Sausmedis – krūmas, vaiskrūmis, vijoklis

Sausmedis (lot. Lonicera) – tai sausmedinių šeimos augalų gentis. Yra žinoma apie 200 įvairių sausmedžio rūšių – krūmų pavidalo ir vijoklių, metančių lapus ir visžalių, subrandinančių uogas ir dekoratyvinių, valgomų ir nuodingų. Sausmedis paplitęs Šiaurės pusrutulyje – Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje.

Sausmedžio išvaizda skiriasi priklausomai nuo jo rūšies. Žydi įvairiomis spalvomis. Sausmedžio vaisiai – uogos. Dauguma sausmedžių yra dekoratyviniai augalai, vertinami dėl puošnių žiedų, dailių lapų. Jie auginami parkuose, sodybose, iš jų kuriamos gyvatvorės, vijoklinėmis rūšimis apželdinamos tvoros, sienelės. Yra ir keletas sausmedžio rūšių, subrandinančių valgomas uogas. Dėl uogų derliaus auginami sausmedžiai Lietuvoje vis labiau populiarėja.

Sausmedžių rūšys

Lietuvoje natūraliai nuo seno auga tik viena sausmedžio rūšis – paprastasis sausmedis. Apskritalapis sausmedis ir totorinis sausmedis atkeliavę į Lietuvą iš svetur ir čia sulaukėję, pradėję plisti natūraliai.

• Paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum). Ši rūšis paplitusi lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, šlaituose. Tai iki 1-2 m aukščio užaugantys krūmai pūkuotais lapais. Žydi gelsvai baltais žiedais birželio pradžioje. Tamsiai raudonos uogos nuodingos. Mediena kieta, tinkanti smulkiems dirbiniams.

Sausmedžių rūšys, sunokinančios valgomas uogas: valgomasis sausmedis, melsvauogis sausmedis, kamčiatkinis sausmedis.

• Valgomasis sausmedis (Lonicera edulis). Tai 1,5-2 m aukščio krūmas. Lapai pailgi, žiedai gelsvi. Žydi balandžio antroje pusėje, žiedai atsparūs šalnoms. Po mėnesio, taigi greičiau už pirmąsias braškes, subrandina uogas. Valgomojo sausmedžio uogos yra juodai mėlynos spalvos, pailgos formos, iki 3 cm ilgio. Skonis saldžiarūgštis, primena mėlynes. Vienas krūmas užaugina iki 2,5 kg uogų.
• Melsvauogis sausmedis (Lonicera caerulea). 0,7-2 m aukščio krūmas. Žievė ruda, lapai 4-10 cm ilgio, žiedai geltoni ar žalsvai gelsvi. Lietuvoje žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Uogos – melsvos, pailgos formos, 1,5-3 cm ilgio. Skoniu primena mėlynes. Prinokusios uogos nukrenta ant žemės. Iš vieno krūmelio surenkamas iki 2 kg vitaminingų uogų derlius.
• Kamčiatkinis sausmedis (Lonicera kamtschatica). Šios rūšies sausmedžio krūmas užauga iki 1,8-2 m aukščio.Turi tvirtas šakas, pilkai žalius pūkuotus lapus. Žydi balandžio mėnesį gelsvai baltais žiedais. Gegužės pabaigoje – birželį subrandina apie 2 cm ilgio mėlynas uogas.

Yra daugybė dekoratyviųjų sausmedžių rūšių, apžvelgsime populiaresnes iš jų. Dekoratyviniai sausmedžiai taip pat subrandina uogas, tačiau jos nevalgomos.

