Jei jūsų sklypo reljefas labiau primena amerikietiškus kalnelius ar slidinėjimo trasą, tai šlaitų apželdinimas gali tapti strateginiu ir būtinu procesu. Tinkamai parinkti augalai bei efektyviai įgyvendinami šlaito sutvirtinimo būdai leis džiaugtis ne tik gražiai apipavidalintu želdynu, bet ir saugumu. Apželdinti šlaitą paprastam sodininkui gali pasirodyti sudėtinga, tačiau pasikausčius specialiomis žiniomis ir naudingais patarimais, tai atlikti savomis rankomis gebės kiekvienas. Pasidomėkime, kokia yra šlaitų apželdinimo specifika.
Šlaitų apželdinimas ir jo keliami iššūkiai
Ne visi džiaugiasi, kai jų sklypas gyvuoja ant šlaito. Toks reljefas kelia iššūkių dėl sunkesnės priežiūros ir didesnės dirvožemio erozijos rizikos. Štai pagrindinės priežastys, kodėl šlaito apželdinimas kelia iššūkių:
- Dirvos slinkimas ir erozija – lietus ir vėjas lengvai išplauna gruntą
- Vandens kontrolė – vanduo nubėga per greitai, augalai negauna drėgmės
- Sunkesnis augalų įsišaknijimas
- Netolygus drėgmės pasiskirstymas – viršuje sausa, apačioje per šlapia
- Ribotas augalų pasirinkimas – tinka tik atsparūs, tvirtas šaknis turintys augalai
- Priežiūros sudėtingumas – sunkiau laistyti, ravėti, pasiekti
- Pradinio sutvirtinimo poreikis – be kilimėlių, bortelių ar geotekstilės augalai dažnai neišsilaiko
- Estetikos ir stabilumo balansas
Norint užkirsti kelią tolimesniam šlaito ardymui, būtinas tinkamas, apgalvotas ir suplanuotas šlaitų apželdinimas.
Šlaitų apželdinimas: kokie augalai tam tinka geriausiai?
Vieni svarbiausių kriterijų, renkantis augalus šlaitui paželdinti, yra grunto sutvirtinimo savybės, greitas paviršiaus padengimas ir minimali priežiūra. Tokius bruožus atitinka ne visi augalai, bet savo sodui galite rinktis iš kelių kategorijų:
- Žemi, šliaužianys, kiliminiai augalai (gruntą sutvirtinantys) puikiai saugo nuo erozijos ir greitai uždengia šlaitą ir sutvirtina gruntą. Jiems galime priskirti šliaužiančias kadagių veisles (pvz., Juniperus horizontalis, J. sabina), žiemė (Vinca minor), šilropė (Sedum spp.), čiobreliai (Thymus spp.), gebenė (Hedera helix).
- Dekoratyvinės žolės, kurių šaknys sutvirtina šlaitą ir ypač gerai tinka statesniems šlaitams taip pat gali pagyvinti gėlyną ant šlaito. Tam rinkitės tokius augalus kaip smiltyninis lendrūnas (Calamagrostis), miskantai (Miscanthus sinensis), eraičinai (Festuca), viksvos (Carex).
- Daugiamečiai augalai, kurie ne tik stiprina dirvožemį, bet ir suteikia dekoratyvumo yra šie: katžolė (Nepeta), levandos (Lavandula), šalavijai (Salvia), snapučiai (Geranium), vilkpupė (Hylotelephium).
- Jei šlaitas sklype itin status, geriau rinktis didesnių „gabaritų“ augalus – krūmus. Jie turi gilią šaknų sistemą, todėl puikiai stabilizuoja gruntą. Ant šlaito galima sodinti sidabrakrūmius (Potentilla fruticosa), lanksvas (Spiraea), putinus (Viburnum), šilauoges, šermukšnialapes lanksvūnes (Sorbaria sorbifolia).
- Medžių pasirinkimas turėtų būti atsargus, nes šlaito perkrovimas gali pabloginti situaciją. Jei sklypas itin didelis, tai apgalvokite pasisodinti ir pušis (Pinus sylvestris), beržus (Betula), klevus (Acer campestre).
