Deucija (Deutzia) – tai vienas iš gražiausių ir nepelnytai pamirštų žydinčių krūmų, kuris dar tik laukia savo atgimimo Lietuvos soduose. Šis elegantiškas augalas, priklausantis hortenzijinių šeimai, birželio mėnesį gali tapti nuostabia sodo puošmena, kai jo šakos apsipila tūkstančiais smulkių baltų ar švelniai rožinių žiedų. Nors daugelis sodininkų jį mažai pažįsta, deucija yra nepretenzingas augalas, kuris puikiai prisitaiko prie mūsų klimato sąlygų ir reikalauja minimalios priežiūros.
Šio krūmo patrauklumas slypi ne tik gausiame žydėjime, bet ir kompaktiškame, elegantiškame augimo būde. Deucija formuoja tankų, harmoningos formos krūmelį, kuris net nežydėdamas atrodo patraukliai. Vasaros metu švieži žali lapai puikiai dera su kitais sodo augalais, o rudenį kai kurios rūšys nusispalvina gražiais geltonais ar raudonais atspalviais.
Deucija: kilmė ir botaninė istorija
Deucijos gimtinė yra platūs Rytų ir Vidurinės Azijos regionai, kur šie krūmai natūraliai auga kalnų šlaituose, miškų pakraščiuose ir upių slėniuose. Didžioji dalis rūšių kilusi iš Kinijos, Japonijos ir Korėjos, nors kai kurios formos randamos ir Himalajuose bei net Centrinės Amerikos aukštumose. Natūralioje aplinkoje deucijos auga įvairiomis sąlygomis – nuo saulėtų kalvų iki pusiau pavėsingų miško aikštelių.
Pavadinimas „Deutzia“ suteiktas XVIII amžiuje garsaus botaniko Carlo Thunbergo, kuris tokiu būdu pagerbė olandų natūralistą Johan van der Deutzą. Tuo metu šie krūmai Europoje dar buvo visiškai nežinomi, kol XIX amžiaus viduryje per intensyvėjančią prekybą su Azija pirmieji egzemplioriai pasiekė Europos botanikos sodus.
Lietuvoje deucija pradėta auginti XIX amžiaus pabaigoje didžiuosiuose dvarininkų parkuose ir soduose. Tačiau tikrasis populiarumo periodas prasidėjo sovietmečiu, kai šie krūmai masiškai sodinti parkuose ir želdynuose. Deja, pastaraisiais dešimtmečiais deucija nepelnytai pamiršta, nors jos žavesys ir vertingumas sodui neabejotinas.
Deucijos rūšių ir veislių spektras
Deucijų gentyje yra apie penkiasdešimt rūšių, iš kurių daugelis tinka auginimui Lietuvos klimato sąlygomis. Tai 1–4 m aukščio krūmai, kilę iš Rytų ir Vidurinės Azijos, Europos, Centrinės Amerikos, kurie pasižymi išskirtinėmis žydėjimo savybėmis.
Šiurkščioji radasta (Deutzia scabra) yra viena populiariausių rūšių Lietuvoje. Šiurkščioji deucija – žemas, tik iki 2 m aukščio krūmas iš Kinijos, kuris išsiskiria puikiu atsparumu šalčiui ir nepretenzingumu. Jos populiariausia veislė ‘Pride of Rochester’, kurios labai gražūs pilnaviduriai balti žiedai žydi birželio mėnesį ir pasižymi maloniu medaus aromatu.
Rekomenduojamas video
Hibridinė deucija ‘Mont Rose’ yra viena gražiausių rožiniais žiedais žydinčių veislių. Ji formuoja kompaktišką krūmelį ir išsiskiria ilgai trunkančiu žydėjimu. Rinčiuotoji deucija (Deutzia crenata) taip pat populiari savo gausiu žydėjimu ir atsparumu ligoms.
Ypač vertingos yra margalapės veislės, tokios kaip ‘Punctata’ arba ‘Marmorata’, kurios net nežydint puošia sodą spalvingais lapais. ‘Punctata’ deucijų lapai baltai margi, o tai suteikia augalui dekoratyvumo per visą vegetacijos sezoną.
Deucija: auginimo sąlygos ir tinkamos vietos parinkimas
Deucija yra stebėtinai nepretenzingus augalas, tačiau tinkamos sąlygos atskleis visas jos grožio savybes. Augalas mėgsta šviesą, ypač pilnavidurės veislės, todėl deucijai ideali vieta yra saulėta arba lengvai pavėsinga teritorija su rytine saule. Visiškame pavėsyje deucija žydės menkai, o žiedai bus smulkūs ir negausūs.
Vietovės drenažas yra svarbus faktorius sėkmingam deucijos auginimui. Nors augalas pakelia įvairius dirvožemio tipus, jis nekenčia stovinčio vandens ir per drėgnos dirvos. Geriausiai auga lengvame priemolyje arba smėlingame dirvožemyje, praturtintame organinėmis medžiagomis. Dirvožemio pH gali svyruoti nuo šiek tiek rūgštaus iki neutralaus – deucija puikiai prisitaiko prie įvairių sąlygų.