• Apskritalapis sausmedis (Lonicera caprifolium). Vijoklis, kurio stiebai pakyla į 2-4, kartais net 6 m aukštį. Lapai kiaušinio formos, iš viršaus žali, o apatinė jų pusė – melsvai žalia arba balkšva. Žiedai vamzdiški, 4-5 cm ilgio, geltonai rožinių atspalvių. Šis kvepiantis sausmedis pražysta ir skleidžia malonų aromatą vakarais. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Vaisiai – oranžiškai raudonos uogos.
• Totorinis sausmedis (Lonicera tatarica). Šis dekoratyvinis kvapusis sausmedis – tai 2-3 m aukščio tankus krūmas, žydintis rožiniais, o kartais baltais ar raudonais žiedais. Žiedų aromatas panašus į arbūzo. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Žydėti pradeda sulaukęs 3-4 metų amžiaus. Lapai pailgi, kiaušiniški. Vaisiai – raudonai oranžinės uogos.
• Vijoklinis sausmedis (Lonicera periclymenum). Tai daugiametis krūminis vijoklis. Vyniojasi aplink medžius, atramas, sieneles. Auginamas darželiuose, želdynuose. Stiebai gelsvai žali, pasiekia iki 1-3, kartais 5 m aukštį. Lapai tamsiai žali, kiaušinio formos, 4-6 cm ilgio. Žiedai vamzdiški, kreminės ir rausvos spalvų, susitelkę į žiedynus, aromatingi, ypač vakarais. Gausiai žydi vasaros pradžioje, o atskiri žiedai gali skleistis iki pat rudens. Vaisius – tamsiai raudona uoga.

Šiame straipsnyje aptarėme tik keletą iš daugybės sausmedžio rūšių. Daugumos rūšių viduje yra išvesta įvairių veislių, yra ir daug dekoratyvių sausmedžio hibridų.

Sausmedžių auginimas

Auginti sausmedį nėra sudėtinga, tačiau reikia turėti omenyje, kad skirtingos sausmedžio rūšys gali reikalauti ir skirtingos priežiūros.

Valgomojo sausmedžio rūšių vegetacinis ciklas trumpas, kadangi jos kilo iš atšiaurių Tolimųjų Rytų bei Sibiro kraštų, kur vasaros trumpos. Todėl sausmedžio krūmeliai įpratę per trumpą laiką sužydėti bei subrandinti uogas. Tad, pastebėjus vasaros viduryje ruduojančius sausmedžio lapus, nereikia jaudintis – tai anksti prasidedantis natūralus augalo ruošimosi žiemai procesas. Auga šios rūšys iš lėto, derėti pradeda trečiaisiais – ketvirtaisiais metais. Jos ilgaamžės, brandina derlių iki 20-25 metų.

Auginant vijoklinius sausmedžius, reikia pasirūpinti jų atramomis. Jas padaryti galima iš storesnės vielos, sintetinės virvės, tinka medinis kuolas, metalo vamzdis ar kitos medžiagos. Iš pradžių reikės nukreipti jaunus ūglius link atramų, po to jie ima vyniotis patys.

Vieta. Sausmedžiai mėgsta saulėtas vietas, bet auga ir nedidelėje paunksnėje. Tik valgomojo sausmedžio rūšių sodinti pavėsyje neverta, nes gausiam derliui reikia saulės.  

Žemė. Tiek sausmedžiai krūmai, tiek vijokliai mėgsta derlingą, drėgną, bet ne permirkusią, dirvą.

Temperatūra. Sausmedžių krūmai nebijo šalčių. O štai vijoklinių sausmedžių rūšys nevienodai perneša šalčius. Lietuviškai žiemai atsparios yra vijoklinio (Lonicera periclymenum), apskritalapio (Lonicera caprifolium) sausmedžio rūšys.

Laistymas. Užsitęsus sausiems orams būtina laistyti vijoklinių rūšių sausmedžius.

Sodinimas, dauginimas. Derlių duodantys sausmedžio krūmai dauginami sėklomis, atlankomis, žaliais auginiais. Paprasčiausias būdas užsiveisti valgomąjį sausmedį – įsigyti jo sodinuką. Norint sulaukti gausaus derliaus, sausmedžius reikėtų sodinti po kelis. Tai kryžmadulkiai augalai, tad daugiau uogų jie subrandins, jei šalia augs bent pora krūmelių. Sodinukai turi būti sodinami 1-2 m atstumu vienas nuo kito, į 40 cm gylio ir skersmens duobeles. Valgomųjų sausmedžių sodinukus geriau sodinti rudenį, nes pavasarį jie labai anksti išsprogsta.

