rūšių naudojamos vaistų, skirtų plaučių ligoms gydyti, gamybai.
Gėlininkai augina apie 20 lobelijų rūšių. Ją labai lengva dauginti sėklomis, todėl lobeliją rekomenduojama auginti ir pradedantiesiems sodininkams.
Daugiametės lobelijos vidutinių platumų soduose ir darželiuose paprastai auginamos kaip vienmetės. Tai kompaktiškas, rutuliškas krūmas, kurio aukštis gali svyruoti nuo 10 iki 20 cm. Tačiau yra rūšių ir veislių, kurios gali užaugti iki 150 cm aukščio.
Lobelijų liekni ūgliai pradeda šakotis ties pagrindu. Ant stiebų auga vešlūs, pakaitomis išsidėstę, lacentiški lapai, tvirtų plokštelių formos. Ant trumpų kotelių susiformuoja dviskilčiai pažastiniai žiedai, kurių skersmuo siekia apie 2 cm. Skirtingų veislių žiedai gali būti įvairių spalvų: violetiniai, balti, tamsiai mėlyni arba šviesiai mėlyni. Lobelijos paprastai žydi nuo birželio iki rugsėjo. Žiedų vietoje susidaro daugybė vaisių kapsulėse. Lobelijų sėklos išlieka daigios iki trejų metų.
Lobelijų rūšys ir veislės
Lobelijos gali būti auginamos kaip vienmetės arba daugiametės. Tik Lobelia speciosa auginama ir kaip daugiametė, ir kaip vienmetė gėlė.
Vienmetės lobelijos
Kai kurios lobelijų rūšys ir veislės auginamos tik kaip vienmetės. Štai keletas jų:
- Paprastoji lobelija (Lobelia erinus) būna 5 formų: nykštukinė, stačiašakė, platėjanti ir kompaktiška. Populiariausios šios rūšies veislės yra „Riviera Sky Blue“ su dangaus mėlynumo žiedais, „Reggata Blue“ su mėlynais žiedais ir „Reggata Rose“ su rožiniais žiedais.
- Stiprioji lobelija (Lobelia valida) labai panaši į kompaktišką lobeliją Lobelia erinus rūšies, tačiau jo ūgliai stipresni, lapai tvirtesni, žiedai didesni, mėlyni arba violetiniai su balta dėme viduryje.
Daugiametės lobelijos
Šios rūšys ir veislės auginamos kaip daugiamečiai augalai:
- Raudonoji lobelija (Lobelia fulgens) priklausomai nuo veislės, gali užaugti iki maždaug 75 cm aukščio, raudonais arba žaliais lapais. Populiariausia šios rūšies veislė – „Karalienė Viktorija“, kuri užauga kaip krūmas iki 1,5 m aukščio. Ji pasipuošia raudonais žiedais.
- Ežerinė lobelija (Lobelia dortmanna). Šiai rūšiai gresia išnykimas, todėl ji įtraukta į Raudonąją knygą. Ji auga laukinėje gamtoje, pakrančių zonose ant smėlio. Varputės formos žiedai paprastai būna šviesiai mėlyni, bet kartais gali būti tamsiai raudoni arba balti.
- Lobelia gerardii labai atspari šalčiui ir gali ištverti iki -29 °C temperatūrą. Krūmas yra apie 1,25 m aukščio, o jo žiedynai – dygliuoti. Geriausia šios rūšies veislė yra „Vedrariensis“.
- Lobelia purpurea arba Lobelia cardinalis yra apie 100 cm aukščio krūmas. Rūšis taip pavadinta dėl žiedų purpurinės spalvos. Kadaise Anglijos karalienė Henrieta Marija ją palygino su kardinolo Rišeljė kojinių spalva.
- Lobelia sessileifolia – nuodinga lobelijų rūšis. Gėlės žiedai yra reti, vienalyčiai, vienskilčiai, susitelkę į kekes, alyviniai arba mėlyni. Ši lobelija pakenčia žiemos šalčius, tačiau jei žiema prognozuojama labai šalta, šio augalo vietą reikėtų padengti mulčiu.
- Lobelia siphilitica į Europą atkeliavo iš Amerikos. Krūmą dengia tankūs spygliai su violetiniais ir mėlynais žiedais. Šios lobelijos pavadinimas kilęs nuo žodžio sifilis – kadaise buvo manoma, kad ji yra vaistas nuo šios ligos, tačiau laikas parodė, kad taip nėra. Europoje ši rūšis nėra labai populiari, tačiau selekcininkai ją aktyviai naudoja hibridams auginti.
