Sodo vertikalė dažnai lieka nepastebėta uoslės prasme – žiūrime į vijoklius kaip į žalią sieną ar gėlių kilimą, bet pamirštame, kad būtent aukštyn kylantys augalai kvapą paskleidžia kitaip nei žemi krūmai: jis sklinda oro sraute, nusėda ant terasos, prasiskverbia pro atvirą langą. Kvepiantys vijokliai – tai priemonė, leidžianti kvapą „pakelti“ į žmogaus veido lygį, o ne palikti jį kur nors priplotą prie žemės.
Štai devyni vijokliai, kurie Lietuvos klimate jaučiasi patikimai ir kasmet atsidėkoja aromatu, verčiančiu sustoti prie tvoros ar pergolės ir akimirkai pamiršti viską. Išskyrus nuostabų aromatą.
Vijoklinis sausmedis (Lonicera periclymenum)
Jei reikėtų rinkti vieną vijoklį, kuris lietuviškame sode kvepia intensyviausiai, dauguma sodininkų be dvejonių įvardytų vijoklinį sausmedį. Jo vamzdeliniai geltonai rausvi žiedai žydi nuo birželio iki rugpjūčio, o kvapas ypač sustiprėja vakarop – tai sąmoningas augalo triukas, skirtas privilioti naktinius drugius apdulkintojus. Augalas nereiklus, toleruoja pusšešėlį ir puikiai tinka apipinti tvorą ar seną medį, prie kurio jam bus ant ko įsikabinti.
Stambiakekė visterija (Wisteria macrostachya)
Įprasta kininė visterija Lietuvoje dažnai apšąla, tačiau stambiakekė visterija (ypač jos veislė ‘Blue Moon’) yra puikiai pritaikyta mūsų žiemoms. Šis vijoklis reikalauja saulėtos, nuo vėjo saugomos vietos. Užaugęs augalas atsidėkoja svaigiu, saldžiu aromatu ir melsvai violetinėmis žiedų kekėmis, kabančiomis tarsi vynuogės.
Verta žinoti: visterija Lietuvoje kartais pradeda žydėti tik po kelerių metų, kol sukaupia pakankamai jėgų, todėl kantrybė čia – būtina sąlyga.
Paprastasis apynys (Humulus lupulus)
Apyniai retai patenka į kvapiųjų augalų sąrašus, tačiau pamirštami jie visai nepelnytai. Vasaros pabaigoje augalas subrandina žalias, kūgio formos spurgas, kurios, sutrynus tarp pirštų, skleidžia intensyvų, sakingą, šiek tiek citrusinį kvapą – tą patį, kurį pajuntame atidarę kokybiško alaus butelį.
Apyniai auga labai greitai, per sezoną gali pridengti net kelių metrų aukščio konstrukciją, todėl idealiai tinka tiems, kurie nori greito rezultato jau pirmaisiais metais po pasodinimo.
Rekomenduojamas video
Gelsvoji raganė (Clematis vitalba)
Dauguma raganių žydi be jokio kvapo, tačiau gelsvoji raganė – išimtis. Ji visiškai atspari lietuviškoms žiemoms ir skleidžia švelnų migdolų bei vanilės aromato mišinį, o smulkūs balti žiedeliai vėlyvą vasarą tiesiog apipila visą augalą tarsi sniegas. Ši rūšis yra vešli, gerai kopia konstrukcijomis be papildomos priežiūros ir yra viena iš nedaugelio raganių, kurių kvapas juntamas ne tik prisilenkus, bet ir iš kelių metrų atstumo.
Margalapė aktinidija (Actinidia kolomikta)
Aktinidijos dažniausiai auginamos dėl skanių, saldžių vaisių, primenančių mažus kivius, tačiau pavasarį, žydėjimo metu, jos nustebina ir kvapu – smulkūs balti žiedeliai skleidžia švelnų, saldų aromatą, primenantį obelų žydėjimą.
Šis vijoklis reikalauja tvirtos atramos. Norint sulaukti vaisių, sode būtina sodinti vyriškuosius ir moteriškuosius augalus, tačiau net jei vaisių nesulauktumėte, dekoratyvūs rausvai balti lapai ir žydėjimo kvapas yra pakankama priežastis šį augalą įsileisti į sodybą.
Kvapiosios vijoklinės rožės
Ne visos vijoklinės rožės kvepia, tačiau tarp jų yra ir tikrų aromatų čempionių – pavyzdžiui, istorinės ar modernios veislės, tokios kaip ‘New Dawn’ ar ‘Compassion’, pasižymi ryškiu, saldžiu, šiek tiek vaisiniu kvapu. Vijoklinėms rožėms reikia daugiau saulės, derlingo dirvožemio ir priežiūros nei kitiems vijokliams, tačiau atlygis – ne tik kvapas, bet ir ilgas, pasikartojantis žydėjimas per visą vasarą. Renkantis veislę verta domėtis būtent kvapo intensyvumu.
Penkialapė akebija (Akebia quinata)
Šis augalas sodininkų mėgėjų kartais vadinamas šokoladiniu vynmedžiu. Toks pavadinimas atspindi egzotišką savybę – šio vijoklio žiedai iš tiesų skleidžia lengvą šokolado ir vanilės aromato natą. Tamsiai purpuriniai, nedideli žiedeliai žydi balandį–gegužę ir dažnai lieka nepastebėti dėl kuklaus dydžio, tačiau kvapas juos greitai išduoda.