Vijokliniai sausmedžiai gali būti dauginami sėklomis, atlankomis, gyvašakėmis. Sėti galima rudenį tiesiai į dirvą. Jei sėjama pavasarį, sėklos turi būti stratifikuotos, nestratifikuotos dygs labai ilgai. Pirmaisiais metais daigeliai užauga iki 25-30 cm. Pradeda žydėti trečiaisiais ar ketvirtaisiais metais.

Tręšimas. Sausmedžio krūmus reikėtų patręšti organinėmis trąšomis kartą į kelis metus, rudens metu. Galima pasigaminti trąšų mišinį iš medžio anglies (0,1 kg), komposto (5 kg) ir dvigubo superfosfato (2 šaukštai). Šio mišinio užteks 1 kv.m. dirvos.

Vijoklinius sausmedžius reikėtų patręšti ankstyvą pavasarį kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Galima pamaitinti augalą organinėmis ar mineralinėmis trąšomis ir prieš žydėjimą. Rudenį mulčiuokite kompostine žeme arba durpėmis su perpuvusiu mėšlu.

Genėjimas. Sausmedžių krūmai kas 1-2 metus rudenį apgenimi pašalinant senas, sudžiūvusias, neduodančias vaisių šakas.

Vijokliai apgenimi pavasarį – nukerpamos sudžiūvusios, apšalusios, pažeistos šakos. Kas 3-4 metai reikia atjauninti seną vijoklinį sausmedį: anksti pavasarį nukerpami apie 30-40 cm aukštyje virš dirvos paviršiaus visi jo stiebai (arba pusė, kitą pusę paliekant kitiems metams).

Sausmedžio ligos ir kenkėjai

Sausmedžiai yra pakankamai atsparūs ligoms, o kenkėjai, nors puola dažnai, labai didelės žalos jiems nepadaro.

Vieni iš sausmedžius puolančių kenkėjų yra skydamariai. Apsigyvenus sausmedyje šiems vabzdžiams, augalas skursta, subrandina mažai uogų. Skydamariai minta sausmedžio sultimis taip silpnindami augalą. Galima naikinti šiuos kenkėjus žalio muilo ar tabako nuoviru, jei natūralios priemonės nepadeda, į pagalbą reikės pasitelkti insekticidus.

Vijokliniai sausmedžiai gali susirgti miltlige. Tai lemia pernelyg didelis jų sutankėjimas (tad nepamirškite genėti) ar pernelyg uždara, neprapučiama vėjo augimo vieta.

Sausmedžių savybės

Sausmedžiai būna įvairių rūšių, tad pasižymi ir skirtingomis savybėmis.

Valgomųjų sausmedžių rūšys vertinamos dėl sveikatai naudingų uogų. Šios uogos ne tik pirmos prisirpsta ankstyvą vasarą, jose gausu įvairių naudingų mūsų organizmui medžiagų. Tai B grupės, A, C vitaminai, kalis, geležis, magnis, fosforas, natris, jodas. Šios saldžiarūgštės uogos turi antibakterinių, laisvinamųjų, šlapimą varančių, priešgrybelinių, antioksidacinių savybių. Jos stiprina organizmą, gerina savijautą, apetitą. Liaudies medicinoje sausmedžio uogos vartojamos vidurių užkietėjimui, skrandžio ligoms gydyti. Uogų nuoviru skalaujant burnos ertmę ir gerklę gydoma angina, stomatitas, faringitas. Galima smaguriauti tiek šviežiomis, tiek džiovintomis, šaldytomis sausmedžio uogomis. Iš jų gaminamos uogienės ir kompotai.

Skanaukite tik valgomųjų rūšių sausmedžių uogomis, dekoratyvių sausmedžių uogos nėra valgomos, o kai kurių sausmedžio rūšių jos netgi nuodingos. 

Vijokliniai ir kiti dekoratyviniai sausmedžiai vertinami dėl savo dailumo, puošnumo, malonaus aromato. Jų įspūdingi, stambūs, ryškūs žiedai, daili lapija, nors ir nevalgomos, tačiau ryškaus grožio uogos puošia sodybas, parkus, kiemus. Vijokliniais sausmedžiais dekoruojamos pavėsinės, arkos, namų sienos, balkonai, tvoros.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.