Vynuogės – uogos, kurių esame įpratę rasti parduotuvėse, tačiau jas puikiausiai galime užsiauginti ir savo sode. Pasisodinę vynmedžių, ne tik mėgausitės skaniomis bei naudingomis uogomis, bet ir pasipuošite sodą ar sodybą. Dekoratyvūs vynmedžio lapai ir svyrančios uogių kekės taps puikiu sklypo akcentu.
Vynmedis (Vitis) priklauso vynmedinių augalų šeimai. Labiausiai vynmedžiai paplitę Šiaurės pusrutulyje, vidutiniame šiltame ir paatogrąžių klimate. Vynmedžiai pradėti auginti jau trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte, vėliau Kinijoje.
Vynmedis yra daugiametis vijoklinis augalas, ūseliais besitvirtinantis prie atramų. Vynmedis turi skiautėtus dantytais kraštais lapus. Vynmedžio žiedai susitelkę į sudėtines kekes. Jo vaisius yra vynuogė – rutulio ar ritinio formos uoga, sudaryta iš odelės, minkštimo ir 1–4 sėklų. Vynuogių būna gelsvos, žalsvos, violetinės, mėlynos, rausvos ir kitų spalvų. Vynmedžiai gyvena nuo 30 iki 300 metų, o derlingi išlieka 60–80 metų.
Vynmedžių rūšys
Pasaulyje auga apie 60 vynmedžių rūšių. Daugiausiai kultivuojamas yra tikrasis vynmedis (Vitis vinifera). Ši vynmedžių rūšis auginama dėl uogų, kurios valgomos šviežios, džiovintos (razinos), iš jų spaudžiamos sultys bei daromas vynas. Visame pasaulyje tikrojo vynmedžio plantacijos nusidriekusios per 1,5 milijono hektarų.
Pasaulyje yra išvesta daugiau kaip 24000 tikrojo vynmedžio veislių ir nuolat išvedama naujų. Veislės skirstomos pagal jų ankstyvumą, pagal uogų paskirtį. Pagal uogų paskirtį skiriamos kelios grupės: desertinės, razininės, sultinės, vyninės, brendinės.
Lietuvoje daug vynmedžių veislių išvedė selekcininkai Antanas Gailiūnas ir Bronius Gaigalas.
Vynmedžių sodinimas
Nors vynuogių auginimas Lietuvoje ne toks paplitęs, kaip kitų vaiskrūmių, vis dažniau šių augalų galime sutikti mūsų šalies soduose. Lietuvos klimato sąlygomis reikėtų rinktis auginti vynmedžių veisles, atsparias šalčiams bei turinčias trumpą vegetacijos laikotarpį.
Vynmedžių sodinimo vieta. Vynmedžiams patinka šiltos ir gerai apšviestos vietos. Tinkamiausia vieta vynmedžiams sodinti yra šlaitai su nuolydžiu į pietų pusę, apsaugoti nuo žvarbių šiaurės ir šiaurės vakarų vėjų. Žemose vietose augančių vynmedžių pumpurams gali pakenkti pavasario šalnos. Gruntiniai vandenys turi būti ne aukščiau kaip 1,5-2 m iki dirvos paviršiaus.
Žemė vynmedžiams. Tinkamiausi vynmedžiams yra purūs, pralaidūs orui priemolių ir priesmėlių dirvožemiai. Prieš sodinant dirvą galima patręšti mėšlu.
Vynmedžių dauginimas
Vynmedžiai dauginami sėklomis, atlankomis, sumedėjusiais ir žaliaisiais auginiais bei skiepijimu.
Paprasčiausias dauginimo būdas – dauginimas atlankomis. Šiam tikslui šalia vynmedžio iškasamas 20-30 cm gylio griovelis, į jį pripilama komposto. Kompostas sumaišomas su žeme. Į griovelį atlenkiamas gerai išsivystęs, sveikas, žemiausiai esantis ūglis. Ūglis prispaudžiamas pagaliukais ir užpilamas 5-6 cm žemės sluoksniu. Prie kamieno esančioje neužpiltoje žeme ūglio dalyje pašalinami pumpurai ir užrišama viela. Atlanką reikia reguliariai laistyti. iš žemėmis užpiltų pumpurų išauga nauji ūgliai. Rudenį, kai ūgliai įsišaknija ir sumedėja, jie iškasami ir sukarpomi į atskirus ūglius. Per žiemą laikomi rūsyje, drėgname smėlyje, 1-6 °C temperatūroje, o pavasarį pasodinami.
Vynmedžiai Lietuvoje sodinami anksti pavasarį. Vynmedžių sodinimui iškasamos 60-80 cm gylio ir 60 cm pločio duobės. Į duobės dugną pilama 1-2 kibirai perpuvusio mėšlo arba dukart tiek komposto, įberiama kalio ir fosforo trąšų, suberiama paviršinė žemė, viskas sumaišoma. Apatinis žemės sluoksnis paskleidžiamas už duobės ribų, o trūkstamas žemės kiekis duobėje papildomas paviršiniu dirvožemiu. Paruošus žemę sodinimui, reikia leisti jai susigulėti. Vynmedžiai sodinami 1-3 m atstumu vieni nuo kitų.