Akebija Lietuvoje auga gerai, tačiau pirmaisiais metais po pasodinimo jaunus ūglius žiemai verta lengvai pridengti eglišakėmis.
Tikrasis vynmedis (Vitis vinifera)
Vynuogių vijokliai retai minimi kvapiųjų augalų kontekste, tačiau žydėjimo metu, gegužės pabaigoje–birželio pradžioje, jie skleidžia itin subtilų, saldų, medaus atspalvio aromatą. Jį daugelis sodininkų praleidžia nepastebėję, nes žiedai yra smulkūs ir žalsvi. Tačiau stovint arti pergolės, apaugusios suaugusiu vynmedžiu, šis kvapas jaučiamas aiškiai ir yra vienas iš pirmųjų tikrosios vasaros pranašų.
Kininis citrinvytis (Schisandra chinensis)
Tai visiškai ištvermingas Tolimųjų Rytų vijoklis, kuris puikiai auga Lietuvos soduose. Pavasarį jis pražysta baltais arba melsvais vaško tekstūros žiedeliais, kurie skleidžia gaivų, citrinas primenantį aromatą. Įdomu tai, kad stipriu citrinos kvapu pasižymi ne tik žiedai, bet ir sutrinti augalo lapai bei ūgliai. Rudenį citrinvytis subrandina ryškiai raudonas, vaistinėmis savybėmis pasižyminčias uogas, o pats augalas puikiai pakenčia pavėsį.
Kvepiantys vijokliai: kaip suplanuoti kvapų vertikalę sode?
Renkantis vijoklius, verta galvoti ne tik apie tai, kaip jie atrodys, bet ir apie tai, kur jų kvapas atsiskleis stipriausiai. Vijokliai, priešingai nei krūmai, dažniausiai auginami prie pat namo sienos, palei terasą, ant pergolės virš lauko stalo ar palei taką prie įėjimo – tai vietos, kur kvapas natūraliai susikaupia ir pasitinka žmogų. Todėl intensyviausiai kvepiančius augalus, tokius kaip sausmedį ar visteriją, verta sodinti ten, kur dažniausiai leidžiate laiką, o subtilesnius, kaip vynmedį ar aktinidiją, galima leisti augti toliau, kaip foninį aromatą.
Taip pat verta atsižvelgti į žydėjimo laiką: akebija ir citrinvytis kvepia pavasarį, sausmedis, vynuogės ir visterija dominuoja vasaros pradžioje bei viduryje, o rožės, apyniai bei raganės pratęsia kvapų sezoną iki pat rudens. Teisingai suplanuota vijoklių kompozicija gali paversti bet kurią sodo vertikalę tikru pojūčių šaltiniu.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kuriems iš šių vijoklių reikia stipriausių atramų?
Pačių tvirčiausių atramų reikalauja stambiakekė visterija ir aktinidijos. Visterijų stiebai bėgant metams sumedėja, tampa stori kaip medžio kamienai ir savo jėga gali lengvai sulankstyti plonas plastikines ar medines groteles, o aktinidijos sukuria labai sunkią lapijos masę. Šiems augalams rinkitės masyvias medines pergoles arba metalines konstrukcijas. Apyniams, raganėms ir sausmedžiams pakanka lengvesnių plastikinių ar vielinių tinklų.
Ar tiesa, kad kvepiantys vijokliai į terasą pritraukia daug širšių ir bičių?
Dauguma kvepiančių žiedų natūraliai pritraukia apdulkintojus (bites, kamanes, drugelius), kas yra naudinga sodo ekosistemai. Tačiau bitės ir kamanės domisi tik žiedais ir žmogaus nepuola, jei nėra prispaudžiamos. Jei norite išvengti vabzdžių zujimo prie pat lauko stalo dienos metu, rinkitės vijoklinį sausmedį – jo kvapas suintensyvėja tik vakare ir naktį, todėl jis pritraukia daugiausiai naktinius drugius.
Kaip paskatinti intensyvesnį vijoklių kvapą ir žydėjimą?
Pagrindinė taisyklė – teisingas genėjimas ir tinkama vieta. Visterijos, rožės ir raganės kvepės bei žydės gausiausiai tik visiškoje saulėkaitoje, apsaugotose nuo stiprių vėjų vietose (vėjas greitai išsklaido kvapiuosius aliejus). Taip pat pavasarį augalus verta patręšti fosforo ir kalio turinčiomis trąšomis, kurios skatina žiedpumpurių susidarymą, bei vengti azoto pertekliaus, kuris skatina tik lapų augimą žiedų sąskaita.
Šaltiniai:
- https://www.veranda.com/outdoor-garden/g65015320/fragrant-flowering-vines/
- https://mygardenlife.com/garden-tips/8-sweet-smelling-vines-to-grow-this-year
- https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/flowers/fragrant-climbing-plants-for-fast-growing-scent-in-shade
- https://www.gardenia.net/guide/30-stunning-zone-6-vines-for-stunning-vertical-gardens
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.