Vėjuotose vietose augalą rekomenduojama apsaugoti nuo stiprių šiaurės rytų vėjų, nes žydėjimo metu trapūs žiedai gali nukentėti nuo stipraus vėjo. Idealu, jei augalas turi apsaugą iš vienos pusės, bet kartu gerai vėdinamas iš kitų pusių.
Deucija puikiai tinka sodinimui šalia namų, verandų ar terasų, kur galima mėgautis jos žydėjimo grožiu ir aromatu. Taip pat puikiai atrodo mišriose krūmų grupėse arba kaip gyvatvorės elementas.
Kaip sodinama deucija?
Deucijos sodinimui geriausias laikas yra ankstyvas ruduo arba ankstyvas pavasaris. Rudens sodinimas leidžia augalui gerai įsišaknyti prieš žiemos šalčius, o pavasario sodinimas suteikia visą vegetacijos sezoną prisitaikymui. Vengti reikėtų sodinimo karštomis vasaros dienomis arba vėlyvą rudenį prieš artėjančias šalnas.
Sodinimo duobė ruošiama 50–60 centimetrų pločio ir 40–50 centimetrų gylio. Duobės dugnas išpurenamas, o jei dirva yra sunkaus priemolio, pridedama smėlio arba žvyro drenažui. Sodinimo mišinys ruošiamas iš sodo žemės, komposto ir smėlio vienodomis proporcijomis. Šis mišinys užtikrina tiek reikalingą maistingumą, tiek gerą vandens pralaidumą.
Sodinant svarbu, kad augalo šaknų kaklelis būtų tiksliai žemės paviršiaus lygyje. Per gilus sodinimas gali sukelti šaknų puvimą, o per seklus – šaknų džiūvimą. Po sodinimo augalą reikia gausiai palaistyti ir aplink jį paskleisti mulčio sluoksnį.
Tarp atskirų krūmelių rekomenduojamas 1–1,5 metro atstumas, priklausomai nuo veislės maksimalaus dydžio. Tai užtikrins pakankamą erdvę pilnaverčiam augalo vystymuisi ir geram oro judėjimui tarp augalų.
Tolesnė deucijos priežiūra
Deucijos priežiūra nėra sudėtinga, tačiau reguliarumas ir tinkamas metas lems augalo sveikatą ir žydėjimo gausą. Laistyti reikia tik pirmaisiais metais po pasodinimo ir ypač sausų periodų metu. Suaugę krūmai paprastai pasitenkina natūralių kritulių kiekiu, bet birželio mėnesį žydėjimo metu papildomas laistymas gali pagerinti žiedų kokybę ir prailginti žydėjimo laiką.
Deucija tręšiama du kartus per sezoną. Pavasarį, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, pridedamos kompleksinės trąšos su didesniu azoto kiekiu vegetacijos skatinimui. Antrasis tręšimas atliekamas po žydėjimo liepos pradžioje fosforo ir kalio trąšomis, kurios stiprina augalą ir formuoja kitų metų žiedų pumpurus.
Mulčiavimas aplink krūmo pagrindą padeda išlaikyti drėgmę ir sumažina piktžolių augimą. Geriausias mulčias deucijai yra perpuvę lapai, smulkinta žievė arba kompostas. Mulčio sluoksnis klojamas 5–7 centimetrų storio, vengiant tiesioginio kontakto su augalo kamienu.
Piktžolių kontrolė svarbi ypač pirmaisiais metais po pasodinimo. Vėliau tankiai užaugęs krūmas pats slopina daugumos piktžolių augimą.
Genėjimas ir formos palaikymas
Deucijos genėjimas yra paprastas procesas, kuris vis dėlto turi savo subtilybes. Svarbiausias principas – paprastai žydi antramečiai radastų ūgliai, todėl genėjimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į šią ypatybę.
Pagrindinis genėjimas atliekamas iš karto po žydėjimo – birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. Nupjaunamos nužydėjusios šakos iki pirmų stiprių jaunų ūglių, kurie užaugins žiedus kitais metais. Šis metodas stimuliuoja naujų šakų augimą ir užtikrina gausų kitų metų žydėjimą.
Formuojamasis genėjimas atliekamas jaunų augalų pirmaisiais metais, formuojant pageidaujamą krūmo formą. Vėliau užtenka tik sanitarinio genėjimo – sausų, pažeistų ar per tankiai augančių šakų šalinimo.
Taip pat rekomenduojama genėti 7–10 metų senumo krūmus, kai žydėjimas tampa menkesnis. Tokiu atveju kas keletą metų nupjaunamos kelios senos šakos iki pagrindo, stimuliuojant naujų, stiprių ūglių augimą.
Genėti reikėtų aštriais, švariais įrankiais, o didesnes žaizdas patartina padengti sodo tepalu apsaugai nuo ligų.
Kaip dauginama deucija?
