Kiekvienam gėlynui apipavidalinti, užpildyti ar nepjaunamai vejai formuoti turėtų būti panaudojami kiliminiai augalai. Šie įvairios rūšies augalai turi savybę augti pažeme, plėstis į šonus ir džiuginti kukliais žiedais. Negana to, tokios gėlės ar krūmai neretai auga nepavydėtinomis sąlygomis (skurdžioje dirvoje, sausros kamuojamoje vietoje), todėl kiliminę dangą formuojanti savybė saugo jį nuo pražūties. Taigi, paminėsime ne tik tuos augalus, kuriuos derėtų pasirinkti auginti gėlynuose kilimams išauginti, bet ir tuos, kurie ne visada telpa į kiliminio augalo sąvoką.
Kiliminiai augalai – kokie jų požymiai?
Kiliminiai augalai yra įvairių rūšių gėlės ir augalai, kurie užauga neaukšti, formuoja vientisą „paklodę“, tarnauja kaip danga. Jie nereikalauja didelės priežiūros, užgožia piktžolių augimą, be to, suteikia nepriekaištingą užbaigtumo ir pilnumo išvaizdą. Vieni jų auga tik kelių centimetrų aukščiu nuo žemės ir esti vientisos spalvos, kiti formuoja kupstelius ir išsiskiria įspūdingų spalvų žiedais ar lapais. Kiliminiai augalai yra unikalūs tuo, kad vienu metu gali ir paslėpti gėlyno netobulumus, ir išryškinti bei tapti akcentine darželio figūra.
Kur panaudojami kiliminiai augalai?
Kilimus formuojantys augalai yra vienas pagrindinių alpinariumo akcentų, kopijuojančių ir vaizduojančių natūralią kalnų buveinę. Taip pat pažeme augantys augalai yra bene būtini kapinėse. Nedideliu priežiūros poreikiu, neužgožiančiu vaizdu, jie puikiai tinka kapų gėlių kompozicijose. Dar vienas panaudojimo pavyzdys – vazoninės kompozicijos, kaskadų formavimas. Kai kurie nevengia kiliminiais augalais formuoti vejos ar takelių (tam ypač tinka samanos). Žodžiu, kiliminių augalų panaudojimo galimybės plačios ir atviros jūsų fantazijai.
Kaip auginami kiliminiai augalai?
Be abejo, visi kiliminiai augalai priklauso skirtingoms augalų kategorijoms ar šeimoms, todėl kiekvieno atveju reikėtų pasidomėti individualiai. Visgi pastebėta, kad kilimus formuojantys augalai reikalauja kur kas mažiau dėmesio priežiūrai, negu įprastos gėlės.
Vieta. Atsižvelkite, ar augalui labiau reikia saulės šviesos, ar visgi jis geriau augs daliniame/visiškame pavėsyje. Tikėtina, kad pilkos spalvos augalai mėgs saulėtą vietą, o žalius ir didesnius lapus formuojančios gėlės – pavėsingesnę. Taip pat, pagal augalo dydį parinkite ir vietą gėlyne – maži ir itin žemi kilimai gerai atrodys tarpuose tarp gėlių, o didesni kupsteliai – gėlyno apipavidalinime.
Dirva. Dažnu atveju ir dirvos derlingumas nėra toks svarbus kiliminiams augalams, bet geras laidumas vandeniui yra kertinis. Bene visada pataikysite parinkę neutralios reakcijos dirvos rūgštingumą (apie 6,5–7,0 pH).
Populiarūs žydintys kiliminiai augalai
Tokie žydinčių kiliminių augalų privalumai kaip kuklios žiedų spalvos ir dydžiai bei nespartus plitimas pasiteisina tiek gėlyne, tiek kapavietėje. Jie neužgožia pagrindinių augalų, o juos papildo ir išryškina. Toliau nurodysime, kokius kiliminius augalus gėlininkai pamilo labiausiai. O rečiau auginami augaliukai galėtų būti kalninis laibenis, smulkialapis šlamutis (ypač veislė „Silver Mist“), smailiažiedis katilėlis, cimbaliarija, šliaužiančioji vaisgina, mėta, pajūrinė gvaizdė, alūnė, vilnotoji notra.
