Termo vazonai – šiuolaikiškas sprendimas. Kuriems augalams padės ištverti žiemą lauke?

Šaltuoju metų laiku daugelis sodininkų susiduria su ta pačia dilema – kaip apsaugoti mėgstamus augalus nuo sušalimo? Tradiciškai vazonai žiemai buvo įkeliami į rūsius ar šiltnamius, tačiau šiuolaikiniai termo vazonai siūlo elegantiškesnį sprendimą. Šie inovatyvūs indai leidžia augalams žiemoti lauke, išlaikant šaknis saugioje temperatūroje net ir per stiprius šalčius.

Kas yra termo vazonai ir kuo jie ypatingi?

Termo vazonai – tai specialiai sukonstruoti lauko vazonai su dvigubomis sienelėmis ir izoliuojančiu sluoksniu tarp jų. Skirtingai nuo įprastų vazonų, kurie praleidžia šaltį tiesiai į šaknis, šilti vazonai veikia panašiai kaip termosas – išlaiko stabilesnę temperatūrą viduje, apsaugodami šaknų sistemą nuo kritinių temperatūros svyravimų.

Pagrindinis termo vazonų skirtumas nuo įprastų – tai jų gebėjimas sumažinti temperatūros svyravimus. Paprastas molio ar plastikinis vazonas lauke žiemą įšąla visiškai, o termo vazono viduje temperatūra išlieka keleriais laipsniais aukštesnė nei aplinkoje. Tai nėra šildomas indas, bet veikiau gerai izoliuota apsauga.

Termo vazonai ypač populiarūs Šiaurės Europoje, kur žiemos ilgos ir šaltos, tačiau norima išlaikyti sodą žalią ir pavasarį neprikelti visų augalų iš naujo. Jie leidžia auginti daugiamečius augalus terasose ir balkonuose, nesirūpinant, kad šios investicijos žus per žiemą.

Kaip veikia šilti vazonai?

Šiltų vazonų konstrukcija pagrįsta terminės izoliacijos principu. Tarp išorinės ir vidinės vazono sienelės yra 3–5 cm izoliacinio sluoksnio, kuris gali būti pagamintas iš įvairių medžiagų:

• Putų polistirenas – lengviausias ir pigiausias variantas, efektyviai slopina šaltį, tačiau laikui bėgant gali byrėti.
• Mineralinė vata – atspari drėgmei, ilgaamžė, bet sunkesnė ir brangesnė.
• Perlitas ar vermikulitas – natūralios kilmės mineralai, puikiai izoliuoja ir yra ekologiški.
• Oro tarpas – kai kuriuose vazonuose tarp dviejų sienelių paliekamas tiesiog oro tarpas, kuris taip pat veikia kaip izoliatorius.

Termo vazonų dugnas taip pat yra dvigubas arba sustiprintas papildomu izoliacijos sluoksniu, nes būtent per jį dažniausiai patenka šaltis iš žemės. Kokybiškai pagaminti termo vazonai gali sumažinti temperatūros kritimą viduje net iki 10–15 laipsnių, palyginti su aplinkos temperatūra.

Termo vazonų privalumai ir trūkumai

Kaip ir bet kuri technologija, termo vazonai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

Ypač vertinga, kad termo vazonai apsaugo ne tik nuo žiemos šalčio, bet ir nuo karščio bangų vasarą. Dvigubos sienelės neleidžia dirvožemiui perkaisti, o šaknims – nudegti. Tai reiškia, kad investicija į termo vazoną atsiperka visais metų laikais.

Kokiems augalams tinka termo vazonai?

Ne visiems augalams reikia vienodos apsaugos nuo šalčio, todėl svarbu suprasti, kada termo vazonai tikrai naudingi, o kada jų pirkimas būtų perteklinis.