Deucijos dauginimas – gana nesudėtingas procesas, kurį gali įvaldyti net pradedantysis sodininkas. Populiariausi metodai yra dauginimas žaliaisiais arba sumedėjusiais auginiais:
- Žalieji auginiai ruošiami birželio pradžioje, kai augalas intensyviai auga, tačiau ūgliai dar nėra visiškai sumedėję. Auginiai pjaunami 10–12 cm ilgio iš sveikų, stiprių ūglių. Apatiniai lapai pašalinami, viršūnė patrumpinama per pusę. Auginiai sodinami į smėlio ir durpių mišinį inspektuose arba šiltnamiuose. Esant palankioms sąlygoms, jie įsišaknija per 4–6 savaites.
- Sumedėję auginiai imami rudenį arba žiemos pabaigoje. Jų privalumas – geresnis išgyvenamumas, nors šaknų formavimasis gali užtrukti ilgiau. Tokie auginiai ruošiami panašiai kaip ir žalieji, tačiau jų ilgis gali siekti 15–20 cm.
- Krūmų dalijimas tinkamas senesniems, gerai išsišakojusiems augalams. Procedūra atliekama ankstyvą rudenį arba pavasarį: krūmas atsargiai iškasamas su šaknimis ir aštriu įrankiu padalijamas į kelias dalis, kad kiekviena turėtų stiprią šaknų sistemą.
- Dauginimas sėklomis įmanomas, tačiau naudojamas retai, nes iš jų išaugę augalai gali neperimti veislių savybių, o žydėti pradeda tik po 3–4 metų.
Deucijos ligos ir kenkėjų problema
Viena didžiųjų deucijos pranašumų yra puikus atsparumas ligoms ir kenkėjams. Tinkamomis auginimo sąlygomis šie krūmai praktiškai neserga ir nereikalauja jokių cheminių preparatų naudojimo. Tačiau netinkama priežiūra ar nepavykusios augimo sąlygos gali sukelti tam tikrų problemų.
Dažniausia problema yra grybinės ligos, kurios paveikia augalus per daug drėgnomis ir šaltomis oro sąlygomis arba auginant juos per tankiai. Labiausiai paplitusi yra lapų dėmėtligė, kuri pasireiškia tamsiomis dėmėmis ant lapų paviršiaus. Profilaktikai svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją aplink augalus ir vengti laistymo ant lapų.
Iš kenkėjų deucijai retkarčiais gali pakenkti lapų pjūkleliai arba amarai, ypač jauniems augalams, kai jie dar tik įsišaknija. Natūralūs apsaugos būdai, pavyzdžiui, purškimas muilo tirpalu, paprastai pakankami šiems kenkėjams kontroliuoti.
Šaltomis, besniegėmis žiemomis gali apšalti šakos su žiediniais pumpurais, tačiau tai nėra rimta problema. Įdomu tai, kad net smarkiai apšalę krūmai greitai atauga ir tais pačiais metais vėl gausiai žydi – tai liudija puikų augalo atsparumą.
Žiemojimas ir atsparumas
Deucija Lietuvos klimato sąlygomis yra gana atspari šalčiui, tačiau atskirų rūšių ir veislių atsparumas gali skirtis. Populiarios šiurkščiosios deucijos veislės ‘Plena’ ir ‘Pride of Rochester’ iškenčia temperatūrą iki -25 °C be papildomos apsaugos.
Ruošimasis žiemai prasideda rugsėjo pabaigoje, kai sumažinamas laistymas ir nutraukiamas tręšimas azoto trąšomis. Tai padeda augalui tinkamai pasiruošti ramybės laikotarpiui
Vis dėlto jaunus augalus, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo, reikėtų apsaugoti nuo žiemos šalčių. Krūmo pagrindą rekomenduojama apkloti sausu kompostu arba lapų sluoksniu, kuris apsaugos šaknų sistemą nuo gilaus įšalo. Pačios šakos papildomos apsaugos paprastai nereikalingos, išskyrus ypač šaltų žiemų atvejus.
Ypač vėjuotose vietose augančius krūmus galima apsaugoti nuo žiemos saulės ir vėjo specialiais dangalais arba eglišakiais. Tačiau dauguma deucijų gerai žiemoja be jokių papildomų priemonių.
Deucija nusipelnė vietos kiekviename sode, kuriame ieškoma nepretenzingų, bet kartu ir gražių žydinčių krūmų. Šis augalas sujungė praktiškai visas teigiamas savybes – lengvą priežiūrą, puikų atsparumą ligoms ir šalčiui, gausų žydėjimą bei universalumą kraštovaizdžio dizaine. Deucijos auginimas nekelią ypatingų iššūkių net pradedantiesiems sodininkams, o rezultatas – nuostabūs baltų žiedų debesys vasaros pradžioje.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/deucija/
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-deutzia/
- https://www.gardendesign.com/shrubs/deutzia.html
- https://www.growveg.com/plants/us-and-canada/how-to-grow-deutzia/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