Čiobreliai
Bene visos žinomos čiobrelių rūšys yra žemaūgiai ir formuoja kilimus, bet šliaužiantis čiobrelis esti populiariausias gėlynuose. Šie daugiamečiai tik iki 2 cm aukščio augantys augalai tarpsta nederlingoje žemėje, pasižymi atsparumu sausroms ir intensyviems saulės spinduliams. Jų kvapnūs violetiniai ar balti žiedai džiugina vasaros metu, kurių derlių galima nuimti vaistinei žaliavai ar čiobrelių arbatai ruošti.
Flioksai
Šių gėlių žinoma ne viena rūšis, bet kiliminiai flioksai labiausiai pasiteisina formuojant žemės dangą gėlyne. Jis auga iki 15 cm aukščio ir plečiasi apie 50 cm, o gausiai žydi anksti pavasarį rožinės, baltos, violetinės spalvos žiedais.
Astrai
Alpinės ar rudenį žydinčios ir pažeme augančios astrų rūšys tikrai praskaidrins nuotaiką darželyje ramunėlių formos baltais ar violetiniais žiedeliais. Apie 10–20 cm aukščio pavasariniai astrai pražysta gegužės birželio mėnesį, o rudeninių (erikinių) astrų žiedų sulauksite rugsėjo–spalio mėnesiais.
Vaistutis
Tai kiliminė gėlė, kuri užauga iki 20 cm aukščio ir maždaug 40 cm pločio. Gegužės–birželio mėnesiais jis visas pasidengia kvapnių, baltų žiedų jūra. Šis nereiklus augalas pakęs dalinį pavėsį ir atliks įprasto kiliminio augalo vaidmenį gėlyne.
Uolaskėlė
Ši nereikli apie 10 cm aukščio gėlė toleruos pavėsį, skurdžią dirvą ir šalčius. O nuostabūs, aukšti, bet smulkūs balti ar rožiniai uolaskėlės žiedeliai žydės nuo pavasario pabaigos per visą vasarą.
Glažutė
Tai klasikinis augalas, visiškai nereiklus dirvai ir drėgmei. Glažutė formuoja pilkai žalsvos spalvos apie 20 cm aukščio, plačiai besikerojantį kilimą, turintį smulkią tekstūrą. Gėlė labai gausiai žydi baltais žiedais vasaros pradžioje.
Katpėdėlė
Šias neaukštas (apie 3–15 cm aukščio augalai be žiedyno) gėles augina vargintis nelinkę sodininkai, mat katpėdėlė augs neprižiūrimoje, skurdžioje, saulėtoje vietoje. Pasidengusi sidabriniu pūkeliu gėlė žydėti gali per visą vasarą, bet dekoratyvumo nepraranda ir žydėjimui pasibaigus.
Vyrskydė
Tai kukli, baltais ar rožiniais žiedais žydinti gėlelė, kuri primena sukulentines nedideles šilropes. Šis visžalis iki 5 cm augantis ir 30 cm besiplečiantis augalas auga pusiau pavėsingoje vietoje, todėl tamsesniuose užkaboriuose ji įgauna pirmenybę prieš daugelį sauliamėgių augalų.
Kiliminiai augalai: kai dominuoja lapai…
Kai kada mums rūpi išreikšti kitokią kiliminės augalų dangos faktūrą, todėl apsimoka pasirinkti kiek neįprastus kiliminius augalus, t. y. su išreikštais, kartais spalvingais lapais. Paminėsime keletą populiarių ir patrauklių augalų, tačiau būkite kūrybingi – kilimui formuoti pasirinkite ir nestandartines rūšis, pavyzdžiui žemuoges, dekoratyvines braškes, alūnes, pakalnutes. Štai keli augalų pavyzdžiai:
Stimburė
Tai gana neįprastas margalapis augalas, kuris suformuoja apie 30 cm aukščio ir 80 cm pločio kilimą. Beje, stimburė žavi ypatingu apelsininiu kvapu ir vasaros viduryje pasirodančiais baltais žiedeliais.
Rasakila
Beveik 15–60 cm aukščio puskrūmius formuojančios rasakilos rūšys ir veislės gali suteikti didybės, pilnumo įspūdį, o išvaizdą pabrėš rasos lašeliai ant lapų. Gausūs ir šakoti rasakilų žiedai puošia gėlyną visos vasaros metu.
