Gerbera – visus metus nuostabiai žydinti ir orą valanti gėlė. Ar auginate ją namuose?

Galbūt gerbera dažniau asocijuojasi su pavieniais skintais žiedais ar puokščių kompozicijomis, tačiau šios gėlės daugelio namuose puikuojasi ir vazone. Gerberos geidžiamos dėl nuostabių intensyvios spalvos žiedų, ilgo žydėjimo periodo, o kur dar jų savybė puikiai išvalyti namų aplinkos orą! Esant reikalui, galima nusiskinti vazone augančio augalo žiedą, kuris pamerktas vazoje džiugins net 3 savaites. Ši Pietų Afrikos gražuolė nereikalaus itin didelių priežiūros pastangų, bet kai kuriuos auginimo aspektus reikia žinoti. O kokie gi jie?

Kaip atrodo gerbera?

Gerbera (Gerbera) – priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai, kuriai būdingi graižo pavidalo žiedai. Lietuvoje auginamos kambarinės gerberos užauga iki 30–65 cm ir maždaug iki 35–45 cm pločio, nors tokios aukštos gėlės retai auginamos, nes dažniau pasirenkami žemaūgiai variantai. Lapai palyginti didoki, nežymiai karpyti be lapkočių ir augantys tiesiai iš skrotelės.

Iš daugybės liežuvėlių sudarytas žiedas susiformuoja ant stataus ilgo stiebo, o jų spalva įvairi, bet intensyvi. Įprastai žydi nuo vėlyvo pavasario iki vasaros pabaigos, tačiau tam tikromis sąlygomis žydėjimą galima pratęsti ir ilgiau.

Gėlės kilusios iš Pietų Afrikos, taip pat Madagaskaro, Pietų Amerikos, tropinės Azijos dalies. Iš pasaulyje 30 žinomų rūšių Lietuvoje auginama viena – dailioji gerbera (Gerbera jamesonii), seniau vadinta Džemsono gerbera.

Gerbera: jos veislės ir hibridai

Gerberų veislės labiausiai skiriasi žiedų spalva, kuri būna rožinė, raudona, geltona, oranžinė, šviesiai violetinė, kreminė, balta. Jų struktūra taip pat skiriasi: tuščiavidurė, pusiau pilnavidurė ar pilnavidurė.

Nors gerberos giriamos dėl gana gausios veislių ir hibridų gausos, Lietuvoje pasirinkti gerberų veislę – sudėtinga užduotis. Visgi prekybos vietose galite įsigyti šių vazoninių gerberų:

„California Giant“. Šios veislės gėlės užauga iki 50 cm aukščio. Lietuvoje parduodamos jų sėklos, tiksliau, jų mišiniai, tad gėlytes pasisėti ir užsiauginti teks patiems. Dideli įvairių spalvų žiedai su tamsiu viduriuku užauga ant tvirto stiebo, todėl dažniau auginamos skynimui.

„Sundayz®“. Šios serijos veislės gerberos pasižymi dvigubais žiedais (kai žiedo liežuvėliai sudaro dvigubą ratą) ir ilgu „galiojimo laiku“, t. y. žydi ilgiau negu kitos veislės. Galima rinktis iš gausios spalvų įvairovės. Sundayz serijoje gerberų veislės skirstomos į Micro, Mini, Midi ir Maxi, nuo kurių priklauso žiedų skersmuo ir augalo aukštis, atitinkamai 4–5 cm ir 12–16 cm, 5–7 cm ir 14–18 cm, 7–9 cm ir 18–22 cm bei 8–11 cm ir 20–24 cm gerberas.

Kaip auginti gerberą?

Vieta ir apšvietimas. Gerberos reikalauja daug, bet nebūtinai intensyvios saulės šviesos, kurios turėtų gauti bent 14 valandų. Vazonas su gerbera statomas ant palangės, kad būtų apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, ypač vasaros vidurdienį. Papildomas apšvietimas dienos šviesos lempomis trumpomis dienomis, t. y. nuo spalio pradžios iki pavasario vidurio, sudaro optimalias sąlygas gėlėms žydėti ištisus metus.

Dirvožemis. Vazone auginamas gerberas reikėtų auginti vandeniui ir orui laidžiame, puriame dirvožemyje, kurio pH 5,5–6,5. Tam tinkamas dirvožemio mišinys, kuris lygiomis dalimis sudarytas iš universalaus dirvožemio, komposto ir durpių arba kitas variantas – mišinys iš 2 dalių velėninės žemės, 2 dalių lapinės žemės ir 1 dalies smėlio.

Sodinimas ir persodinimas. Gerberų sodinimas gali būti atliekamas įvairiu metų laiku. Pasirenkami 10–12 cm skersmens, bet gilūs vazonai su drenažo angomis dugne. Sodinant į vazonėlį gėlės lapų skrotelė turėtų išlikti iškilusi 1 cm virš žemės. Persodinama kas 2 metus anksti pavasarį, kai šaknys pradeda nebetilpti vazone, todėl pasirenkamas 3 cm platesnis vazonas. Jo dugne neprošal pakloti nedidelį drenažo sluoksnį, pavyzdžiui iš perlito, molio akmenukų.

Temperatūra. Gerberos puikiai auga ir krauna žiedus įprastoje kambario temperatūroje. Per aukšta temperatūra, kuri siekia 30 °C, ir/ar nesumažinta temperatūra iki 10–14 °C ramybės laikotarpiu yra sumenkėjusių žiedų priežastis. Žiedai greičiau nužydi, jie skleidžiasi ne taip gausiai ir būna smulkesni. Kaip ir dauguma augalų, gerberos jautrios skersvėjams, temperatūrų svyravimams, tačiau reikia palaikyti gerą ventiliaciją ir oro cirkuliaciją.