Lobelijų sėja
Lobelijos dažniausiai dauginamos sėklomis. Pasėjus sėklas į dirvą praeis tik 8-10 savaičių nuo sėjos ir jauni augalai pradės žydėti. Lobelijas galima sėti jau vasario pradžioje. Sėjai naudokite daigyklas, kurių skylutės būtų maždaug 50 mm aukščio. Daigyklos dugne įrenkite drenažinį sluoksnį iš mažų žievės gabalėlių arba molio akmenukų. Ant drenažo užberkite lengvo dirvožemio sluoksnį. Gerai sudrėkinkite substratą ir palaukite kol vanduo susigers. Tada tolygiai paskleiskite sėklas sumaišytas su smėliu. Nepatartina sėklų užkasti į žemę, nes daigai gali neišdygti. Pabertas sėklas reikėtų padengti plonu smėlio sluoksniu, kad greitai neišdžiūtų. Uždenkite indą stiklu (maistine plėvele) ir pastatykite jį ant gerai apšviestos palangės, stengdamiesi apsaugoti daigus nuo tiesioginės saulės.
Lobelijų daigų priežiūra
Per didelis drėgmės kiekis substrate gali būti daug mažiau kenksmingas daigams, nei drėgmės stygius, šiltas ir sausas oras. Dėl sausros ir karščio daigai išretėja ir žūsta. Jei patalpoje yra aukštesnė nei +22 °C temperatūra, pasėtas sėklas visada reikia uždengti maistine plėvele ir laikyti jas gerai sudrėkintas. Laistyti lobelijų daigus rekomenduojama per lovelį (laistymas iš apačios).
Vėsioje aplinkoje jaunos lobelijos auga daug geriau nei karštyje – jos gali ištverti net -2 °C oro temperatūrą. Pirmąsias keturias savaites daigai auga labai lėtai, tačiau vėliau pradeda augti daug sparčiau. Kai augalai pasiekia 30-40 mm aukštį (praėjus porai mėnesių nuo sėklų pasėjimo), juos reikia išpikuoti į 100 ml puodelius po 3-4 daigus. Kai jauni lobelijų daigai pasiekia 60-70 mm aukštį, juos reikia patrumpinti, kad augtų gyvybingesni.
Lobelijų sodinimas atvirame grunte
Dažniausiai į atvirą dirvą užaugę lobelijų daigai persodinami gegužės viduryje arba pabaigoje, kai jau nebegresia šalnos. Sodinimo vieta turėtų būti gerai apšviesta, o dirva – puri, nelabai maistinga, priemolis ar priesmėlis. Rengdami dirvą lobelijų sodinimui, nepridėkite per daug azoto, kitaip krūmai augs vešlūs, bet žydės labai mažai. Į vieną duobutę reikia pasodinti visus vieno puodelio daigus (3 arba 4). Sodinti lobelijas reikia 10-15 cm atstumais.
Jei nuspręsite auginti ampelia lobeliją, ji taip pat dauginama sėklomis. Daigus reikia prižiūrėti taip pat, kaip aprašyta pirmiau, tačiau užaugusius šių lobelijų daigus persodinkite į pakabinamus krepšelius arba vazonus. Ampelia veislės lobelijos puikiai papuoš terasas, balkonus, atviras ir uždaras erdves bei lauko langus.
Jei nenorite kasmet auginti lobelijų sodinukų, galite rudenį krūmus iškasti ir perkelti į šaltą šiltnamį žiemoti, kad jas būtų galima auginti kaip daugiamečius augalus. Labai patinkančias veisles galima pasisodinti į vazonėlius ir rudenį perkelti į vidų. Lobelijos puikia žiemoja gerai apšviestoje ir vėsioje vietoje. Pavasarį nuo krūmų nupjaunami auginiai ir sodinami į atskirus vazonus, kad įsišaknytų. Kai auginiai išleidžia šaknis, juos galima persodinti į atvirą gruntą.
Lobelijų priežiūra
Lobelijų priežiūra yra gana paprasta, todėl jas lengvai gali sodinti ir patyrę gėlininkai, ir pradedantieji.
Laistymas. Kad gėlė gerai augtų ir vystytųsi, svarbiausia yra reguliarus laistymas. Būtina, kad žemė aplink krūmus visada būtų šiek tiek drėgna. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti laistymui karštais ir sausais laikotarpiais. Augindami Ampelines veisles nepamirškite, kad krūmą reikia laistyti reguliariai du kartus per dieną.
