Sekvoja – tai medis, užsitarnavęs pačio aukščiausio pasaulyje medžio titulą, kurio didybė užburia. Nors jos ir auga išskirtinai tik Kalifornijos (JAV) pakrantėje, dėl unikalių savybių šį medį ne vienas mokslininkas ir mėgėjas bando auginti ir kitose pasaulio vietose. Deja, neįvertinus medžiui reikalingų augimo sąlygų galima nusivilti netikėta jo žūtimi ar kitais iššūkiais. Be to, sekvojos auginimas kartais gali būti klaidingai siejamas su kitų panašių medžių kultivavimu. Čia siekiame išsiaiškinti, ar tikrai sekvoją galima ir įmanoma auginti Lietuvoje.
Visžalė sekvoja – koks tai medis?
Tikrosios sekvojos vardu vadinti galima tik vieną sekvojų gentį atstovaujančią rūšį – visžalę sekvoją (Sequoia sempervirens). Ji su kitais spygliuočiais-giminaičiais (kukmedžiu, metasekvoja, kadagiais, kiparisais) priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Šis medis – Šiaurės Amerikos pasididžiavimas, nes tik čia, Oregono ir Kalifornijos valstijų Redvudo nacionaliniame parke natūraliai gyvuoja net 60–90 metrų aukštį (kartais ir iki 115) siekiantys gigantai.
Visžalės sekvojos, nepaisant įspūdingo aukščio, stebina ir kamieno storumu (skersmuo iki 8 metrų), grublėta, minkšta, bet stora žieve, rausvos spalvos mediena ir dvejopos formos spygliais. Priešingai medžio dydžiui, augalas subrandina mažyčius, gana apvalius 1,5–3,2 cm skersmens kankorėžius, kuriose subręsta 3–7 kelių milimetrų dydžio sėklytės.
Kodėl sekvojos vardu vadinami ir kai kurie kiti medžiai?
Deja, bet pasitaiko, kad sekvojomis neteisingai vadinami ir kiti gigantiški medžiai, tokie kaip didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum), tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides). Klaidų įveliama dėl šių medžių išvaizdos panašumų, taip pat ir lotyniško pavadinimo subtilybių. Didžiojo mamutmedžio natūralus augimo arealas labai artimas sekvojos „namams“ (jis taip pat auga Kalifornijos Redvudo nacionaliniame parke, tik šiek toliau nuo pakrantės, Siera Nevada kalnuose), o tai tik įneša daugiau painiavos. Nors metasekvojos gimtinė yra Centrinė Kinija, tačiau paprastumo dėlei žmonės ir ją kartais pavadina sekvoja dėl didelio stoto ir spyglių.
Sekvojos auginimas Lietuvoje ir Europoje
Ieškant egzotiškų alternatyvų savo kraštams, vienas iš būdų bandyti šias gigantiškas medžių rūšis auginti tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos vietose. Deja, bet sunkiai įgyvendinamos klimatinės sąlygos gali tapti pražūties priežastimi sekvojoms augti. Nors dažnai galima rasti gana išsamių patarimų, kaip auginti sekvoją, tačiau Lietuvoje mažai tikėtina tokio „užsiėmimo“ sėkmė. Gali būti, kad domėdamiesi visžalės sekvojos auginimo rekomendacijomis, greičiau susidursite su didžiojo mamutmedžio ar metasekvojos auginimu. Pastarieji medžiai Lietuvoje tikrai retkarčiais bandomi auginti (jiems klimato sąlygos kiek palankesnės), tačiau dėl sekvojos auginimo reikia suabejoti.
Visų pirma, sekvojoms augti reikalingos specialios sąlygos, pavyzdžiui:
- 7–10 atšiaurumo zona,
- natūraliai auga vėsiame, drėgname, rūke apgaubtame jūriniame klimate, kur žiemos švelnios (žemiausia temperatūra iki +4 ℃, o vasaros – nekarštos (maksimaliai 27–35 ℃).
- nors sekvojos augimo altitudė vyrauja tarp 0–900 metrų aukščio virš jūros lygio, šie medžiai paprastai auga kalnuose, kur iš vandenyno patenkančių kritulių kiekis yra didesnis.
- medžiai mėgsta rūgštų, derlingą, gerai drenuotą priemolį.
- jiems reikalinga didelė oro ir dirvos drėgmė, nuolat drėgna, bet ne užmirkusi aplinka.
- būtina gauti daug tiesioginės saulės (bent 6 val. per dieną).
- sekvojos netoleruoja užteršto oro.
Nors ir yra bandymų auginti sekvojas ir kitose Europos šalyse, tačiau sėkmingai jos auga tik švelnesnio klimato regionuose (pvz., Vakarų Europoje, Anglijoje, Prancūzijos pakrantėje, Airijoje).