Vynmedžių sodinimas iš vazonų. Patikimas būdas – sodinti vynmedžių sodinukus su žaliais ūgliais iš vazonų. Kovo-balandžio mėnesiais tokie sodinukai laikomi šviesioje, šiltoje patalpoje arba šiltnamyje. Gegužės mėnesį jie pradedami grūdinti: pasibaigus šalnoms indai su sodinukais išnešami į lauką, kur 10-12 dienų laikomi daliniame pavėsyje, 2-3 dienas iki sodinimo perkeliami į saulėtą vietą. Sodinant reikia stengtis nesuardyti žemių gumulo, esančio aplink šaknis. Pasodinti sodinukai palaistomi ir pririšami prie kuoliuko.
Vynmedžių priežiūra
Metinis vynmedžio vystymosi ciklas susideda iš dviejų dalių – ramybės ir vegetacijos (augimo). Vegetacijos periodas prasideda pavasarį, brinkstant pumpurams, ir baigiasi rudenį, krentant lapams.
Temperatūra, tinkanti vynmedžiams. Vynmedžių vegetacijos periodas prasideda, kai oras išyla iki 9–10 °C. Geriausia temperatūra vynmedžiams 20–30 °C šilumos. Įvairios, šalčiui atsparios veislės, gali ištverti nuo -14 iki -40 °C šaltį (su sąlyga, kad vėsesnio klimato kraštuose žiemą jos pridengiamos).
Vynmedžių tręšimas. Vynmedžiai tręšiami mineralinėmis bei organinėmis trąšomis. Vynmedžiai turi gerai išvystytas šaknis, tad daugelį reikalingų elementų įsisavina patys iš giliųjų dirvos sluoksnių. Tad ypatingai daug tręšimo jie nereikalauja.
Vynmedžių formavimas ir genėjimas
Genėjimu vynmedžiui suteikiama norima forma. Yra įvairių vynmedžių formavimo būdų: vienpetis ir dvipetis Giujo kordonai, vėduoklinė forma, horizontalusis kordonas, vertikalusis kordonas, Silvozos kordonas, pasviręs kordonas, širdutė. Apie šiuos vynmedžių formavimo būdus galima pasiskaityti specialioje literatūroje, pavyzdžiui, B. Gaigalo knygoje „Vynmedžių auginimas“.
Genėjimas reikalingas ne tik norimai vynmedžio formai suteikti, bet ir tam, kad augalai gausiai ir reguliariai derėtų. Vynmedžiai kasmet išaugina labai daug lapų ir ūglių, kuriems sunaudoja daug maistinių medžiagų. Nereikalingus ir silpnus ūglius reikia nukirpti. Pagrindinis genėjimas atliekamas rudenį, nukritus lapams. Pavasarį genėjimas pakartojamas, atitaisomi per žiemą šalčio vynmedžiams padaryti nuostoliai.
Vynmedžiams žydint nugnybami iš pakaitinių ūglių lapų pažastų pradedantys augti ūgliukai (posūniai). Vasarą nukerpami šalnų pažeisti bei sergantys lapai. Genint svarbu pasirūpinti, kad nokstančias vynuogių kekes pasiektų saulės spinduliai, jos gerai vėdintųsi.
Vynmedžių priežiūra žiemą
Vynmedžiams pavojų kelia besniegės žiemos ir dažni atlydžiai. Mažiausiai atsparios šalčiui yra vynmedžių šaknys, tad jaunų ir nelabai atsparių veislių vynmedžius rudenį patartina patręšti organinėmis trąšomis ir mulčiuoti durpėmis, kompostu arba pjuvenomis. Nelabai ir vidutiniškai atsparių veislių vynmedžius žiemai reikia kruopščiai uždengti: prilenkti juos prie žemės, uždengti eglišakiais, lapais, apdengti plėvele ir apkasti žemėmis.
Vynuogių derliaus nuėmimas
Vynuogių skynimo laikotarpis priklauso nuo veislės ankstyvumo bei skinamų uogų paskirties. Vynuogių derlius negali ilgai likti neapdirbtas. Jei iš uogų bus daromas vynas ar sultys, jos turi būti iš karto sutraiškomos, sultys išspaudžiamos, kadangi nieko nedarant sulčių koncentracija uogose mažėja, jos džiūsta.
Vynininkai nuima derlių atsižvelgdami į cukraus kiekį uogose, kurį galima ir pamatuoti specialiu prietaisu – refraktometru. Priklausomai nuo cukraus kiekio uogose, pagaminto vyno savybės skirsis.
Vynmedžių ligos
Ligos sumažina vynuogių derlių, suprastėja uogų kokybė. Labiausiai paplitusios vynmedžių ligos: netikroji miltligė, tikroji miltligė, pilkasis puvinys, pelėsis, chlorozė.