Kaip prižiūrėti gerberą?

Laistymas. Dažnai gerberų laistymo poreikis priklauso nuo apšvietimo intensyvumo – kuo daugiau šviesos, tuo gausiau laistoma. Vadinasi, vasaros metu teks laistyti gana gausiai, tačiau tarp laistymų paliekant kiek didesnius laiko tarpus, t. y. kai išdžiūva žemės paviršius ir dirva išlieka vos drėgna. Nereikia persistengti ir nepalikti gėlės mirkti vandenyje.

Žiemą tokio intensyvaus laistymo neprireiks: dirva paliekama vidutiniškai drėgna, o ramybės periodu netgi reikėtų visai apriboti. Laistoma atsargiai kambario temperatūros vandeniu, vengiant jo patekimo ant lapų, šaknies kaklelio ar skrotelės.

Tręšimas. Vegetacijos laiku tręšiama kartą per dvi savaites, o žiemą – retsykiais, naudojant skystas žydinčių kambarinių augalų trąšas. Jeigu gėlė nežydi, ilsisi ir nėra papildomai apšviečiama, tuo laikotarpiu tręšti nereikėtų. Vasaros metu žydėjimui paskatinti trąšos praturtinamos didelį kalio kiekį turinčiomis trąšomis.

Genėjimas. Pirmiausiai palaikoma augalo higiena: šalinami apdžiūvę lapai, nužydėję ar nubyrėję žiedlapiai. Bebaigią žydėti žiedai pašalinami kartu su visu stiebu. Jeigu gerberos auga labai vešliai, tai dalį lapų reikėtų pašalinti, kad gausiau krautų žiedus ir neblokuotų saulės. Kai kur rekomenduoja pašalinti net trečdalį lapų. Kadangi vidiniai lapai „maitina“ žiedus, tad reikėtų pašalinti tiktai kraštinius lapus.

Kaip gerbera dauginama?

Dalijimu. Labai paprastas vegetatyvinis gerberų dauginimo būdas – dalijant augalo kerą.Šiam būdui pasirenkamas subrendęs, sveikas, augus, žydintis motininis augalas, kuris balandžio–gegužės mėnesiais ištraukiamas iš vazono ar iškasamas. Gėlės šaknys nuplaunamos ir keras peiliu padalijamas į kelias dalis taip, kad kiekviename būtų šaknų ir pumpuras. Kereliai įsodinami į vazoną su gerberoms augti tinkančiu dirvožemiu.

Sėklomis. Namų sąlygomis gal kiek sudėtinga dauginti gerberas sėklomis, bet iš jų išauginos gėlės būna atsparesnės ligoms. Iš dirbtinai apvaisintų žiedų šviežiai surinktos susiformavusios sėklos sėjamos į vazonėlius ar dėžutes su paruoštu žemių mišiniu (2 dalys viržinės žemės, 1 dalis durpių ir 0,5 dalies smėlio). Daiginant 20–25 °C, sėklos sudygsta per 10–14 dienų. Pikuojant paliekami 4 cm atstumai tarp daigų ir dėžutės su daigais laikomos netiesioginės saulės apšviestoje vietoje 16–18 °C temperatūroje.

Kokios yra gerberų ligos ir kenkėjai?

Jeigu gerberų daigai auginami šiltnamyje, tai pastebėta, jog gėles gali užpulti tokie ligų sukėlėjai, kaip tabako garbanotosios dryžligės virusas, tabako mozaikos virusas, agurkų mozaikos, pomidorų dėmėtasis vytulys, pelėsis Botrytis. Dar suserga miltlige, septorioze, askochitoze, alternarioze, kero ar šaknų puviniais.

Daugelio augalų „galvos skausmas“ – voratinklinės erkutės ir amarai – neaplenkia ir gerberų. Šie kenkėjai dažniau plinta karštomis ir sausomis sąlygomis vasaros metu. Šiltnamiuose auginamų gėlių kenkėjai yra šiltadaržiniai tripsai, šiltadaržiniai baltasparniai.

Kokia yra gerberų nauda?

Valo orą. Galima pasveikinti dar vieną kambario orą valantį augalą – gerberą. Kaip ir kiti naudingieji augalai, tokie kaip dracena, sansevjera, angliškoji gebenė, vėzdūnė, fikusas, chrizantemos, gerbera taip pat yra viena iš geriausiai valančių vidaus patalpų orą augalų.

Per 24 valandas ši gėlė pašalina pusę ore esančio formaldehido, 67 % benzeno ir 35 % trichloretileno, o iš oro surinktas anglies dvideginis paverčiamas gyvybei svarbiu deguonimi. Ji pasirūpina, kad būtų pašalintos ir medžiagos, esančios dūmuose, tirpikliuose, apdailos medžiagose ir buitinėje chemijoje.

Skintos gėlės. Ne be reikalo įvairiomis progomis dovanojami įspūdingi gerberų žiedai, mat šie skinti išsilaiko itin ilgai, t. y. apie 3 savaites. Pritaikius tinkamus metodus buitinėmis sąlygomis, jų žydėjimą galima palaikyti dar ilgesnį. Nusiskinti galite ir savo vazone užsiaugintus gerberos žiedus, tiksliau išsukti jo žiedkotį iš skrotelės ir pasimerkti į vazą (arba kam nors padovanoti).