Rudens derliaus sezonas – metas, kai daržininkai kruopščiai surenka užaugintus vaisius bei daržoves ir ruošia juos žiemos saugojimui. Burokėliai, kaip viena vertingiausių daržovių, reikalauja ypatingo dėmesio renkant derlių. Kada nuimti burokėlius – šis klausimas kyla kiekvienais metais, nes nuo tinkamo nuėmimo laiko priklauso ne tik derliaus kokybė, bet ir tai, kaip ilgai šie šakniavaisiai išsilaikys žiemą. Per anksti iškasti burokėliai bus maži ir neskanūs, o pavėlavus gresia šalnos, kurios sugadins visą derlių.
Burokėliai priklauso gana šalčiui atsparioms daržovėms, todėl jų derlius gali būti nuimamas vėlyvą rudenį. Tačiau reikia atsiminti, kad burokėliai yra jautresni šalčiui nei morkos. Tikslus kasimo laikas priklauso nuo veislės, sodinimo datos, oro sąlygų ir to, ar ketinate juos iš karto vartoti, ar saugoti ilgesniam laikui. Lietuvoje vėlyvųjų burokėlių derlių dažniausiai nuimame rugsėjo pabaigoje – spalio mėnesį.
Kada nuimti burokėlius: brandos požymiai
Pagrindiniai ženklai, kad burokėliai subrendę ir laikas juos iškasti, yra keli būdingi požymiai:
- Visų pirma, apatiniai lapai pradeda gelsti ir džiūti. Tai rodo, kad augalas baigia vegetaciją ir maistinės medžiagos iš lapų pereina į šakniavaisį.
- Ant burokėlių šakniavaisių paviršiaus gali susidaryti smulkūs gumbeliai ar nelygumai – tai vienas iš požymių, jog daržovė pasiekė techninę brandą. Tokie dariniai pastebimi ne tik išorėje, bet ir šakniavaisio viduje. Jei matote šiuos ženklus, vadinasi, burokėliai jau tinkami vartoti ar perdirbti.
- Dar vienas svarbus požymis – burokėlių augimo sustojimas. Jei matote, kad šakniavaisiai jau nebedidėja ir pasiekė veislei būdingą dydį, laikas ruoštis derliaus nuėmimui. Subrendę vėlyvųjų veislių burokėliai paprastai būna 200–400 gramų svorio, nors tai gali skirtis priklausomai nuo veislės ir auginimo sąlygų.
- Subrendę burokėliai įgauna intensyvią, veislei būdingą spalvą – tamsiai raudoną ar bordo atspalvį. Dalis šakniavaisio, kuri auga virš žemės paviršiaus, taip pat turėtų būti tinkamai išsivysčiusi ir sukietėjusi.
Kada nuimti burokėlius: optimalus laikas pagal veisles
Ne visi burokėliai kasami vienu metu – tai priklauso nuo jų vegetacijos periodo trukmės. Ankstyvosios veislės subręsta per 50–80 dienų nuo daigų pasirodymo, todėl jų derlių reikia nuimti liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje. Šie burokėliai skirti greitam vartojimui ir netinka ilgam laikymui.
Vidutinio ankstyvumo burokėlių veislėms reikia 80–100 dienų, todėl jų derlių nuimame rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Šie burokėliai gali būti laikomi 2–3 mėnesius, jei sukuriamos tinkamos saugojimo sąlygos.
Vėlyvųjų burokėlių derlius nuimamas praėjus 100–135 dienoms nuo išdygimo, tai yra rugsėjo ir spalio mėnesiais. Būtent šios veislės geriausiai tinka ilgam žiemos saugojimui – tinkamai laikomi, jie gali išsilaikyti net iki 6–8 mėnesių. Lietuvoje vėlyvuosius burokėlius geriausia kasti spalio mėnesį, idealiu atveju – spalio antroje pusėje, kai temperatūra jau nukritusi, bet dar nėra buvę stipresnių šalnų.
Temperatūros ir oro sąlygų reikšmė
Burokėliai yra jautresni šalčiui nei daugelis kitų šakniavaisinių daržovių. Nors subrendę burokėliai gali atlaikyti trumpalaikes -3 iki -5 laipsnių Celsijaus šalnas dirvoje, tačiau tai galima tik su sąlyga, kad šalnos būna trumpalaikės ir burokėliai dar neišrauti iš žemės. Išrauti burokėliai pašąla jau -1 ar -2 laipsnių temperatūroje.
Rekomenduojamas video
Kadangi apie trečdalis burokėlių šakniavaisio išauga virš žemės paviršiaus, o vegetacijos pabaigoje lapai būna gana menki, šakniavaisiai rudens šalnų metu gali greitai apšalti. Apšalusios dalys pradeda pūti ir tokių burokėlių nebegalima saugoti žiemai.
Optimaliausia burokėlius kasti, kai oro temperatūra dieną laikosi apie 8–12 laipsnių, o naktį nukrinta iki 0–5 laipsnių šilumos. Tokiomis sąlygomis šakniavaisiai yra optimaliai paruošti saugojimui. Svarbu kasimą atlikti prieš pirmąsias rimtas šalnas, nes apšalę burokėliai visiškai netinka laikymui.
