Verbena – senovės romėnų augintas, Veneros deivei gerbti priskirtas ir dažnai minimas, kaip burtų ar apžavų augalas. Verbenos buvo naudotos ir kaip afrodiziakai. Tačiau ar žinojote, kad senovėje žmonės ją augino ir naudojo, kaip panacėją nuo įvairių ligų? Šis augalas buvo lyginamas netgi su šalaviju, dėl savo gydomųjų savybių.
Šiuo metu, lietuviai dažniausiai augina verbenas dėl jų itin nereiklios priežiūros ir dėl įvairiaspalvių žiedų, suteikiančių sodui puošnumo. Straipsnyje pasidalinsime naudingais patarimais kaip auginti bei prižiūrėti verbenas. Pasiūlysime ir keletą verbenų rūšių, kurias lengvai užsiauginsite patys, bei aptarsime netikėtus panaudojimo būdus.
Verbenos kilmė
Kaip rašoma gamtos enciklopedijose, Verbenos priklauso verbeninių šeimos augalų genčiai, kuri labiausiai paplitusi Pietų Amerikoje. Mokslininkų yra išskiriama daugiau nei 250 verbenos rūšių. Įdomu tai, kad verbenos gali būti tiek vienmetės, tiek daugiametės gėlės. Jos žydi smulkiais, ryškiais, puošniais bei įvairiaspalviais žiedais. Tarp Lietuvos sodininkų labiausiai mėgiamos auginti šios: citrininė verbena (lot. Aloysia citrodora), patagoninės verbenos (lot. Verbena bonariensis), darželinė verbena (lot. Verbena hybrida).
Verbenos gali būti auginamos tiek kaip daugiametės arba vienmetes gėles. Tačiau, tai priklauso nuo pačios verbenos rūšies. Pažymėtina tai, kad dėl Lietuvoje esančių šaltų žiemų, dažniausiai verbenos vis tik auginamos tik kaip vienmetės gėlės.
Patagoninės verbenos
Patagoninės verbenos (lot. Verbena bonariensis) – tai daugiametės gėlės, bet Lietuvoje dažniausiai auginamos kaip vienmečiai augalai dėl nepalankių žiemos sąlygų. Ši verbenos rūšis turi glaudžiai susitelkusius, gausiai žydinčius, sodriai violetinius žiedus. Augalas išaugina aukštą, statų bei šakotą kerą. Jo lapeliai auga susitelkę ant stiebų, plaukuoti ir pailgos formos. Verbenos aukštis gali siekti net iki 180 centimetrų aukščio ir iki 90 centimetrų pločio.
Dėl savo malonaus ir saldaus žiedų kvapo, šios gėlės pritraukia įvairius drugelius bei bites. Šias verbenas naudokite dekoratyviniam apželdinimui, taip pat jos puikiai derės prerijų stiliaus sodinimo schemose su dekoratyviosiomis žolėmis. Na, o atėjus žiemai, negyvus stiebus palikite ir kasmet mulčiuokite gerai perpuvusiu mėšlu arba kompostu.
Citrininė verbena
Citrininė verbena (lot. Aloysia citrodora) – tai dar viena verbenos rūšis, auginama Lietuvoje. Ši verbena yra daugiametis augalas, skleidžiantis citrusinį kvapą. Jos kvapas sustiprėja palietus ar patrynus lapelius bei žiedus. Krūmas gali išaugti net iki 2-3 metrų aukščio. Ši verbena žydi mažais violetiniais ir baltais žiedeliais. Lapeliai auga blizgūs, siauros ir pailgos formos.
Svyrančioji verbena – Darželinė verbena
Tarp sodininkų populiarios ir svyrančios verbenos. Viena jų – darželinė verbena (lot. Verbena hybrida) -buvo išvesta kryžminant daugybę rūšių. Hibridinių verbenų veislės skiriasi žiedų spalvomis, kero forma.
Darželinė verbena yra vienmetis augalas. Jos žiedai įvairiaspalviai, gali būti balti, rausvi, mėlyni, violetiniai bei raudoni. Žiedeliai smulkūs, apie 1–2 cm skersmens, tačiau užaugę platūs ir „skėtiški“ žiedynai suteikia gėlei puošnumo. Ši gėlė gali išaugti iki 30 centimetrų aukščio.
Darželines verbenas galima auginti ant palangių, balkonų loveliuose, lauko vazonuose. Tankiau susodintos šios rūšies verbenos gražiai padengia žemę. Tai svyrantis žemyn augalas, todėl gražiai atrodys kabančiuose lauko vazonuose ar krepšiuose. Svyrančiosios verbenos auginimas nėra reiklus. Per žiemą šias verbenas galite laikyti patalpoje pasodinus į vazonus. Juos pastatykite į pačią šviesiausią namų vietą. Na, o sekančiais metais vėl galėsite džiaugtis verbenų žiedais.
Kaip auginama verbena?
Verbena – mažai priežiūros reikalaujanti, spalvinga sodo puošmena. Jas galite auginti gėlynuose, ant palangių, balkonuose arba klombose. Verbenos žydėjimu galėsite mėgautis nuo vėlyvo pavasario iki pat ankstyvo rudens.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad joms reikalingas gerai drenuojamas, lengvai rūgštus arba neutralus dirvožemis. Tinkamiausias pH 5,8–7,2. Verbenos nemėgsta didelės drėgmės. Dėl didelės drėgmės jų šaknys tampa jautrios ir gali pradėti pūti. Šios gėlės geriausiai vešės gaudamos bent 6-8 valandas per dieną tiesioginės saulės šviesos. Svarbu nepamiršti, kad pasodinus verbeną pavėsyje, jos gali mažai arba visai nežydėti.
