Beladona – pavojinga šunvyšnė, kurią būtina pažinti. Kodėl šio augalo tikrai nenorėsite auginti?

Beladona (Atropa belladonna), botaniškai žinoma kaip vaistinė šunvyšnė, yra vienas pavojingiausių Europoje augančių nuodingų augalų, kurį kiekvienas turėtų mokėti atpažinti dėl savo ir artimųjų saugumo. Šis daugiametis žolinis augalas, priklausantis bulvinių šeimai, pasižymi ypač stipriomis toksiškomis savybėmis – visos augalo dalys yra mirtinai pavojingos žmogui ir gyvūnams.

Beladonos pavojingumas slypi jos apgaulingoje išvaizdoje – žavūs juodi, blizgantys vaisiai primena nekaltas uogas ir gali patraukti vaikus ar nelabai gamtą pažįstančius suaugusiuosius. Tačiau paragavus šių uogų, pasekmės visai neatrodo nekaltos: jos gali sukelti sunkų apsinuodijimą ir net mirtį. Augalo nuodingi alkaloidai paveikia nervų sistemą per kelias minutes, todėl beladonos pažinimas yra ne tik botanikos, bet ir gyvybinio saugumo klausimas.

Beladona: kilmė ir botaninė charakteristika

Beladonos natūrali paplitimo teritorija apima Vakarų ir Pietų Europą, Šiaurės Afriką bei Vakarų Aziją. Augalas mėgsta kalkingus dirvožemius ir auga miško pakraščiuose, tarp krūmų, griūvančių pastatų šešėlyje ar senose kapinėse. Lietuvoje šunvyšnė retai sutinkama laukinėje gamtoje, tačiau gali pasitaikyti parkuose ar apleistose sodybose.

Svarbu žinoti, jog beladona yra vienas nuodingiausių Europos augalų – vos 2–5 uogos gali būti mirtinos mažam vaikui, o 10–15 uogų – suaugusiam žmogui. Augale esantys alkaloidai (atropinas, skopolaminas, hiosciaminas) paveikia centrinę nervų sistemą ir gali sukelti haliucinacijas, konvulsijas ir kvėpavimo sustojimą.

Pavadinimas „belladonna“ italų kalba reiškia „graži moteris“ – Renesanso laikais moterys lašindavo beladonos ekstraktą į akis, kad praplėstų vyzdžius ir atrodytų patraukliau. Šunvyšnės pavadinimas kilęs iš tikėjimo, kad šis augalas yra ypač pavojingas šunims ir kitiems gyvūnams.

Šunvyšnės nuodingųjų medžiagų spektras ir poveikis

Beladonoje esantys tropano alkaloidai daro ją itin pavojingą visiems gyviems organizmam. Pagrindinės toksiškos medžiagos yra atropinas, skopolaminas ir hiosciaminas, kurių koncentracija skiriasi priklausomai nuo augalo dalies ir brandos.

• Atropinas – pagrindinė nuodingoji medžiaga, kuri blokuoja acetilcholino receptorius ir paveikia autonominę nervų sistemą. Net maži kiekiai sukelia vyzdžių plėtimąsi, širdies ritmo pagreitėjimą ir prakaitavimo sumažėjimą.
• Skopolaminas – ypač pavojinga medžiaga, kuri paveikia centrinę nervų sistemą ir gali sukelti haliucinacijas, dezorientaciją ir atmintis praradimą. Šis alkaloidas yra atsakingas už „zombių“ efektą – auka išlieka sąmoninga, bet visiškai kontroliuojama kito asmens.
• Hiosciaminas – susijęs su atropinu ir stiprina bendrą toksinį poveikį. Šios medžiagos kiekis ypač didelis šaknyse ir sėklose.

Nuodingi alkaloidai kaupiasi visose augalo dalyse, bet didžiausia koncentracija yra juodose uogose ir šaknyse. Net išdžiūvęs augalas išlaiko toksiškumą ilgą laiką.

Beladona: kaip atpažinti?

