Sumedėję bijūnai – aristokratai, kuriems reikia ypatingos priežiūros. Kuo ji ypatinga?

Sumedėję bijūnai arba medėjantys bijūnai (Paeonia suffruticosa) yra tikri sodo aristokratai, kurie iš esmės skiriasi nuo savo žolinių giminaičių. Šie medėjantys bijūnai formuoja tikrus krūmus su medinėmis šakomis, kurios išlieka virš žemės paviršiaus ir žiemą. Nors jų auginimas reikalauja šiek tiek daugiau žinių ir kantrybės nei įprastųjų žolinių bijūnų, rezultatas vertas visų pastangų – sumedėję bijūnai gali tapti tikru sodo perlu, kuris dešimtmečiais džiugins stulbinančiais žiedais.

Šių unikalių augalų patrauklumas slypi ne tik didžiuliuose žieduose, kurie gali siekti net 25 centimetrų skersmenį, bet ir ilgaamžiškume. Tinkamai prižiūrimi sumedėję bijūnai gali būti auginami šimtmečius ir paveldimi iš kartos į kartą kaip tikras šeimos lobis. Medėjantys bijūnai formuoja įspūdingus krūmus, kurie kasmet didėja ir tampa vis puikesni.

Sumedėję bijūnai: kilmė ir aristokratiška istorija

Sumedėjusių bijūnų gimtinė yra Kinijos kalnų šlaitai, kur jie natūraliai auga miškų pakalnėse ir apsaugotuose kloniuose. Kinijoje šie augalai žinomi kaip „karališka gėlė“ ir „gėlių karalius“ – tokius pavadinimus jie pelnė dėl savo nepaprastų grožio savybių ir simbolikos. Per daugelį amžių Kinijoje medėjantys bijūnai buvo imperatoriškų sodų puošmena ir tik aukščiausiosios klasės atstovų privilegija.

Europoje pirmieji medėjantys bijūnai pasirodė XVIII amžiuje per prekybos kelius iš Rytų Azijos. Britų ir prancūzų gėlininkystės entuziastai greitai suvokė šių augalų išskirtinumą ir pradėjo intensyvius eksperimentus su jų auginimu. Tačiau aklimatizacijos procesas buvo sudėtingas – daugelis pirmųjų mėginimų baigėsi nesėkme dėl netinkamų auginimo metodų.

Kinų bijūnų auginimo tradicija buvo saugoma kaip didžiausia paslaptis, todėl europie­čiams teko savarankiškai mokytis šių kaprizingų augalų poreikių. Tik XIX amžiaus pabaigoje, kai buvo sukurti hibridiniai medėjančių bijūnai kryžminimai su žolinėmis formomis, šie augalai tapo prieinamesni platesnei sodininkų bendruomenei.

Medėjantys bijūnai: veislės ir jų įvairovė

Sumedėjusių bijūnų veislių pasaulis yra stulbinantis savo įvairove. Šiuolaikinėje hortikultūroje skiriamos kelios pagrindinės grupės, kiekviena su savitomis charakteristikomis.

1. Kinų kilmės veislės išsiskiria plačiais lapais ir stambiais žiedais, dažniausiai baltos, rožinės ar raudonos spalvos. Šios veislės formuoja aukštus krūmus, kurie gali siekti net tris metrus aukščio.
2. Japonų selekcijos medėjantys bijūnai paprastai mažesni, bet pasižymi nepaprastai gausiu žydėjimu ir unikaliomis žiedų formomis. Japonų sodininkų menas sukurti veisles su aštuoniais lapeliais žiedams yra tikras augalų estetikos šedevras. Šios veislės geriau prisitaiko prie šaltesnio klimato ir yra atsparesnės ligoms.
3. Hibridinės Itoh grupės veislės, sukurtos kryžminant medėjančius bijūnus su žoliniais, sujungia abiejų tipų geriausias savybes. Šie augalai formuoja pusiau medėjančius stiebus, kurie žiemoja kaip žoliniai, bet augina didžiulius žiedus kaip sumedėję. Tokie hibridai idealūs pradedantiesiems medėjančių bijūnų augintojams.

Sumedėję bijūnai: ypatingi auginimo reikalavimai

Sumedėję bijūnai auginimas reikalauja kur kas didesnio dėmesio vietovės parinkimui nei žolinių bijūnų auginimas. Šie augalai mėgsta rytinės saulės šviesos vietą, kur jie gauna 4–6 valandas švelnaus apšvietimo, bet yra apsaugoti nuo karščiausių popietės spindulių. Idealiausia vieta yra šiek tiek pakilusi, gerai drenuota, apsaugota nuo stiprių šiaurės vėjų.