Genėjimas. Kad krūmai išliktų puošnūs, juos būtina laiku apkarpyti. Krūmus genėkite pirmojo žydėjimo pabaigoje. Iškirpkite ūglius iki 50 mm nuo dirvos paviršiaus. Po kurio laiko išaugs nauji stiebai ir krūmas žydės antrą kartą dar gyvybingiau.
Tręšimas. Žydintiems augalams naudokite tik mineralines kompleksines trąšas. Pirmą kartą dirva tręšiama praėjus pusmečiui po sodinukų pasodinimo sode, o antrą ir trečią kartą – žydėjimo metu. Lobelijoms nenaudokite organinių trąšų.
Lobelijų priežiūra po žydėjimo. Paskutinius žydinčius krūmus galima iškasti ir išmesti kartu su kitais vienmečiais augalais, prieš tai surinkus sėklas. Žinoma, tą galima padaryti ir atėjus pavasariui, tačiau tokiu atveju lobelijos savaime pasisėja ir krūmai žydi daug vėliau nei išauginti iš daigų. Taigi, jei norite, rudenį rinkite mėgstamų gėlių ir krūmų sėklas, o pavasarį jas sėkite. Sėklos renkamos taip: nuskinkite krūmą ir pakratykite jį virš pakloto popieriaus. Ant popieriaus nukritusios sėklos persijojamos bei sudedamos laikymui į popierinį maišelį arba kartoninę dėžutę. Nepamirškite užsirašyti augalo rūšį, veislę ir rinkimo datą.
Lobelijos ligos ir kenkėjai
Pagrindiniai lobelijų kenkėjai, kaip ir daugumos augalų: amarai, voratinklinės erkės ir šliužai. Efektyviausia kovos priemonė prieš šiuos kenkėjus – purškimas insekticidais, kurių galima įsigyti sodo reikmenų parduotuvėse ir skyriuose.
Pagrindinės lobelijas galinčios užpulti ligos: baltasis pelėsis, rūdys, lapų ir stiebų bakterijos, lapų bronzos virusas. Tokiais atvejais gelbėja purškimas vario sulfato tirpalu. Jo taip pat galima įsigyti sodo prekių skyriuose.
Lobelija nauda sveikatai
Lobelijose yra keletas skirtingų alkaloidų, užtikrinančių gydomąjį ir kitokį poveikį. Gerai žinomi alkaloidai: kofeinas, nikotinas, morfinas.
- Astma ir kiti kvėpavimo sistemos sutrikimai. Lobelija kartais gali būti naudojama kartu su įprastais vaistais, siekiant padėti gydyti astmos priepuolių simptomus: švokštimą, nekontroliuojamą kosulį, spaudimo jausmą krūtinėje. Lobelija gali atpalaiduoti kvėpavimo takus, palengvinti kvėpavimą, pneumonijos ir bronchito simptomus, iš plaučių išvalyti gleives.
- Depresija. Lobelijose esantys junginiai taip pat gali padėti apsisaugoti nuo nuotaikos svyravimų, įskaitant ir depresiją. Lobelijose esantis lobelinas gali blokuoti tam tikrus smegenų receptorius, vaidinančius reikšmingą vaidmenį depresijos atsiradimo kontekste.
- Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD). Lobelija gali padėti valdyti ADHD – lobelinas gali palengvinti tam tikrus simptomus, įskaitant hiperaktyvumą ir sunkų susikaupimą. Lobelinas gerina dopamino išsiskyrimą ir įsisavinimą smegenyse.
- Piktnaudžiavimas narkotikais. Buvo ištirtas lobelijos, kaip galimo priklausomybės nuo narkotikų gydymo, poveikis. Kadangi organizmui lobelinas daro panašų poveikį kaip ir nikotinas, tai ilgą laiką jis buvo laikomas galimu įrankiu, padedančiu žmonėms mesti rūkyti. Kai kurie tyrimai rodo, jog lobelinas gali būti naudingas ir kitoms priklausomybės rūšims gydyti, kadangi gali sąveikauti su smegenų receptoriais, atsakingais už tam tikrų neurotransmiterių išsiskyrimą.
- Antioksidantų galia. Įrodyta, jog kai kuriose lobelijose esantys junginiai veikia kaip antioksidantai.
Svarbu! Kaip ir su dauguma vaistinių augalų ar vaistažolių taip ir su lobelija – vartojant ją gydymo tikslais reikia būtis atsargiems. Vartojama didelėmis dozėmis lobelija gali ne tik sukelti šalutinį poveikį, bet ir būti mirtina.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.