Teisingas beladonos atpažinimas gali išgelbėti gyvybę, todėl svarbu žinoti pagrindinius identifikacijos požymius. Beladona yra 0,5–2 m aukščio daugiametis augalas su šakotais, minkštais stiebais ir dideliais, ovaliais lapais.

Charakteringi šunvyšnės požymiai:

• Lapai dideli (10–20 cm), ovalūs, tamsiai žali, minkšti ir lipnūs liečiant.
• Žiedai pavieniai, varpo pavidalo, violetiniai ar purpuriniai, kartais su gelsvais atspalviais.
• Vaisiai – blizgančios juodos uogos, 1–2 cm skersmens, panašios į mažas vyšnias.
• Stiebas rausvai rudas, minkštas, šakotas, šiek tiek pūkuotas.
• Kvapas nemalonus; saldžiai bjaurus kvapas traiškant lapus.

Pavojingi supainiojimo su kitais augalais atvejai: beladoną galima supainioti su nekenksmingais augalais. Juodųjų serbentų uogos yra panašios, bet auga kekėmis ir turi charakteringą kvapą. Šeivamedžio uogos taip pat juodos, bet auga ryšulėliai. Labai svarbu niekada neragauti neatpažįstamų uogų!

Kur galima sutikti beladoną Lietuvoje?

Lietuvoje beladona nėra dažnas augalas, tačiau gali pasitaikyti specifinėse vietose. Dažniausiai randama istorinėse vietose, kur anksčiau buvo kultivuojama medicina tikslais – senuose dvarų parkuose, prie bažnyčių, kapinėse ar botanikos soduose.

Šunvyšnė mėgsta pusiau pavėsingas vietas su drėgnu, derlingu dirvožemiu. Lietuvoje ji gali augti:

• senų dvarų parkuose ir jų aplinkoje;
• apleistose sodybose ir jų daržuose;
• miškų pakraščiuose šalia senų pastatų;
• kapinių teritorijose, ypač istorinėse;
• botanikos soduose (kontroliuojamomis sąlygomis).

Klimato atšilimo kontekste beladona gali plisti į naujas teritorijas, todėl svarbu būti atidiems. Ypač svarbu tikrinti vaikiškų stovyklų, mokyklų ar darželių teritorijas.

Apsinuodijimo šunvyšne požymiai ir pirmoji pagalba

Apsinuodijimas beladona yra gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti reaguoti nedelsiant. Pirmieji simptomai gali pasireikšti per 15–30 minučių po suvartojimo, tačiau kartais gali užtrukti iki kelių valandų.

Ankstyvieji apsinuodijimo požymiai:

• burnos sausumas ir rijimo sunkumas;
• vyzdžių plėtimasis ir neryškus matymas;
• odos paraudimas ir karštis;
• širdies plakimo pagreitėjimas;
• nerimas ir agitacija.

Sunkūs apsinuodijimo simptomai:

• haliucinacijos ir delyras;
• konvulsijos ir galūnių drebėjimas;
• aukšta kūno temperatūra;
• kvėpavimo sunkumai;
• sąmonės praradimas.

Pirmosios pagalbos veiksmai:

1. Nedelsiant skambinkite 112 ir iškvieskite greitąją medicinos pagalbą!
2. Jei auka sąmoninga – duokite gerti didelį kiekį vandens.
3. NIEKADA neskatinkite vėmimo – tai gali pabloginti padėtį.
4. Stebėkite kvėpavimą ir pulsą.
5. Išsaugokite augalo pavyzdžius identifikavimui.
6. Raminki auką ir apsaugokite nuo susižeidimų.

Labai svarbu nedelsiant kreiptis į medikus – apsinuodijimas šunvyšne gali greitai progresuoti ir tapti mirtinu.

Beladona istorijoje ir medicinoje

Šunvyšnė turi ilgą ir prieštaringą istoriją žmonijos kultūroje. Nuo senovės laikų šis augalas buvo žinomas tiek kaip vaistas, tiek kaip nuodas. Viduramžiais beladona naudota skausmo malšinimui, miego sukėlimui (anestezijai) ir net magijos ritualuose.

