Fuksija (Fuchsia) – kambario gėlė, mėgstama dėl savo ryškių kabančių žiedų. Tai nakvišinių šeimos augalas, gamtoje sutinkamas visžalių krūmų ar sumedėjusių lianų pavidalu. Fuksijų yra visžalių ir metančių lapus. Fuksija natūraliai auga Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.
Į Europą fuksija atkeliavo XVII amžiaus pabaigoje. O pavadintas šis augalas vokiečių botaniko bei mediko Leonharto Fuchso garbei.
Gamtoje fuksija išauga iki 10 m aukščio. Ji turi lanksčias šakas, kurias dengia nedideli žali ar raudonai žali lapai. Fuksijos lapai ovalūs, galuose smailėjantys, apie 4,5 cm ilgio. Žydi fuksija ilgai ir gausiai. Jos žiedai vamzdiški ar varpelio formos, nusvirę, rausvi, raudoni, rečiau violetiniai ar balti, kartais vienas žiedelis gali būti net kelių spalvų. Fuksijos vaisius – uoga.
Fuksijų rūšys ir veislės
Priskaičiuojama apie 100 fuksijų rūšių. Kai kurios rūšys auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Kambario sąlygomis auginama nereikli hibridinė fuksija ir įvairios jos atmainos, kurios skiriasi žydėjimo laiku, žiedų spalva bei išvaizda.
Hibridinė fuksija (Fuchsia hybrida) gali būti medelio, krūmelio, svyrančio (ampelinio) augalo pavidalo. Užauga 0,3-1,5 m aukščio, priklausomai nuo veislės. Įvairios hibridinės fuksijos veislės žydi raudonos, rausvos, violetinės ir baltos spalvomis bei daugybe šių spalvų atspalvių.
Yra išvesta daugybė hibridinės fuksijos veislių ir atmainų. Populiarios veislės: „Alfred de Groot“, „Annabel“, „Ballerina“, „Cecile“, „Marinka“, „Santa Clara“ ir kitos.
Fuksijos sodinimas
Fuksija mūsų klimato sąlygomis auginama kaip kambario gėlė, tačiau vasarą ji gali augti ir lauke. Lietuviškos žiemos lauke ji neišgyvena, todėl šaltajam sezonui iš lauko teks šią gėlę perkelti į patalpą. Auginamos fuksijos ir kaip vienmetės gėlės balkonams, gėlynams puošti.
Fuksiją tinka auginti šviesioje nekarštoje vietoje, tačiau atokiau nuo tiesioginių kaitrių saulės spindulių. Idealiai jai tinka rytinė arba vakarinė palangė. Jei vasaros metu kambaryje pernelyg karšta ir tvanku, geriau perkelti fuksiją į lauką, parinkus jai nuo skersvėjų, lietaus ir kaitrių vidurdienio saulės spindulių apsaugotą vietą.
Fuksijai tinka žemės mišinys, skirtas kambarinėms gėlėms, kompostinė žemė. Reikalingas geras drenažas, pavyzdžiui, iš keramzito, perlito ar vermikulito.
Fuksijos dauginimas
Fuksija dauginama auginiais – tai patikimas būdas. Dauginant sėklomis išnyksta motininio augalo veislinės savybės, tad šis būdas labiau tinka selekcininkams.
Pavasarį fuksijos ūgliai pakerpami trečdaliu ir pakirptos dalys gali būti naudojamos auginiams. Geriau auginiams naudoti jaunesnius ūglius, nes senesnių ūglių atkarpėlės ilgiau šaknijasi ir auga lėčiau. Auginio ilgis turėtų būti apie 10-20 cm, nuo jo apačios pašalinami lapai. Likę lapai trumpinami per pusę ilgio. Taip paruošti auginiai pamerkiami į vandenį ir apdengiami polietileno plėvele ar plastiko buteliu. Šaknys pasirodo po 1-2 savaičių. Kai išlenda šaknys, auginiai pasodinami į dirvą.
Fuksijos auginimas ir priežiūra
Fuksiją, auginamą kambaryje, prižiūrėti pakankamai paprasta. Žemiau pateikiame pagrindines šios gėlės priežiūros gaires.
- Vasaros metu fuksijai tinka 18-20 °C šilumos temperatūra. Žiemą, jei yra sąlygos, fuksiją reikėtų laikyti šviesioje ir vėsioje vietoje, geriausia 10-16 °C temperatūros patalpoje. Pavyzdžiui, galite perkelti fuksiją žiemojimui į apšiltintą balkoną ar lodžiją. Laikomos per žiemą šiltesnėje temperatūroje, kitąmet fuksijos bus silpnesnės, menkiau žydės.
- Fuksija gausiai laistoma nuo pavasario iki rudens, kol sparčiai auga. Laistoma, kai pradžiūna viršutinis dirvos sluoksnis. Augimo sezono pradžioje bei pabaigoje laistyti ją reikia saikingiau. Žiemą, jei augalas yra ramybės būsenoje, laistyti visai nedaug, 1-2 kartus per mėnesį, tik kad žemė visiškai neišdžiūtų.
- Kartas nuo karto, ypač esant karštiems sausiems orams, fuksijos lapus reikia purkšti šiltu nusistovėjusiu vandeniu. Galima pastatyti fuksijos vazoną ant padėklo su šlapiais akmenukais.