Snaputis
Karpytos formos snapučių lapai itin traukia akį, o iš jų masės (maždaug 30 cm aukščio kilimo) išlindę žiedai suteikia aukščio pojūtį. Įvairios snapučių rūšys pirmoje vasaros pusėje padabina gėlyną violetiniais, rožiniais, melsvais, baltais žiedais.
Šliaužiančioji šilingė
Šis nuostabios tekstūros, apvalius, geltonai žalios spalvos lapelius turintis iki 10–50 cm užaugantis augalas linkęs šliaužti ar nusvirti. Šilingė žydi nuo birželio iki rugpjūčio geltonais žiedeliais. Augalas papuoš drėgnesnėse ir pavėsingose vietose įrengtus gėlynus ar kapus.
Acena
Lietuvoje dažnai auginamos acenų veislės su tamsesnių spalvų lapais ir kamuoliukus primenančiais žiedais. Augalai pasižymi atsparumu trypimui, sparčiu plitimu, nereiklumu apšvietimui, dirvos struktūrai.
Sukulentiniai kiliminiai augalai
Šilokai yra vienas iš geriausių pasirinkimų kilimams formuoti kapinėse ir darželiuose. Visžaliai augalėliai ištveria sausras, tiesioginius saulės spindulius, kenkėjus, o užauga labai neaukšti ir niekam netrukdo. Be to, šilokų veislių pasiūla didžiulė, besiskiriančių forma, spalvomis.
Labai panašiomis savybėmis pasižymi ir sukulentinis augalas šilropė (perkūnropė), galinti taip pat formuoti ypatingo žavesio lauko sukulentų kilimus. Savotiškos rozetės formos augalas auga bet kokiame neužmirkstančiame dirvožemyje ir saulės atokaitoje.
Negana to, galite pasigaminti valgomą kilimėlį iš portulakos – salotos, šliaužiančiais 15–40 cm stiebais. Šis sukulentas nereiklus, greitai augantis, gyvybingas.
Visžaliai kiliminiai augalai
Tiems, kam norisi žalio kilimo ištisus metus, siūlome pasirinkti iš šių augalų:
Žiemė. Klasikinė kiliminė gėlė pasižyminti žaliais, žvilgančiais lapai ištisus metus ir violetiniais, melsvais, baltais žiedais pavasarį. Kilimas siekia 15 cm aukštį, o plečiasi tiek, kiek jai leisite.
Gebenė – šliaužiantis, svyrantis, visžalis vijoklinis augalas. Palyginti stambūs lapai paklos vientisą tamsiai žalios spalvos kiliminį šydą, tačiau gali tekti kovoti su greitu gebenės augimu, jos invazija ir savybe lipti aukštyn.
Samanos. Jeigu jūsų vejos ar gėlyno vieta yra itin šešėliuota, čia puikiausiai augs samanos. Šie augalai suteikia sodrią žalią spalvą, vientisą spyruokliuojančią, minkštą kiliminę struktūrą, netgi skleidžia specifinį miško kvapą. Samanos augs drėgme persisunkiančioje, ne itin geros kokybės dirvoje (jeigu ji rūgšti ir smėlinga), tad tokias vietas užmaskuoti tikrai galite panaudoti šiuos augalus. Tik išlieka vienas niuansas – nepriekaištingai samanų išvaizdai palaikyti joms reikės suteikti pakankamą kiekį drėgmės.
Šliaužiantys kiliminiai krūmai
Yra sukurta nemažai krūmų veislių, kurios taip pat turi savybę augti pažemiui. Vieni populiariausių pasirinkimų yra šliaužiantysis kadagys, gulsčioji mahonija, vijoklinis (Fortūno) ožekšnis. Šios šliaužiančios, gulsčios formos rūšys ir veislės yra vieni populiariausių krūminių augalų, auginamų kapinėse. Daugiamečiai visžaliai sumedėję puskrūmiai atlaiko karštį, sausras, šaltį, taršą, auga praktiškai bet kokiame, gerai drenuotame dirvožemyje.
Šaltiniai
- https://www.almanac.com/grass-alternatives-lawn-replacements
- https://www.rhs.org.uk/plants/for-places/ground-cover
- https://www.goodhousekeeping.com/home/gardening/g32440508/best-ground-cover-plants/
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/20-of-the-best-ground-cover-plants/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