Šlaitų apželdinimas prasideda nuo įvertinimo
Prieš pradedant darbus, būtina įvertinti šlaito sąlygas prieš sodinimą:
- nustatyti šlaito statumą, nes kuo jis statesnis, tuo tvirtesnių augalų reikia.
- įvertinti saulėtumą, kur pietinė pusė yra sausa, o šiaurinė – drėgnesnė.
- patikrinti dirvos tipą (smėlis, molis, priemolis)
- stebėti vandens nutekėjimą po lietaus.
Tai įvertinę žinosite, kokių augalų jums reikia bei ar reikalingas šlaitui papildomas sutvirtinimas.
Šlaito sutvirtinimo būdai
Šlaitų apželdinimas reikalauja daugiau planavimo nei lygios vietos apsodinimas, nes čia svarbiausi grunto stabilumas, vandens valdymas ir augalų įsitvirtinimas. Kadangi augalai gruntą sutvirtina ne iš karto, o tik ilgainiui, tai statesniems šlaitams apželdinti reikalingi tvaresni ir efektyvesni sprendimai. Tam naudojama geotekstilė, kokosų pluošto tinklas ar biokilimėliai, atraminiai borteliai, laipteliai, terasos ar kiti elementai. Vis dėlto nėra vieno sprendimo ir geriausiai veikia kelių metodų derinys.
Rekomenduojamas video
Akmenys, skalda, rieduliai
Šie elementai naudojami, jeigu šlaitas linkęs plautis ir vanduo teka paviršiumi. Beje, akmenys išlaiko natūralią kraštovaizdžio išvaizdą, bei suteikia galimybę įsirengti nepakartojamo grožio alpinariumus. Akmenys, skalda veikia taip – jų sunkumas stabilizuoja gruntą, o nelygus paviršius skaido vandens srautą.
Kaip naudoti akmenis šlaitui sutvirtinti? Šis sprendimas derinamas du kitais, t. y. pirmiausiai klojama geotekstilė, o ant jos komponuojami akmenys. Reikėtų naudoti skirtingo dydžio akmenis ir juo derinti kartu su augalais tarpų užpildymui. Akmenys labai ilgaamžiški, tačiau jų įmontavimas reikalauja fizinių pastangų, kartais net technikos.
Borteliai
Borteliai, kurie gali būti plastikiniai, betoniniai ar metaliniai, taikomi, kai šlaitas esti vidutinio statumo ir reikia sustabdyti grunto slinkimą. Iš jų formuojamos terasos ar laipteliai. Toks elementas sulaiko žemę, skaido šlaitą į mažesnes „pakopas“ bei mažina vandens greitį. Borteliai montuojami skersai šlaito juos įleidžiant į gruntą bent 1/3, o už jo supilant žemę ir gerai sutankinant. Šis sprendimas paprastas, ilgaamžiškas, bet netinka labai statiems, aukštiems šlaitams be papildomų priemonių.
Panašiai veikia ir pritaikomi medinės pertvaros bei rąsteliai, kurie sukuria paprastesnį, natūralesnį, kaimiškesnį variantą. Jie taip pat kasami nedideliems šlaitams sutvirtinti, tačiau įkasti reikia ne mažiau nei 30–40 cm. Tai laikinas arba pusiau laikinas sprendimas, reikalingas medienos impregnavimas ir keitimas kas 5–8 metus, nes mediena pūva.
Kokosų tinklelis ar erozijos kilimėliai
Šie biokilimėliai tinka šlaitams nuo lengvo iki vidutinio statumo ir naudingi iki kol augalai dar neįsišakniję ar gruntas jūsų sklype esti naujas bei birus. Jų privalumai tokie: saugo dirvą nuo išplovimo, sulaiko drėgmę ir ilgainiui suyra natūraliai.