Verbenų dauginimas
Verbenos dauginamos sėklomis arba ūgliais. Todėl, jei nuspręstumėte padauginti verbeną patys, atminkite, kad dauginti jas tinkamiausias laikas kovo – balandžio mėnesiais. Jos dauginamos nupjaunant 4-6 lapų porų ūglius, paliekant 1 centimetro stiebelį po apatiniu lapo mazgeliu. Pašalinkite apatinius ir palikite tik viršutinius lapelius.
Sodinant geriausia naudoti smėlio ir durpių mišinį. Nepamirškite ūglius pridengti plėvele. Po 2-4 savaičių ūgliai išleis šakneles ir bus galima juos perkelti į žemę. Svarbu atminti, kad verbenas žiemos metu turėtumėte saugoti patalpoje nuo žiemos šalčių.
Verbenų auginimas iš sėklų
Kambaryje iš sėklų užsiauginkite verbenų daigelius kovo-balandžio mėnesiais. Išdygus daigeliams, juos lauke į žemę galima perkelti tik sulaukus gegužės vidurio. Tačiau, kartu, svarbu nepamiršti ir galimų šalnų pavojaus, todėl tinkamiausia daigelius sodinti tik praėjus pavasario šalnoms. Verbenos daigelius galima sodinti į žemę net ir birželio pradžioje.
Verbenoms sėti geriausia naudoti kompostinę žemę. Sodinant daigykloje, pirmiausia gerai sudrėkinkite žemę ir tik po to plonu sluoksniu išbarstykite sėklas. Sėklas vėliau reikėtų uždengti plėvele arba plastikiniu dangteliu. Uždengus, pastatyti šviesioje, šiltoje vietoje. Tinkamiausia sėkloms sudygti temperatūra yra 21-24 °C.
Svarbu – nepamirškite vis drėkinti žemę, bet per daug jos neperlaistykite. Verbenos sėklos sudygs per 2-3 savaites. Išaugusius daigelius vėliau atskirkite į vazonus. Tik sutvirtėjusius daigelius galėsite perkelti į dirvą lauke.
Kaip ir kada tręšti verbenas?
Kadangi verbenos itin nereiklios, tręšti sezono metu rekomenduojama tris kartus – sudygus, sodinant į dirvą ir pradėjus žydėti. Tam rekomenduojama naudoti kompleksines trąšas. Nerekomenduotina tręšti pernelyg gausiai, kadangi ūgliai taps per stiprūs ir augalas gausiai nežydės. Norėdami paskatinti gausų verbenos žydėjimą – žiedams nudžiūvus, nepamirškite juos nuskabyti.
Kokios dažniausios verbenų ligos ir kenkėjai?
Dauguma verbenos rūšių yra atsparios ligoms ir kenkėjams. Perlaistymas ir perkaitimas – tai yra dvi pagrindinės ligų išsivystymo priežastys. Dėl lauke galimo itin karšto ir sauso oro atsiranda tikimybė išsivystyti miltligei. Miltligė yra grybelinė liga, kuriai būdingi baltos, pilkšvos arba rusvos, lyg miltuotos arba į veltinį panašios apnašos ant augalo. Dėl to lapeliai pradeda džiūti. Tokius lapelius šalinkite – taip neleisite ligai plisti toliau. Be to, verbenas taip pat gali paveikti amarai arba erkės. Norint atsikratyti šių kenkėjų, naudokite insekticidus.
Citrininės verbenos nauda bei panaudojimas
Dėl savo kvapiųjų savybių, citrininę verbeną galite naudoti ir kaip prieskonį maistui gardinti. Naudokite ją kaip pakaitalą vietoj citrinos ar citrinos žievelės. Su citrinine verbena taip pat galite pagardinti paukštienos ir žuvies patiekalus. Ją galite dėti į salotas, padažus, uogienes ir įvairius gėrimus. Ši verbena neturi kartumo.
Įdomu: mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog šis augalas turi ir vaistinių savybių. Citrininės verbenos eteriniame aliejuje buvo rasta didelė junginių koncentracija, pasižyminti antioksidacinėmis savybėmis. Iš verbenos išgautas eterinis aliejus taip pat naudojamas ir kvepalų gamyboje.
Verbenos lapelius lengvai galite susidžiovinti patys ir vėliau naudoti arbatai. Lapelius skinkite verbenai pražydus, kadangi tik tuomet jie patys kvapniausi. Arbatą rekomenduojama gerti prieš miegą. Ji skatina virškinamojo trakto veiklą, palengvina dujų kaupimąsi žarnyne, malšina karščiavimo ir raumenų skausmus.
Šaltiniai:
- https://www.thespruce.com/how-to-grow-and-care-for-lemon-verbena-4690675
- https://www.thespruce.com/verbena-care-1315718
- https://www.sarahraven.com/articles/how-to-plant-and-grow-verbena
- https://www.gardenersworld.com/plants/verbena-bonariensis/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.