Ridikėliai – vieni pirmųjų šakniavaisinių daržovių, kuriais pradedame pavasario sėjos sezoną ar net užbaigdami jį rudenį. Šios nepaprastos gėrybės džiugina šviežumu, traškumu, trumpa vegetacija bei nauda, dėl to ridikėlių auginimas plačiai pamėgtas Lietuvoje. Ridikėlius auginti nesudėtinga ir jie greitai subręsta, tačiau norint išvengti klaidų svarbu žinoti, kokiomis sąlygomis jie sunkiai ir neefektyviai vegetuoja. Be to, nedaug kas išbandė ir kitokius ridikėlių auginimo metodus, antai auginimą vazonuose. Gana svarbu atsižvelgti ir mėgstamų ridikėlių veisles, kurių sėklų apsčiai siūloma įsigyti prekybos vietose. Čia viską ir aptarsime: nuo ridikėlių auginimo gudrybių iki naudingų savybių organizmui.
Kas yra ridikėliai anot botanikų?
Ridikėlis (Raphanus sativus var. radicula) – vienmetė bastutinių augalų (Brassicaceae) šeimos daržovė. Jo valgomas šakniavaisis būna įvairios formos – apvalus, ovalus ar pailgas, o spalva – raudonos, rožinės, baltos, violetinės, geltonos. Ridikėlių lapai yra plunksniškai suskaldyti, sudaro skrotelę. Žiedyne žiedai esti balti ar rausvi, iš kurių formuojasi ankštaros su pilkomis ar rausvomis sėklomis. Vis dėlto sodininkai neleidžia ridikėliams užauginti žiedų, o derliui augina šakniavaisius, kurie, priklauso nuo veislės, subręsta per 20–45 dienas.
Ridikėlių veislės
Pasiklysti ridikėlių veislių pasiūlos jūroje lengva, nes jie skiriasi įvairiais kriterijais. Kažkam labiau patinka ankstyvas ar vėlyvas derlius, antram – apvali ar pailgo ridikėlio forma, o trečiam imponuoja ridikėlio žievelės spalva (raudona, balta, geltona, violetinė). Netgi aitrumo ir saldumo balansas skiriasi priklausomai nuo veislės. Todėl pateikiame populiariausias Lietuvoje galimas įsigyti ridikėlių veisles:
Pagal vegetacijos laiką ridikėlių gali būti:
- Labai ankstyvų ar ankstyvų, kurių derlius per ~18–20 dienų ir 20–38 dienas atitinkamai. Tai veislės Babtų žara, De Dix Huit Jours, Rondar H, Rudolf, Faraon, Poloneza, Cherry Belle, Sniezka, Raxe, Saxa 2, Pablo, Carmen.
- Vidutiniškai ankstyvos / vidutinio ankstyvumo ridikėliai vegetuoja apie 30–38 dienas ir daugiau ir jiems priskiriamos veislės Cesar H, Diana, Fakir, Felicia, Pablo, Korund, Viola, Rebel.
Jei aktualiau pasisodinti tam tikros spalvos ridikėlių, tai rinka siūlo:
- Raudonų: Cherry Belle Raxe, Saxa 2, Carmen, Fakir (raudoni su balta viršūne).
- Baltų: Sniezka, Icicle, Eiszapfen.
- Violetinio atspalvio veisles Diana, Viola, Felicia (su balta viršūne).
- Geltonus ridikėlius Zlata.
Ridikėlių auginimas
Vieta. Ridikėlius geriausia auginti saulėtoje vietoje (turi gauti apie 8–10 valandų tiesioginės saulės), nes pavėsyje jie linkę užauginti daugiau lapų, o šakniavaisiai išlieka smulkūs. Ankstyvam derliui sodininkai renkasi sėti ridikėlius ir šiltnamyje. Kreipiant dėmesį į sėjomainą, palankesnės vietos augti būtų ten, kur prieš tai augo moliūgai, bulvės ar ankštiniai augalai, bet vengti augimvietės po kopūstų, kitų bastutinių.
Dirva. Šiai daržovei tinka lengva ar vidutinio sunkumo (ypač priesmėlis), puri, derlinga, humusinga, trąši dirva, kurios pH 6–7 ir nerūgšti.
Rekomenduojamas video
Ridikėliai vazone. Kiek neįprasta ridikėlius auginti vazone ar konteineriuose, patalpintuose ant namų palangės ar balkone. Vis dėlto, tai ne pasakos – jie sėjami plačiuose, giliuose vazonuose (mažiausiai 15–30 cm gylio) su drenažo skylėmis, pripildytą gerai drėkinančiu, maistinių medžiagų turinčiu vazoniniu žemių mišiniu. Sėklos sėjamos 1,25–2,5 cm gylyje, paliekant 2,5–7,5 cm tarpus tarp jų. Vėliau suteikite daug saulės šviesos, daug drėgmės ir apytiksliai po mėnesio galėsite ragauti.
Ridikėliai: sėjos ypatumai
Sėklas sėti galima nuo ankstyvo pavasario (kovo mėn. šiltnamyje ar nuo balandžio pradžios lauko dirvoje) iki vasaros pradžios. Sėti galima kas 2 savaites – taip užtikrinsite nenutrūkstamą derlių. Kitas sėjos laikas – rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia, o derliumi apsirūpinsite rudenį. Vasarą ridikėlių sėti nederėtų, nes dėl vyraujančios per didelės šilumos šakniavaisiai greitai medėja, formuoja žyduolius, kirmija, deformuojasi.