Senovės graikų ir romėnų gydytojai naudojo kontroliuojamus beladonos kiekius skausmo malšinimui ir chirurginių operacijų metu. Viduramžiais šunvyšnė buvo populiarus „raganų“ augalas – tikėta, kad ji suteikia galią „skristi“ (iš tikrųjų – haliucinacijas).

Šiandien beladonos alkaloidai (ypač atropinas) naudojami šiuolaikinėje medicinoje kontroliuojamomis sąlygomis. Atropinas yra gyvybiškai svarbus vaistas širdies sustojimo, apsinuodijimo organiniais fosfatais ir akių tyrimų atveju.

Tačiau bet koks savarankiškas beladonos naudojimas yra griežtai draudžiamas – terapinis ir nuodingas dozės skirtumas yra minimalus, o pavojingumas – maksimalus.

Kaip elgtis radus šunvyšnę savo teritorijoje?

Radus beladoną savo sodybos ar visuomeninės teritorijos aplinkoje, svarbu imtis neatidėliotinų, bet atsargių veiksmų augalo šalinimui. Pirmiausia – užtikrinkite, kad vaikai ir gyvūnai neturėtų prieigos prie augalo“

1. užtverkite teritoriją ir pažymėkite pavojingą zoną;
2. informuokite visus teritorijos naudotojus apie pavojų;
3. nufotografuokite augalą dokumentavimo tikslais;
4. susisiekite su savivaldybės ar fitosanitariniais specialistais.

Taip pat būtinai patikrinkite, ar nėra daugiau beladonos augalų teritorijoje – jie dažnai auga grupėmis. Ypatingą dėmesį skirkite vaikų žaidimų zonoms, mokyklų teritorijoms ir viešiesiems parkams.

Jei beladona auga viešojoje teritorijoje, būtinai informuokite atsakingas institucijas. Tai yra visuomenės sveikatos klausimas, reikalaujantis profesionalaus sprendimo.

Beladona: saugus šalinimas ir prevencija

Beladonos šalinimas turi būti atliekamas ypatingai atsargiai ir tik su apsaugos priemonėmis. NIEKADA nelieskite augalo plikomis rankomis ir šalinkite šunvyšnę tik esant palankioms oro sąlygoms – be vėjo ir lietaus.

Būtinai pasiruoškite ir dėvėkite nepralaidžias apsaugines pirštines (ne lateksinės!), apsauginius akinius, kvėpavimo takų apsaugą (respiratorių), marškinius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes, uždarą avalynę.

Beladona turėtų būti iškasta su visa šaknų sistema, po to atsargiai sudedama į plastikinius maišus. Nerekomenduojama pjaustyti ar laužyti augalą. Taip pat jo nedeginkite, nes dūmai taip pat yra nuodingi!

Šunvyšnė turi būti utilizuojama kaip pavojingas augalas.

Po visko būtinaikruopščiai nusiplaukite rankas ir visą kūną. Išskalbkite ir išplaukite drabužius atskirai nuo kitų šeimos skalbinių. Dezinfekuokite naudotus įrankius.

Beladona yra tikras gamtos pavojus, kurio nepakanka tiesiog vengti – ją būtina mokėti atpažinti bei žinoti, kaip saugiai pašalinti. Atsakingas elgesys su šiuo pavojingu augalu yra ne tik asmeninio, bet ir visų bendruomenės narių saugumo klausimas. Žinios apie beladoną gali išgelbėti gyvybę ir apsaugoti mūsų artimuosius nuo sunkių apsinuodijimo pasekmių.

Šaltiniai:

1. https://www.webmd.com/vitamins/ai/ingredientmono-531/belladonna
2. https://www.fs.usda.gov/wildflowers/ethnobotany/Mind_and_Spirit/belladonna.shtml
3. https://www.healthline.com/health/belladonna-dark-past
4. https://www.vle.lt/straipsnis/sunvysne/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Vaida Janikūnienė

Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

See Full Bio