Dirvožemio reikalavimai medėjantiems bijūnams yra ypač aukšti. Jiems reikia giliai įdirbto, praturtinto organinėmis medžiagomis, šarminio ar neutralaus pH dirvožemio. Rūgšti dirva kategoriškai netinka – prieš sodinant būtina ją kalkinti bent metais anksčiau. Svarbiau­sias reikalavimas yra puikus drenažas, nes medėjančių bijūnų šaknys visiškai nepakenčia stovinčio vandens.

Mikroklimato formavimas aplink medėjančius bijūnus taip pat ypač svarbus. Jie mėgsta apsaugotą nuo skersvėjų vietą, tačiau kartu gerai vėdinamą. Idealu, jei augalai apsaugoti kitų krūmų ar medžių nuo šiaur­ės ir vakarų vėjų, bet turi laisvę rytų ir pietų pusėse.

Medėjantys bijūnai: sodinimo technikos subtilybės

Sumedėjusių bijūnų sodinimas yra ceremonialus procesas, kurio kokybė lems augalo gyvenimą ateityje. Geriausias laikas sodinimui yra ankstyvas ruduo – rugpjūčio pabaiga ar rugsėjo pradžia, kai žemė dar šilta, bet karščiai jau praėję. Pavasario sodinimas taip pat galimas, bet reikalauja ypatingos priežiūros vasaros metu, todėl, ypač pradedantiesiems augintojams, nerekomenduojamas.

Sodinimo duobės paruošimas sumedėjusiems bijūnams turi būti itin kruopštus. Duobė turi būti mažiausiai 70 centimetrų pločio ir 60 centimetrų gylio – kur kas didesnė nei žoliniams bijūnams. Dugne būtina suformuoti storą drenažo sluoksnį iš stambių akmenų ar skaldos, virš kurio dedamas smulkesnio žvirgždo sluoksnis.

Sodinimo mišinys ruošiamas iš vienodų dalių kokybės komposto, smėlio ir sodo žemės, papildomai pridedant saują maltų kalkakmenių. Šis mišinys užtikrina tiek reikalingą maistingumą, tiek puikų vandens pralaidumą. Ypač svarbu, kad augalo skiepo vieta būtų tiksliai žemės paviršiaus lygyje – nei žemiau, nei aukščiau.

Specifinė sumedėjusių bijūnų priežiūra

Medėjančių bijūnų priežiūra kardinaliai skiriasi nuo žolinių bijūnų priežiūros principų.

• Laistomi jie turėtų būti retai, bet gausiai. Tarp laistymų reikia leisti dirvai gerai išdžiūti. Vasaros karščių metu labai svarbu laistyti tiksliai po augalu, vengiant vandens patekimo ant lapų ir ypač pumpurų. Drėgnas oras kartu su aukšta temperatūra gali sukelti grybines ligas.
• Medėjantys bijūnai tręšiami subtiliau nei žoliniai. Pavasarį rekomenduojamos mažo kiekio azoto trąšos, birželio pradžioje – kompleksinės trąšos su didesniu fosforo kiekiu žydėjimui palaikyti. Vėlyvą vasarą ir ankstyvą rudenį pridedama tik kalis ir fosforas žiemos atsparumui stiprinti. Organinės trąšos naudojamos labai atsargiai – per daug azoto gali sukelti intensyvų augimą medinių dalių sąskaita.
• Mulčiavimas sumedėjusiems bijūnams yra ypač svarbus, bet atliekamas specialiai. Geriausia naudoti smulkią medžio žievę ar pušų spyglius, kurie palaikys šiek tiek rūgštesnį pH aplink augalą. Mulčias klojamas ne per arti kamieno – reikia palikti bent 15 centimetrų atstumą iki augalo pagrindo.

Medėjančių bijūnų genėjimas ir formavimas

Sumedėjusių bijūnų genėjimas yra menas, reikalaujantis žinių ir jautrumo. Pagrindinis principas – genėti kuo mažiau ir tik kai tikrai reikia. Pavasarį pašalinamos tik šalčio pažeistos šakos, perpjaunant jas iki sveikos, žalios medienos. Sanitarinis genėjimas atliekamas per visą augimo sezoną, iš karto pašalinant visas pažeistas arba ligų paveiktas šakos dalis.