Augalai, kuriems šilti vazonai būtini:

1. Citrusų medžiai – citrinos, mandarinai, apelsinai gali augti lauke, bet šaknys neturi sušalti. Termo vazonas leidžia juos laikyti lauke rudenį ir ankstyvą pavasarį.
2. Alyvmedžiai – nors šie augalai gana atsparūs šalčiui, jų šaknys jautrios temperatūrai žemiau -10 °C.
3. Rožės – kilniosios veislės, ypač arbatinės rožės, gali būti išsaugotos lauke termo vazonuose su papildoma apsauga viršuje.
4. Figmedžiai – populiarėja Lietuvoje, bet jų šaknys reikalauja apsaugos nuo stipresnių nei -15 °C šalčių.
5. Levandos – nors daugelis veislių atlaiko šaltį, termo vazonas pratęsia jų gyvenimą ir pagerina žydėjimą.
6. Hortenzijos – jautresnės veislės, tokios kaip didžiažiedės hortenzijos, geriau žiemoja termo vazonuose.

Augalai, kuriems termo vazonai mažiau svarbūs:

1. Lietuviški spygliuočiai (eglutės, kadagiai) – jie ir taip puikiai atlaiko žiemą įprastuose vazonuose.
2. Viržiai ir pavasario svogūniniai (tulpės, narcizai, hiacintai) – jiems užtenka paprasto mulčio.
3. Sezoniniai žolynai – bazilikas, petražolės – vis tiek nežiemoja lauke.
4. Vienmečiai augalai – našlaitės, petunijos – baigia savo ciklą per vieną sezoną.

Kaip pasirinkti tinkamą termo vazoną?

Renkantis termo vazoną, svarbu atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į konkrečius parametrus.

• Izoliacijos storis – optimalus izoliacinis sluoksnis turėtų būti bent 3–4 cm. Plonesnė izoliacija veiks silpnai, o storesnė nepateisins papildomo svorio ir kainos.
• Medžiaga – populiariausi termo vazonai gaminami iš plastikinių sienelių su putų polistireno užpildu arba iš stiklo pluošto kompozito. Stiklo pluoštas ilgaamžiškesnis, bet brangesnis. Taip pat galima rasti betoninių termo vazonų, bet jie labai sunkūs.
• Dydis – termo vazonui reikia daugiau vietos nei įprastam tos pačios talpos vazonui. Jei augalo šaknims reikia 40 cm skersmens, pasirinkite termo vazoną su vidiniu skersmeniu ne mažesniu kaip 40 cm (išorinis bus apie 50 cm).
• Spalva – šviesesnės spalvos vasarą geriau atspindi saulės šilumą, tamsesnės – absorbuoja. Žiemą skirtumas nėra toks ryškus, bet vasarą tamsūs termo vazonai gali perkaisti.
• Drenažo sistema – net ir termo vazonai turi turėti skylutes dugne. Kai kurie turi dvigubo dugno sistemą su oro tarpu – tai dar geriau.

Šilti vazonai: priežiūra ir naudojimas

Termo vazonų priežiūra nėra daug sudėtingesnė už įprastų, tačiau yra keletas niuansų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirmiausia – laistymas. Dėl dvigubų sienelių ir geresnės izoliacijos termo vazonuose drėgmė išlieka žymiai ilgiau nei įprastuose induose, todėl juos reikia laistyti rečiau. Tai ypač svarbu žiemą, kai per daug drėgmės šaltame vazone gali sukelti šaknų puvimą. Prieš laistydami visada patikrinkite dirvožemį pirštais bent 5 cm gylyje – jei jis drėgnas, laistymo dar nereikia.

Nors termo vazonas efektyviai apsaugo šaknis nuo užšalimo, augalo viršutinė dalis vis tiek lieka pažeidžiama. Kai temperatūra krenta žemiau -20 °C, daugumos augalų lapus ir šakas gali reikėti uždengti agro tekstile ar bent paprastu austiniu maišu. Vazono vieta taip pat atlieka svarbų vaidmenį – geriausia pastatyti jį prie namo sienos ar kitos pastato dalies, kur mikroklimatas yra šiek tiek šiltesnis ir mažiau užpučia šaltas vėjas.