- Fuksija tręšiama nuo pavasario pabaigos iki vasaros pabaigos trąšomis, skirtomis žydintiems kambariniams augalams. Trąšose neturi būti daug azoto. Tręšti galima kelis kartus per mėnesį. Žiemos metu netręšiama visai.
Fuksijos persodinimas ir genėjimas
Fuksija persodinama kasmet arba kas antrais metais, pavasarį. Persodinta fuksija gausiai palaistoma, pastatoma į šviesią vietą. Jos stiebai turi būti trečdaliu pakerpami. Fuksijai rinkitės keramikinį, šviesių spalvų vazoną, kad jis nepritrauktų saulės.
Fuksija genima du kartus per metus – spalio pradžioje, kai baigiasi aktyvaus augimo sezonas ir žiemai įpusėjus arba ankstyvą pavasarį, prieš naują augimo sezoną. Rudenį pašalinamos nužydėjusios šakos, 2 cm virš miegančių pumpurų, esančių šakų pažastyse. Pašalinami ir sudžiuvę žiedai. Per antrąjį genėjimą augalas formuojamas, stiebus patariama trumpinti trečdaliu. Taip prižiūrima fuksija augins naujas atžalas, ant kurių formuosis žiedai.
Nuvytę žiedai nuskinami. Rudenį fuksijos lapai paprastai nukrenta. Jei fuksija auginama ir formuojama medelio pavidalu, jai būtina atrama – kuolelis, kadangi fuksijos stiebai nepakankamai tvirti.
Fuksijos auginimo problemos
Nors fuksijas gana lengva auginti, tačiau kartais, kaip ir rūpinantis kiekvienu augalu, gali iškilti įvairių sunkumų.
- Dėl netinkamų auginimo sąlygų fuksija gali susirgti šaknų puviniu. Šią grybelinę ligą paskatina dirvos užmirkimas, perlaistymas. Dėl per gausaus laistymo, jei nepašalinamas perteklinis vanduo iš vazono padėkliuko, fuksijos dirva gali įmirkti. Tokioje įmirkusioje dirvoje šaknys pradeda pūti. Jei pastebėjote, kad šaknis užpuolė puvinys, reikia persodinti fuksiją į naują dirvožemį, pažeistas šaknų vietas būtina pašalinti. Rekomenduojama apdoroti šaknis specialiomis fungicidinėmis priemonėmis. Ir, be abejo, sureguliuoti laistymo režimą bei pasirūpinti tinkamu drenažu.
- Fuksijos lapai krenta dėl per sauso ir per šilto oro. Tokiu atveju purkškite augalą vandeniu, drėkinkite orą aplink jį. Rudenį nukrentantys lapai – natūralus reiškinys.
- Fuksijos lapai džiūna dėl drėgmės trūkumo ir nepakankamo apšvietimo. Laistykite augalą dažniau, pastatykite į šviesesnę vietą. Taip pat šaltuoju metų laiku fuksijos lapai gali džiūti dėl perlaistymo.
- Krenta fuksijos pumpurai. Dažniausiai tai nutinka dėl netinkamo laistymo režimo – augalui per daug arba per maža vandens. Kitos galimo priežastys: pernelyg aukšta arba per žema kambario temperatūra, šviesos trūkumas. Kartais fuksija meta pumpurus dėl jos perkėlimo iš vienos vietos į kitą ar persukimo pumpurų krovimo laikotarpiu.
Fuksiją puolantys kenkėjai
Fuksiją dažniausiai puolantys kenkėjai: amarai, baltasparniai, voratinklinės erkės. Amarai maitinasi augalo sultimis, tokiu būdu nualindami augalą. Augalas pradeda vysti, raukšlėtis. Amarus nurinkite nuo augalo rankomis ar nuplaukite juos vandens srove, naikinkite muilo tirpalu. Amarai nemėgsta svogūno, česnako, tad gali pagelbėti priemonės, pagamintos šių daržovių pagrindu. Paruoštais tirpalais reikia apdoroti ne tik patį augalą, tačiau ir vietą aplink jį.
Kitas fuksijos kenkėjas – voratinklinės erkės. Voratinklinės erkės pragraužia gėlės lapus, padengia juos voratinkliu. Voratinklinėms erkėms naikinti tinka tos pačios priemonės, kaip ir amarų naikinimui.
Baltasparniai minta augalo sultimis, dėl to augalas silpsta, jam didėja rizika susirgti įvairiomis ligomis. Baltasparnius galima gaudyti kenkėjams skirta lipnia juosta, pakabinus ją netoli augalo.
Jei kenkėjai gerokai įnykę į fuksiją ir išvardintomis priemonėmis jų išnaikinti nepavyksta, įsigykite specialių ekologiškų arba cheminių kenkėjų naikinimo priemonių. Naudojant tokias priemones būtinai vadovaukitės jų gamintojo instrukcija.
Kiti faktai apie fuksiją
Fuksijos garbei yra pavadintas ryškus rožinės ir purpurinės spalvų atspalvis, primenantis šios gėlės žiedus.
Paprastosios fuksijos (Fuchsia magellanica) uogos yra valgomos.
Iš kai kurių fuksijos rūšių medienos gaminami dažai.
Naudoti šaltiniai:
https://www.vle.lt
https://www.wikipedia.org
https://www.rhs.org.uk
https://floristics.info
P. McHoy „Kambarinės gėlės. Pasirinkimas, priežiūra ir išdėstymas interjere“. Vilnius, 1997
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.