Lietuvos sodininkai ir ūkininkai susiduria su vis naujais iššūkiais. Klimato kaita, prekybos globalizacija ir augalų transportavimas atveria duris invaziniams kenkėjams, kurie anksčiau mūsų krašte nebuvo paplitę. Vienas tokių naujų „svečių“ – straubliukas, kuris sparčiai plinta po Lietuvą ir kelia rimtą grėsmę tiek namų sodams, tiek komerciniam augalininkystės sektoriui.
Šis straipsnis padės atpažinti kenkėją, suprasti jo daromą žalą ir išmokti veiksmingų kovos būdų. Laiku pastebėtas ir tinkamai kontroliuojamas straubliukas gali būti suvaldytas, tačiau ignoruojant problemą, žala gali tapti katastrofiška.
Kas yra straubliukas ir kodėl jis pavojingas?
Straubliukas (Otiorhynchus pseudonothus) – tai naujas invazinis kenkėjas, kuris pastaraisiais metais sparčiai plinta Lietuvoje. Šis mažas, pilkšvai juodos spalvos vabalas, priklausantis straubliukų šeimai, kelia rimtą grėsmę ne tik namų sodams, bet ir komerciniam augalininkystės sektoriui.
Straubliukų pavojingumas slypi jų maitinimosi pobūdyje. Suaugę vabalai naktį graužia augalų lapus, o jų lervos gyvena dirvožemyje ir pažeidžia šaknis. Dėl tokio dvigubo poveikio augalai netenka ne tik fotosintezės ploto, bet ir praranda gebėjimą absorbuoti vandenį bei maistines medžiagas.
Kaip atpažinti straubliuką?
Straubliukų šeima (Curculionidae) yra viena didžiausių vabzdžių šeimų pasaulyje, apimanti daugiau nei 60 000 rūšių. Lietuvoje dažniausiai iki šiol būdavo aptinkami pilkasis runkelinis straubliukas (Tanymecus palliatus) ir skersadryžis runkelinis straubliukas (Chromoderus fasciatus), tačiau šis naujai pasirodęs straubliukas (Otiorhynchus pseudonothus) išsiskiria kaip vienas pavojingiausių.
Šis konkretus straubliukas yra santykinai lengvai atpažįstamas vabalas. Suaugę individai siekia 8–12 mm ilgio ir pasižymi šiais požymiais:
- kūno forma yra ovali, šiek tiek pailga;
- spalva svyruoja nuo tamsiai rudos iki pilkšvai juodos;
- snukis trumpas ir platus, su straubliuku;
- kojos tvirtos, prisitaikę prie judėjimo ant žemės ir augalų;
Lervos yra baltos spalvos, C formos, be kojų, su tvirta ruda galva. Jos gyvena 5–15 cm gylyje dirvožemyje ir yra ypač žalingos jaunoms šaknims.
Rekomenduojamas video