Drenažo sistema termo vazonuose veikia taip pat kaip ir įprastuose, bet jai reikia skirti ypatingą dėmesį. Įsitikinkite, kad drenažo sluoksnis iš akmenėlių ar keramzito yra pakankamas – ne mažesnis kaip 5 cm. Žiemą vanduo šiame sluoksnyje gali užšalti, tačiau jei yra geras vandens cirkuliacijos kelias ir skylės dugne neužsikimšusios, tai augalui nepakenks.

Termo vazonuose naudokite kokybišką, gerai drenuojantį substratą, kuris kartu gerai išlaikytų drėgmę. Optimali dirvožemio mišinio formulė būtų tokia: 40 % universalios vazonų žemės, 30 % subrendusio komposto, 20 % perlito ir 10 % smulkaus smėlio. Tokia sudėtis užtikrina, kad dirva gerai laiko drėgmę, tačiau tuo pat metu nepermirksta ir neleidžia vandeniui užsistovėti.

Tręšimas termo vazonuose turėtų būti prisitaikytas prie metų laiko. Geriausias laikas atlikti termo vazono techninę priežiūrą yra pavasaris. Išvalykite indą – pašalinkite visą nudžiūvusią medžiagą, lapus ir šakeles, kruopščiai patikrinkite drenažo skyles, ar jos neužsikimšusios.

Kas 2–3 metus rekomenduojama atnaujinti bent viršutinį dirvožemio sluoksnį, o jei augalas jau išaugo per didelis, persodinkite jį į didesnį vazoną su visišku dirvos keitimu.

Ar termo vazonai – investicija, kuri atsipirks?

Termo vazonų kaina – nuo 50 iki 300 eurų ir daugiau, priklausomai nuo dydžio ir kokybės. Taigi, ar verta?

Pažiūrėkime ekonominiu požiūriu. Jei kasmet perkate naujus augalus, nes senieji sušąla, per 5 metus išleisite:

• Hortenzija: 20–30 € kas pavasarį = 100–150 €
• Alyvmedis: 40–80 € = 200–400 €
• Levanda: 10–15 € = 50–75 €

Tuo tarpu vienas kokybiškas termo vazonas kainuoja apie 80–150 € ir tarnauja 15–20 metų. Jei jis išsaugo bent vieną brangesnį augalą per 3–5 metus, investicija jau atsipirko.

Be finansinės pusės, yra ir emocinis aspektas – augalai, kuriuos prižiūrite daugelį metų, tampa sodo dalimi, turi savo istoriją. Alyvmedis, kuriam dešimt metų, atrodo visai kitaip nei vienmečiai sodinukai.

Termo vazonai – tai šiuolaikiškas, praktiškas sprendimas tiems, kurie nori pratęsti sodo grožį už vieno sezono ribų. Jie ne tik apsaugo augalus nuo žiemos šalčio, bet ir padeda išlaikyti sveikas šaknis per vasaros karščius. Nors pradinė investicija gali atrodyti didelė, ilgalaikėje perspektyvoje šilti vazonai tampa patikimu sąjungininku kuriant išliekantį ir gražų sodą visus metus. Svarbiausia – tinkamai pasirinkti augalus, kuriems ši apsauga tikrai reikalinga, ir nepamiršti, kad net geriausias termo vazonas nėra stebuklingas sprendimas – kai kurie augalai vis tiek reikalaus papildomos apsaugos ar įkėlimo į šiltesnes patalpas pačiu šalčiausiu žiemos laikotarpiu.

Šaltiniai:

1. https://laidbackgardener.blog/2020/09/19/insulating-pots-is-it-worthwhile/
2. https://millcreekgardens.com/5-types-of-outdoor-plant-containers-which-is-right-for-you/
3. https://potsplantersandmore.com/blog/planters-that-can-stay-outside-in-winter

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Vaida Janikūnienė

Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

See Full Bio