Skruzdėlės sode – tai sudėtinga tema. Viena vertus, jos aeruoja dirvą, naikina kai kuriuos kenkėjus ir yra svarbi ekosistemos dalis. Kita vertus, kai jų kolonija įsikuria tiesiai po braškių lysve, kalba apie ekosistemą greitai baigiasi ir prasideda praktiniai klausimai. Cheminiai insekticidai daugeliui sodininkų nepriimtini – jie kenkia naudingiems vabzdžiams ir dirvos mikroflorai. Laimė, gamta, kaip visada, siūlo gali mums pasiūlyti ekologišką ir estetišką alternatyvą – tam tikri augalai išskiria eterinių aliejų junginius, kurie dezorientuoja skruzdėlių cheminės komunikacijos sistemas ir verčia jas rinktis kitas teritorijas. Štai septyni veiksmingi ir gardžiai kvepiantys augalai nuo skruzdžių, tinkami ir lietuviškam klimatui.
Kaip veikia augalai nuo skruzdžių?
Skruzdėlių bendruomenė veikia kaip tobulai suteptas mechanizmas – ir šio mechanizmo pagrindas yra cheminis. Jos bendrauja feromonais: palieka kvapų takus maistui, žymi teritoriją, perspėja apie pavojus. Stiprūs aromatiniai augalų eteriniai aliejai – mentolio, pulegono, tujono, kamparo junginiai – veikia kaip triukšmas šioje sistemoje: jie apsunkina arba visiškai nutraukia feromonų suvokimą. Skruzdėlė tiesiog nebegali perskaityti „žemėlapio“ ir praranda orientaciją teritorijoje. Todėl augalų, kurie natūraliai skleidžia tokius junginius, artumas prie lysvių ar terasos yra vienas geriausių prevencinių sprendimų.
7 augalai nuo skruzdžių, kurie tikrai veikia
Jei nenorite skruzdėlių naikinti chemikalais, verta pasitelkti tai, ką siūlo pati gamta. Kai kurie augalai dėl savo stipraus aromato ir eterinių aliejų veikia kaip natūralūs repelentai – jie trikdo skruzdėlių orientaciją ir verčia jas rinktis kitus maršrutus. Geriausia tai, kad dauguma šių augalų ne tik saugo daržą ar terasą, bet ir puošia aplinką, traukia apdulkintojus ar praverčia virtuvėje.
Mėta (Mentha) – universalus skydas
Mėta yra tikriausiai labiausiai žinomas ir prieinamas pasirinkimas. Pipirmėtė (Mentha x piperita) ir šaltmėtė (Mentha spicata) abi turi pakankamai mentolio, kad dezorientuotų skruzdėlių takelių sistemą.
Svarbiausia praktinė pastaba: mėta yra agresyvus augalas ir be priežiūros greitai užims visą lysvę. Optimali strategija – auginti vazonuose ir strategiškai juos išdėlioti: prie terasos durų, tarp daržo eilučių, palei takus. Lapus galite tiesiog pasklaidyti ant žemės tose vietose, kur skruzdėlių ypač daug – greitam mechaniniam poveikiui tai veikia akimirksniu.
Levanda (Lavandula angustifolia) – elegantiškas sprendimas
Levanda yra bene universaliausias sodo augalas: graži, atspari sausrai, traukia bites ir drugelius, o skruzdėlės jos tiesiog negali pakęsti. Eteriniai aliejai levandų žieduose ir lapuose trikdo skruzdėlių orientaciją lygiai taip pat kaip mėtos. Levanda ypač tinkama sodinti prie terasos ar pavėsinės pakraščių – ji suformuoja aromatinę juostą, kurią skruzdėlės vengia kirsti.
Lietuvos klimatui geriausiai tinka tikroji levanda (Lavandula angustifolia) ir jos veislės – jos atlaiko šaltą žiemą, ypač jei žiemoja sausoje, gerai drenuotoje vietoje.
Rekomenduojamas video
Rozmarinas (Salvia rosmarinus) – Viduržemio jūros sargybinis
Rozmarinas yra tvirtas, ilgaamžis krūmokšnis, kurio adatiški lapai nuolat skleidžia stiprų kamparo aromatą. Šis kvapas efektyviai trikdo skruzdėlių chemines trasas, todėl rozmarinų kereliai prie daržo lysvių yra ir kulinarinės žaliavos šaltinis, ir natūralus apsauginis perimetras. Vienintelė išlyga Lietuvoje – rozmarinas ne visada peržiemoja lauke, ypač šiauriniuose regionuose. Sprendimas: auginkite dideliame vazone, kurį žiemai galima įnešti į nešąlantį rūsį ar šviesią verandą.