Straubliuko pažeisti augalai ir simptomai
Straubliukas nėra išrankus – jis pažeidžia daugiau nei 200 augalų rūšių. Dažniausiai nukenčiantieji yra šie:
- Dekoratyviniai augalai: rododendrai, hortenzijos, rožės.
- Vaismedžiai: obelys, kriaušės, vyšnios.
- Daržovės: bulvės, morkos, kopūstai, pomidorai.
- Uoginiai augalai: braškės, aviečių krūmai, serbentai.
Pažeidimo simptomai priklauso nuo augalo dalies, kurią paveikė kenkėjas. Lapuose atsiranda charakteringi pusmėnulio formos įgraužimai kraštuose. Šaknų sistemoje pastebimi graužimo pėdsakai, šaknų nykimas. Augalas pradeda vysti, nors dirvožemis drėgnas. Sumažėja derlius ir bendras augalo gyvybingumas.
Straubliukų naikinimas: veiksmingos priemonės
Straubliukų naikinimas reikalauja kompleksinio požiūrio, derinančio prevenciją, biologines ir chemines priemones. Svarbu pradėti kovą anksti pavasarį, kai vabalai tik prabunda po žiemos.
Prevencinės priemonės. Pirmiausia reikia užtikrinti tinkamą augalų priežiūrą. Reguliariai šalinkite nukritusių lapų ir augalų liekanas, kuriose gali slėptis vabalai. Išlaikykite tvarkingą aplinką aplink augalus, vengdami per daug tankių žolinių augalų. Rudenį giliai sukaskite dirvožemį, kad iškeltumėte lervų žiemojimo vietas į paviršių.
Biologinės kontrolės metodai. Natūralūs priešai gali reikšmingai sumažinti straubliukų populiaciją. Skatinkite naudingųjų vabzdžių – žemės vabalų, vorų, paukščių – buvimą sode. Naudokite entomopatogeninius grybus, tokius kaip Beauveria bassiana, kurie užkrečia ir naikina lervų stadijas.
Feromonų spąstai gali padėti stebėti suaugusių vabalų aktyvumą ir sumažinti jų populiaciją. Šie spąstai ypač efektyvūs poravimosi sezono metu.
Cheminės kontrolės priemonės. Jei biologinių metodų nepakanka, galima taikyti chemines priemones. Naudokite sisteminius insekticidus, kurie paveiks tiek suaugėlius, tiek lervas. Purškimą atlikite vakare, kai vabalai aktyviausi. Laikykitės gamintojo nurodymų dėl dozavimo ir saugaus naudojimo.

Kada ir kaip vykdyti straubliukų naikinimą?
Optimalus straubliukų naikinimo laikas yra gegužės–birželio mėnesiai, kai suaugę vabalai aktyviausi. Antrasis svarbus periodas – rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia, kai jauni vabalai išsirita ir intensyviai maitinasi.
Stebėkite augalų būklę ir vabzdžių aktyvumą. Jei pastebėjote charakteringus lapų pažeidimus, nedelsiant imkitės veiksmų. Reguliariai tikrinkite augalų šaknis, ypač jei augalai pradeda vysti be akivaizdžios priežasties.
Straubliukas: ko tikėtis toliau?
Straubliukų plitimas Lietuvoje tikriausiai tęsis dėl palankių klimato sąlygų ir augalų įvairovės. Svarbu formuoti ilgalaikę kontrolės strategiją, derinant visus prieinamus metodus.
Edukacija ir informacijos sklaida tarp sodininkų ir ūkininkų taip pat yra labai svarbi. Ankstyvas kenkėjo identifikavimas ir greitų priemonių taikymas gali padėti išvengti rimtų žalų.
Bendradarbiavimas su mokslo institucijomis ir augalų apsaugos specialistais padės tobulinti straubliukų naikinimo metodus ir vystyti naujus, aplinkai draugiškesnius sprendimus.

Straubliukas tampa vis didesne problema Lietuvos žemės ūkyje ir mėgėjų sodinininkystėje. Šio kenkėjo kontrolė reikalauja sistemiško požiūrio, kuris apima tiek prevenciją, tiek aktyvų naikinimą. Tinkamas straubliukų naikinimas gali apsaugoti augalus ir išsaugoti derlių, tačiau reikia nuolatinio budrumo ir teisingų priemonių pasirinkimo.
Atminkite, kad sėkminga kova su straubliukais priklauso nuo ankstyvojo aptikimo, tinkamo metodo pasirinkimo ir nuoseklaus jo taikymo. Kombinuojant biologines ir chemines priemones bei laikantis prevencinių priemonių, galima veiksmingai kontroliuoti šio kenkėjo plitimą ir sumažinti jo daromą žalą.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/runkeliniai-straubliukai/
- https://www.gardenia.net/pest/black-vine-weevil-damage-detection-prevention-control
- https://ohioline.osu.edu/factsheet/ENT-49
- https://extension.umd.edu/resource/weevils-trees-and-shrubs/
- https://www.rhs.org.uk/biodiversity/vine-weevil
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.