Sėklas galima sėti pakrikai ar eilutėse (šis variantas patogesnis), išdėstytose kas 10–15 cm. Sėklos beriamos 1,5–2 cm gylyje ir geriausia kas 3–5 cm). Jei daigeliai išdygsta per tankiai, juos praretinkite nurodytu atstumu. Paprastai ridikėlių sėkloms išdygti reikia iki 7–10 dienų. Jeigu ridikėlius sėjate gana anksti dar pasitaikant šalnoms, rekomenduojama juos pridengti dvigubo sluoksnio agroplėvele.
Ridikėliai: kaip prižiūrėti jų augimą ir derlių?
Laistymas. Sėkmingų ridikėlių derlius ganėtinai priklauso nuo vandens kiekio, kurį gauna laistymo metu. Didelė drėgmė susijusi su ridikėlių skoniu ir tekstūra – jie esti švelnesnio skonio ir minkštesni, o laistant per kukliai ridikėliai tampa aštrūs ir sumedėję. Vegetacijos pradžioje ekspertai rekomenduoja daigelius laistyti šiltesniu vandeniu.
Tręšimas. Dėl trumpos vegetacijos ridikėlių paprastai tręšti nesiruošiama, ypač jeigu dirva buvo praturtinta kompostu ar perpuvusiu mėšlu prieš sėją. Kai kurie ekspertai rekomenduoja ridikėlius patręšti NPK trąšomis su kiek mažesniu azoto kiekiu, pvz. 5-10-10 arba 10-20-10. Nesikuklinkite pabarstyti ir medžio pelenų.
Mulčiavimas. Mulčiavimas kompostu padės išlaikyti drėgmę ir suteiks papildomų maistinių medžiagų, tačiau purenti ridikėlių negalima. Jei lenda piktžolės jas nedelsiant pašalinkite, kad neužgožtų ridikėlių.
Derliaus nuėmimas. Kadangi ridikėliai vartojami švieži, juos raukite pagal poreikį, kai 2/3 dalis ridikėlių derliaus pasiekia būdingą dydį. Kai tik pritrūksta salotoms poros ridikėlių, tai ir išraukite juos iš bet kurios lysvės vietos, bet pageidautina – didžiausius, paliekant mažesnius šakniavaisius augti toliau. Vis dėlto perlaikyti dirvoje ridikėlių taip pat nebūtina (ypač šiltuoju metų laiku), nes vėliau jie pradės kirmyti, medėti, suprastės jų skonis, išretės minkštimas.
Ridikėlių ligos ir kenkėjai
Nesilaikant sėjomainos reikalavimų ar ne laiku (karštą vasarą) pasėti ridikėliai gali susirgti ar apnikti kenkėjais. Laimei, dėl trumpos vegetacijos šiuos nemalonumus ridikėliai dažnai „prašoka“, tačiau vis vien jų pasitaiko. Tai gali būti aktualu didelius ūkius turintiems sodininkams ar tiesiog norintiems pažinti galimas problemas.
Ridikėlių ligos pasitaiko bene tokios pačios kaip ir kopūstuose, ridikuose, ropėse ar kitose bastutinėse daržovėse. Tai yra juodoji kojelė, kurių sukėlėjai įvairaus plauko grybai (Rhizoctonia, Pythium, Fusarium), miltligė (Erysiphe cruciferarum), pilkas puvinys (Botrytis cinerea), juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicae) ar bakteriozės (Xanthomonas campestris).
Pagrindiniai ridikėlių kenkėjai taip pat labiau būdingi kopūstams: spragės (Phyllotreta spp.), kopūstinė musė (Delia brassicae), kopūstinė kandis (Plutella maculipennis), ropinis baltukas (Pieris rapae), kopūstiniai amarai (Brevicoryne brassicae), šliužai ir sraigės.
Ridikėlių nauda
Ridikėlius valgome ne šiaip sau – šios daržovės turi galybę maistingų medžiagų, o energetinė vertė siekia tik 15–20 kcal. Be to, šviežiais ridikėliais pasipildysite organizmą skaidulomis, vitaminais C, B grupės (B6, folatais), vit. K, kaliu, kalciu, magniu, geležimi, fosforu. Šie elementai ridikėliuose naudingi gerinant virškinimą, mažinant uždegimus, skatinant šlapimo išsiskyrimą, metant svorį, padedant širdžiai bei stiprinant imunitetą. Beje, valgomi ne tik šakniavaisiai. Kaip mikrožalumynus galima vartoti ridikėlių daigelių lapelius.
Ridikėlių – žinoma veiksminga priemonė nuo kosulio ir kitų kvėpavimo takų ligų ar simptomų. Ekstraktai, sultys ir kompresai iš jų liaudies medicinoje naudojami apetitui skatinti, virškinimui gerinti, tulžies išsiskyrimui skatinti, skysčių pertekliui šalinti, kraujospūdžiui mažinti, kraujotakai gerinti, mažinti tinimus ir nušalusias vietas ir kaip kompresas prie paviršinių uždegimų.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/ridikeliai
- https://www.almanac.com/plant/radishes
- https://www.rhs.org.uk/vegetables/radishes/grow-your-own
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Labai gerai, kad ridikelius auginate! Sveika ir skanu!