Netikroji miltligė – grybelinė liga, pažeidžianti visas jaunas augalo dalis: lapus, ūglius, žiedus, vaisius. Šia liga vynmedžiai suserga liepos-rugpjūčio mėnesiais. Grybiena vystosi apatinėje lapų pusėje, o viršutinė lapų dalis pasidengia netaisyklingomis gelsvomis, vėliau paruduojančiomis, dėmėmis. Uogos įgauna pilkai juodą atspalvį, susiraukšlėja, nukrenta. Ši liga gydoma cheminiais preparatais.
Tikroji miltligė – liga, pažeidžianti visą antžeminę augalo dalį: lapai pasidengia pelenų spalvos apnašomis, džiūsta, uogos sutrūkinėja. Tikrosios miltligės paveiktas augalas nusilpsta ir tampa neatsparus žiemos šalčiams. Liga pasirodo rugpjūtį-rugsėjį. Su liga kovojama pasitelkus fungicidus.
Pilkasis puvinys – šios ligos sukėlėjas grybas pradeda vystytis užsimezgus uogoms. Ant uogų atsiranda rusvų dėmių, jos sutrūkinėja. Ligos pažeistos uogos ima pūti. Palankios sąlygos pilkajam puviniui vystytis – lietingas ruduo. Apsaugos priemonės nuo šios ligos: kuo aukštesnis kamieno formavimas, tinkamas genėjimas, pažeistų lapų bei uogų kekių pašalinimas, piktžolių naikinimas, dirvos purenimas.
Pelėsis – šis grybas užsiveisia ant sužeistų arba sutrūkinėjusių, o vėliau plinta ir ant sveikų uogų. Pelėsis, su sultimis patekęs į rauginamą vyną, jį sugadina. Apsaugos priemonės – kaip ir nuo pilkojo puvinio.
Chlorozė – liga, kai nuo per didelės drėgmės ar sausros, per šalto oro ir dirvožemio, geležies trūkumo bei kitų priežasčių sutrinka vynmedžio maisto medžiagų apykaita. Chlorozės požymis – gelstantys vynmedžio lapai. Norint suvaldyti šią ligą, reikia gerinti vynmedžių auginimo sąlygas, profilaktiškai anksti pavasarį galima purkšti vynmedžius geležies sulfato tirpalu.
Vynmedžių kenkėjai
Vynmedžius puola vynuoginė filoksera bei voratinklinės erkutės.
Vynuoginė filoksera – tai gelsvai žalios spalvos besparnis amaras. Jis praduria šaknų audinį ir minta augalo sultimis. Pažeistos šaknys pradeda pūti ir apmiršta. Užsikrėtę vynuogine filoksera vynmedžiai po 4-5 metų dažniausiai žūva. Veiksmingų apsaugos priemonių nuo šio kenkėjo nėra, telieka rinktis sodinimui atsparias jam vynmedžių veisles.
Voratinklinės erkutės – tai mažos, spalva prisitaikančios prie aplinkos erkutės. Erkutės praduria lapų audinį ir iščiulpia juos. Lapai gelsta, apmiršta, krenta, vynmedis silpsta. Tinkamiausios sąlygos šiems kenkėjams daugintis – sausa ir karšta vasara. Voratinklinės erkutės naikinamos specialiais insekticidais.
Vynuogės – maistui bei sveikatai
Vynuogėse gausu mineralinių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Jų sudėtyje yra kalio, silicio, mangano, magnio, kalcio, vario, titano, nikelio, geležies ir kitų elementų. Taip pat vynuogės turi B grupės, C, E, D vitaminų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Vynuogės stabdo akmenų susidarymą, reguliuoja kraujospūdį, neutralizuoja nuodingąsias ir radioaktyviąsias medžiagas, stiprina imunitetą.
Kai kurių šalių liaudies medicinoje vynuogių sultimis gydomas karščiavimas, angina, burnos žaizdos. Sergant angina, kosint, lapų nuovirų skalaujama burna ir gerklė. Prieš žydėjimą nuskintų lapų nuoviru gydoma hipertoninė liga.
Gydomųjų savybių turi ir vynuogių vynas bei konjakas. Nedideli šių gėrimų kiekiai veikia tonizuojančiai, gerina virškinimą ir širdies darbą, nukenksmina toksines medžiagas, naikina mikroorganizmus.
Vynininkystė
Iš vynuogių spaudžiamas vienas iš seniausių bei populiariausių alkoholinių gėrimų – vynas. Archeologiniai radiniai rodo, jog šis gėrimas buvo gaminamas jau 6-5 tūkstančius metų prieš Kristų. Geriausiomis vynų rūšimis garsėja Italija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Moldova, Vokietija, Vengrija, Gruzija. Vynininkystę vysto ir lyderes sparčiai vejasi Australijos, Kalifornijos, Čilės, PAR vynai.
Vynininkystė paskutiniu metu sparčiau vystoma ir Lietuvoje, atsiranda daugiau vynuogynų bei vyndarių.
Naudoti šaltiniai:
https://www.botanikos-sodas.vu.lt
https://www.vle.lt
http://vynuogynas.lt
https://www.wikipedia.org
https://www.gardenersworld.com
Gaigalas B. Vynmedžių auginimas. Vilnius, 2003
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.