Tačiau per ankstyvas burokėlių kasimas, kai temperatūra dar nepakankamai žema ir laikosi virš 15 laipsnių, taip pat nėra idealus. Tokiomis sąlygomis medžiagų apykaita šakniavaisiuose dar nesulėtėjo, o maistinės medžiagos tebeteka iš lapų į šaknį. Per anksti nuimti burokėliai greitai vysta, jų derlius negausus (gaunama 30–40 procentų mažiau), ir jie blogai laikosi žiemą.
Idealiausi orai burokėlių nuėmimui – sausi, vėsūs, giedri rudens orai. Rekomenduojama kasti burokėlius po kelių sausų dienų iš eilės, kai nėra buvę lietaus. Drėgni, po lietaus iškasti burokėliai yra sunkesni, slidesni ir jiems reikia ilgiau džiūti. Be to, drėgmė skatina grybinių ligų vystymąsi ir gali sutrumpinti laikymo laiką.
Kaip tinkamai iškasti burokėlius
Burokėlių kasimas reikalauja atsargumo ir tam tikros technikos. Geriausia kasti ankstyvą rytą, kai oro temperatūra dar žema, bet jau pakankamas apšvietimas. Jei kasate didesnius plotus, geriausia naudoti šakes su plokščiais dantimis – jos padeda švelniai iškelti šaknį iš žemės nepažeidžiant jos.
Dažniausiai burokėliai lengvai ištraukiami iš žemės stipriai suėmus už lapijos, ypač jei šakniavaisiai apvalūs. Tačiau cilindriniai burokėliai, turintys ilgesnę ir giliau įaugusią šaknį, reikalauja naudoti įrankius. Šakėmis šakniavaisį reikia švelniai pakelti iš žemės, stengiantis nepažeisti odelės.
Nukastus burokėlius nedelsiant reikia nuvalyti nuo žemės. Prilipusius žemės gumulėlius švelniai nukratome rankomis. Reikėtų vengti daužymo vieno į kitą ar į žemę – gležna odelė lengvai pažeidžiama, o bet koks įtrūkimas ar įbrėžimas sutrumpina laikymo laiką ir kelia puvinio riziką.
Lapus reikia nukirpti, paliekant 1–1,5 cm ilgio lapkočius. Jokiu būdu nelaužykite lapų rankomis – tai gali pažeisti šakniavaisio galvutę. Naudokite aštrų peilį arba žirkles ir švelniai nukarpykite. Pagrindinė šaknis taip pat gali būti trumpinama, bet tai nėra būtina – svarbiausia nepažeisti paties šakniavaisio.
Burokėlių paruošimas laikymui
Iškasus burokėlius reikia palikti kelioms valandoms išdžiūti gryname ore, tačiau ne tiesioginėje saulėje. Idealiausia džiovinti pavėsyje arba po baldakimu, kur yra geras oro judėjimas. Džiovinimas pašalina paviršinę drėgmę ir padeda odelei šiek tiek sukietėti.
Per ilgas džiovinimas saulėje gali sumažinti šakniavaisių kokybę – jie pradeda vysti ir praranda dalį drėgmės, todėl džiovinimas neturėtų trukti ilgiau nei 3–4 valandas. Jei burokėliai kasti po lietaus ar drėgnoje dirvoje, jų džiovinimui reikia daugiau laiko, tačiau vis tiek reikia vengti tiesioginių saulės spindulių.
Prieš laikant burokėlius reikia kruopščiai atrinkti. Laikymui tinka tik sveiki, nepažeisti, nesuskilę, neapšalę ir nesuvytę šakniavaisiai. Bet kokie mechaniniai pažeidimai, įtrūkimai ar ligų požymiai užtikrina, kad tokie burokėliai greitai suges ir gali užkrėsti kitus.
Geriausios laikymo sąlygos yra 3–4 C° ir 95–98 procentų santykinė oro drėgmė. Burokėliai dažniausiai laikomi rūsiuose, saugyklose ar specialiose patalpose, kur galima kontroliuoti šias sąlygas. Juos galima laikyti dėžėse su skylėtais šonais, konteineriuose ar aruoduose, pabarsčius smėliu ar pjuvenomis.
Kada nuimti burokėlius – šis sprendimas turėtų būti grindžiamas visos situacijos vertinimu: veislės, brandos požymių, oro sąlygų ir planuojamo panaudojimo. Svarbiausias orientyras – stebėti augalų būklę ir oro prognozes. Teisingai ir laiku nuimti burokėliai ne tik atsilygins už visas vasaros pastangas, bet ir užtikrins šeimos aprūpinimą vertingomis vitaminingomis daržovėmis visą žiemos sezoną. Atminkite: geriau kasti šiek tiek anksčiau nei pavėluoti iki stiprių šalnų.
Šaltiniai:
- https://www.rhs.org.uk/vegetables/beetroot/grow-your-own
- https://savvygardening.com/when-to-harvest-beets/
- https://www.gardenary.com/blog/how-to-know-when-to-harvest-beets
- https://www.almanac.com/plant/beets
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