Formuojamasis genėjimas atliekamas labai konservatyviai. Jaunų augalų šakos trumpinamos tik norint formuoti krūmo formą, o suaugę krūmai genimi tik esant  būtinam poreikiui. Svarbu­ atsiminti, kad sumedėję bijūnai auga lėtai, todėl kiekviena nupjauta šaka reiškia prarastą kelerių metų augimą.

Nuvytusių žiedų šalinimas atliekamas atsargiai, nupjaunant tik žiedkotį su trumpu stieo gabaliuku. Svarbu nenupjauti pačių šakų, nes ant jų viršūnių formuojasi kitų metų žiedpumpuriai.

Kaip dauginami sumedėję bijūnai?

Medėjančių bijūnų dauginimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specialių žinių ir kantrybės. Populiariausias metodas yra skiepijimas ant žolinių bijūnų šaknų, kuris atliekamas ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį. Šis metodas leidžia išsaugoti tikslias veislės charakteristikas ir pasiekti geresnį prisitaikymą prie vietinių klimato sąlygų.

Įmanomas ir dauginimas atžalomis, tačiau tai labai lėtas procesas. Atžalos atsiranda prie seno krūmo pagrindo ir gali būti atskirtos tik po kelerių metų, kai jos suformuoja savarankišką šaknų sistemą. Šis metodas idealus tiems, kas nori išsaugoti motininio augalo genetinį kodą.

Dauginimas sėklomis naudojamas tik selekcijos tikslais, nes daigai ne visada išsaugo motininio augalo savybes. Tačiau šis metodas gali duoti netikėtų ir vertingų rezultatų, todėl jį mėgsta gėlininkystės entuziastai eksperimentatoriai.

Medėjantys bijūnai: ligos ir apsauga

Sumedėję bijūnai, nors ir atsparūs daugeliui ligų, gali nukentėti nuo specifinių problemų:

1. Pagrindinė grėsmė yra pilkasis puvinys, kuris ypač pavojingas drėgnais ir vėsiais pavasariais. Šios ligos prevencija prasideda nuo tinkamos vietos parinkimo ir oro cirkuliacijos užtikrinimo aplink augalą.
2. Grybinės ligos dažniausiai paveikia augalus, auginamus per tankiai arba netinkamos dirvožemio drėgmės sąlygomis. Profilaktiniai purškimai vario sulfato tirpalu ankstyvą pavasarį gali žymiai sumažinti ligų riziką. Svarbu purkšti ne tik augalą, bet ir dirvą aplink jį.
3. Iš kenkėjų didžiausią pavojų kelia skruzdėlės, kurios gali sugadinti žiedpumpurius, ir amarai, kurie silpnina augalą. Natūralus apsaugos metodas yra kvapniųjų žolelių sodinimas šalia bijūnų, kurios atbaido daugelį kenkėjų.

Žiemojimas ir apsauga

Medėjantys bijūnai Lietuvos klimato sąlygomis reikalauja ypatingos žiemos apsaugos, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo. Skirtingai nuo žolinių bijūnų, kurių antžeminė dalis žiemą žūva, sumedėję bijūnai išlaiko medinius stiebus, kuriuos būtina apsaugoti nuo šalčio ir vėjo žalos.

Ruošimasis žiemai prasideda rugsėjo mėnesį, kai sumažinamas laistymas ir nutraukiamas tręšimas azoto trąšomis. Spalio pabaigoje aplink augalo pagrindą suformuojamas aukštesnis mulčio kalnelis iš sauso komposto ar lapų, kuris apsaugos šaknų kaklel­į nuo sušalimo. Pačios šakos apvyniojamos šviesiu audiniu ar specializuotais žiemos dangalais.

Ypač svarbu apsaugoti augalus nuo žiemos saulės spindulių, kurie gali sukelti ankstyvą vegetacijos pradžią su vėlesniu šakų iššalimu. Tam tinka aukšti skydai iš eglišakių arba specialūs apsaugos dangalai.

Sumedėjusių bijūnų auginimas nėra paprastas uždavinys, tačiau šių aristokratiškų augalų grožis ir ilgaamžiškumas atperka visas pastangas. Medėjantys bijūnai formuoja tikrą paveldą sode – augalą, kuris gali būti perduodamas iš kartos į kartą, kas­met tapdamas vis gražesniu ir vertingesniu.

Šaltiniai:

1. https://www.chinapaeoniarockii.com/care-of-tree-peony
2. https://www.rhs.org.uk/plants/peony/tree/growing-guide
3. https://www.thespruce.com/tree-peonies-care-and-growing-tips-2132750
4. https://peonysenvy.com/tree-peony-care

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Vaida Janikūnienė

Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

See Full Bio