Čiobrelis (Thymus vulgaris) – mažas, bet galingas
Čiobrelis yra žemaūgis, bet nepaprastai kvapnus augalas, puikiai tinkantis sodinti tarp plytelių, akmenų ar lysvių pakraščiuose. Jo eteriniai aliejai – timolis ir karvakrolis – trukdo skruzdėlių feromoninei komunikacijai, be to, čiobrelis auga būtent ten, kur skruzdėlės dažniausiai juda: prie žemės, palei takų kraštus. Tai reiškia, kad jo apsauginis poveikis veikia tiesiai skruzdėlių „kelio“ aukštyje. Dar vienas privalumas – čiobrelis yra labai atsparus sausrai ir šalčiui, todėl lietuviškame sode auga be jokių papildomų rūpesčių.
Serenčiai (Tagetes) – daugiafunkciai sodo darbininkai
Serenčiai, jau puikiai pažįstami kaimyninės sodininkystės kontekste kaip nematodų naikintojai, bet jie taip pat veikia ir prieš skruzdėlių kolonijas. Jų ryškiai geltonų ar oranžinių žiedų aromatas yra pakankamai aitrus, kad suardytų skruzdėlių kelius. Be to, serenčiai traukia boružes ir auksaakes, kurios kontroliuoja amarų populiacijas, o amarai ir skruzdėlės dažnai gyvena simbiozėje: skruzdėlės prižiūri amarus kaip „karvutes“, saugodamos jas nuo plėšrūnų mainais už saldų sekretą. Pašalinus amarus, susilpnėja ir skruzdėlių motyvacija ginti tą teritoriją.
Katžolė (Nepeta) – dviguba nauda
Katžolė jau žinoma kaip uodų repelentas, bet jos poveikis skruzdėlėms irgi yra reikšmingas. Nepetalaktonas ir kiti monoterpenų junginiai, kuriuos skleidžia katžolės lapai, dezorientuoja skruzdėlių cheminius receptorius.
Be to, katžolė yra nepriekaištingas sodo augalas Lietuvos klimatui – atlaiko sausrą, žiemoja lauke, žydi ilgai. Ją verta sodinti palei terasos ar tarpulysvių pakraščius, kur skruzdėlių problema ypač juntama.
Česnakai (Allium) – kvapas, kurio skruzdėlės nekenčia
Česnakai ir visi svogūniniai augalai išskiria sieros junginius, kurie skruzdėlių cheminiams receptoriams yra tiesiog per stiprūs. Sodindami česnakus tarp daržo lysvių ar gėlyno pakraščiuose, kuriate natūralų apsauginį barjerą. Papildomas efektas: česnakai taip pat atbaido amarus ir kai kuriuos grybelinių ligų sukėlėjus, todėl yra vienas ekonomiškiausių daugiafunkcių apsaugos augalų visame darže.
Augalai nuo skruzdžių: lyginamoji lentelė
Kaip efektyviai išdėlioti augalus nuo skruzdžių?
Vienas augalas kampučiuose tikrai neišspręs rimtos skruzdėlių problemos. Efektyviausia strategija – aromatinė apsauginė juosta: lysvę ar terasą apsupkite kintamu deriniu iš dviejų ar trijų skirtingų kvapnių augalų. Skirtingi eteriniai aliejai veikia skirtingus skruzdėlių cheminius receptorius, todėl derinys yra stipresnis nei viena rūšis. Pavyzdžiui: levanda palei terasos pakraštį + čiobrelis tarp plytelių + serenčiai prie daržo lysvių kampų. Šis trijų lygių derinys dengia tiek skraidančius kenkėjus aukštyje, tiek judančius žeme.
Dar vienas paprastas metodas: nupjaukite kelis lapus, sutrinkite juos pirštais ir pasklaidykite ant žemės ten, kur skruzdėlių takų ypač daug – eterinius aliejus išlaisvins paprastas patrynimas.
Kada augalai nuo skruzdžių nepadės?
Svarbu būti sąžiningiems: augalai yra prevencinė priemonė ir silpnų ar besikuriančių kolonijų repelentas. Jei skruzdėlių kolonija jau įsikūrusi tiesiogiai po lysve ar terasa ir yra didelė – kvapnūs augalai jos neišvarys. Tokiu atveju reikia radikalesnių priemonių: verdančio vandens pylimo, diatomito (diatominės žemės) barstymo ar specifinių biologinių preparatų. Augalai pradeda kaip prevencija po to, kai problema jau išspręsta, kad kolonija negrįžtų.
Augalai nuo skruzdžių yra ne magija, o chemija – tik maloniai kvepiantis jos variantas. Pasodinkite levandą prie terasos, čiobrelius tarp akmenų ir mėtą vazonuose palei durų angą, ir skruzdėlių sezonas bus kur kas ramesnis. O geriausia šio sprendimo dalis – kuo daugiau augalų, tuo kvapnesnė vasara ir tuo ramesnis sodininkas.
Šaltiniai:
- https://www.gardeningknowhow.com/plant-problems/pests/ants-leave-my-patio-alone-thanks-to-this-one-plant
- https://www.thespruce.com/plants-that-repel-ants-7693534
- https://www.rhs.org.uk/biodiversity/ants
- https://www.bugoutservice.com/ant-exterminators/ant-control/plants-that-repel-ants/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.