Kilimėliai ar tinklas klojamas nuo viršaus žemyn, tvirtinamas mediniais arba metaliniais kuolais. Augalai sodinami ant kilimėlio perpjovus kryžmai. Toks šlaito sutvirtinimo būdas laikomas ekologišku, paprastu, bet laikinu, nes efektyvus yra tik 1–3 metus.
Geotekstilė / geoplėvelė
Statesniems šlaitams su labai biriu ir smėlingu gruntu dažniau tiesiama geotekstilė, nes ji atskiria gruntą nuo paviršiaus, neleidžia žemei slinkti bei slopina piktžoles. Plėvelė tiesiama po dekoratyvine danga.
Geotekstilė klojama be įtempimo, daromi ne mažesni nei 20–30 cm persidengimai, tvirtinama inkarais ar kuolais. Geoplėvelė niekada nepaliekama atvira, todėl ją būtina uždengti mulčiu ar skalda. Kad būtų užtikrinamas vandens ir oro judėjimas, privaloma naudoti pralaidžią geotekstilę, ne plėvelę.
Kaip sodinti ir prižiūrėti augalus ant šlaito?
Kitas etapas – tinkamas augalų parinkimas, sodinimas ir jų priežiūra. Augaus sodinti galima (ir reikia) bet kokio statumo šlaite, nes jų šaknys „suriša“ gruntą ir mažina eroziją, papildo želdyno išvaizdą.
Šliaužiančius ir greitai plintančius augalus rinkitės tuomet, jeigu reikalingas tik nežymus paviršiaus sutvirtinimas. Gilesniems sluoksniams sutvirtinti prireiks ir gilią šaknų sistemą turinčių krūmų ar net medžių. Žinoma, rekomenduojama derinti tiek šliaužiančius augalus, tiek krūmus dirvožemio sutvirtinimo subtilybių. Taip pat gerai būtų pasirinkti vietinius ir prie Lietuvos klimato prisitaikiusius augalus ar rūšis, atsparias sausrai ir vėjui.
Be abejo, šlaitų apželdinimas reikalauja kiek kitokios augalų sodinimo technika, nei tai taikoma lygiame lauke. Labai svarbu žinoti, kaip sodinama:
- Ant šlaito kasamos horizontalios kišenės, o ne vertikalios duobės. Galima išsisukti ir kitaip: iškasama duobutė, o jos apatiniame krašte patalpinamos kelios plytos, nuolaužos, akmenys, kurie padeda sukurti mini vandens rezervuarą augalui.
- Augalai sodinami šiek tiek giliau, nei lygumoje.
- Dirvą būtina gerai suspausti, kad neliktų oro tarpų.
- Sodinama juostomis skersai šlaito, ne išilgai.
- Augalai sodinami tankiai, kad būtų užpildomas gruntas ir neliktų vietos galimai erozijai.
Labai svarbi laistymo ir vandens kontrolė. Pirmuosius 1–2 mėnesius laistoma dažnai, bet saikingai, vengiant stiprios vandens srovės ir naudojant lašelinę sistemą. Pasiteisina vandens stabdymo „kišenių“ arba mulčio užtvaro įrengimas.
Mulčiavimas – būtinas elementas, nes jis saugo šlaito dirvą nuo išplovimo, išlaiko drėgmę augalams bei slopina piktžoles. Tik šioje vietoje naudojamas mulčias iš medžio žievės, skaldos (sausiems šlaitams), šiaudai ar kokosų plaušas.
Pirmus metus atsakingai prižiūrėkite augaus. Reguliariai tikrinkite juos po stiprių liūčių ir pastebėjus išplovimo žymes, dirvos paviršių papildykite substratu. Taip pat pašalinkite nudžiūvusius augalus bei neleisk plisti piktžolėms, ypač turinčias gilias šaknis.
Šaltiniai:
- https://www.izelplants.com/blog/best-practices-for-planting-on-slopes
- https://yardandgarden.extension.iastate.edu/how-to/gardening-slopes-and-hillsides
- https://www.rhs.org.uk/plants/for-places/banks-and-slopes
- https://www.themiddlesizedgarden.co.uk/how-to-plant-on-a-slope
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.