Rekomenduojamas video
Priežastys, kodėl sekvoja ir jos auginimas Lietuvoje – sudėtingas „reikalas“
Kaip jau įsitikinote, Lietuvoje auginti sekvoją – keblus, didelių iššūkių keliantis darbas, tačiau sėkmės istorijų kartais pasitaiko. Teoriškai mūsų šalyje sekvoją auginti galima bandyti namų sąlygomis ar žiemos sode, tačiau sunku būtų atrasti tokių patikimų pavyzdžių. Tai susiję ir su kitomis problemomis, pavyzdžiui:
- 5–7 atsparumo zonas atitinkantis Lietuvos klimatas gana tolimas nuo reikiamos sekvojoms klestėti. Tai reiškia, Lietuvoje žiemos dažnai būna šaltesnės nei -10°C, o vasaros – ne tokios švelnios ir drėgnos kaip natūralioje sekvojos aplinkoje. Dėl jautrumo stipriems šalčiams ir sausroms šis medis Lietuvoje neišgyventų, o apsaugoti medžius nuo šių ekstremumų kainuotų daug pastangų.
- Didelę problemą sukelia ir ribotos sekvojų dauginimo galimybės. Nors sekvojos dauginasi daugiausia lytiniu būdu, jų sėklų gyvybingumas labai mažas, daigumas vidutiniškai siekia 10 % ir daigų išgyvenamumas – menkas. Be to, jaunesni augalai pasižymi mažesniu sėklų gyvybingumu, bet geresnis daigumas būdingas 250 metų ir vyresnio amžiaus medžiams. Taip pat, sėkloms reikalingas papildomas apdorojimas stratifikacija. Mokslininkai bando ir kitus padauginimo būdus, tokius kaip klonavimas ar šakelių auginiai.
- Gana plokščias Lietuvos reljefas (nuo 1 m iki 293,84 m virš jūros lygio) taip pat nesuteikia gero „motyvo“ sekvojoms augti.
Apsvarstykime sekvojos kaip kambarinio augalo galimybes
Gali kilti klausimas, o ar galima auginti sekvoją kaip kambarinį augalą? Tikėtina, kad visžalę sekvoją galima auginti patalpose, tačiau tai bus trumpalaikis procesas, apimantis tik jos ankstyvąjį augimą. Ši rūšis natūraliai yra milžiniškas medis, todėl ilgainiui ji netiks įprastoms patalpoms, tačiau jauni sodinukai gali būti auginami vazonuose kaip dekoratyviniai augalai. Jei sugalvosi pasiryžti auginti sekvojos sodinukus namuose, jums gali praversti šie patarimai:
- Šviesa: Sekvojos mėgsta labai daug tiesioginės, ryškios šviesos – rekomenduojama laikyti kuo arčiau pietinės pusės lango, nes augalas netoleruoja prastai apšviestų vietų.
- Laistymas: Dirva turi būti nuolat drėgna, bet ne permirkusi. Per didelė drėgmė gali sukelti šaknų puvinį, todėl būtinas geras drenažas. Laistyti reikia reguliariai, tačiau tarp laistymų leisti viršutiniam dirvos sluoksniui šiek tiek pradžiūti.
- Oro drėgmė: Sekvojoms reikalinga aukšta oro drėgmė (apie 70 %), todėl patalpoje gali prireikti papildomų drėkintuvų ar dažnesnio spygliukų apipurškimo.
- Temperatūra: Optimali temperatūra – apie 15–20 °C, su būtina apsauga nuo skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių.
- Dirva: Geriausiai tinka lengvai rūgštus, derlingas, gerai drenuojamas substratas, praturtintas organinėmis medžiagomis.
- Tręšimas: Jei dirva nėra pakankamai derlinga, galima naudoti subalansuotas, lėtai tirpstančias trąšas pavasarį.
- Persodinimas: Jaunus augalus reikia persodinti į didesnį vazoną, kai šaknys užpildo senąjį. Kiekvieną kartą persodinant būtina užtikrinti pakankamai vietos šaknims.
Dažniau sekvojos auginamos kaip bonsai, tačiau net ir tokiu atveju reikia daug kantrybės, nuolatinio genėjimo ir specifinės priežiūros.
Šaltiniai:
- https://www.uni-goettingen.de/en/genetic+adaptation+and+variation+of+frost+tolerance+related+genes+in+the+introduced+sequoia
- https://ucanr.edu/site/forest-research-and-outreach/coast-redwood-sequoia-sempervirens
- https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/1065657X.2019.1630340
- https://www.vle.lt/straipsnis/sekvoja
- https://www.woodlands.co.uk/blog/flora-and-fauna/the-redwoods
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
