Astrai – rudens gėlyno žvaigždės

Astras (Aster) – populiari vasaros pabaigos bei rudens gėlė, puikiai tinkanti auginimui įvairių stilių soduose ir gėlynuose. Astrai priklauso astrinių augalų šeimai, dauguma jų kilę iš Eurazijos žemyno. Šių gėlių pavadinimas senovės graikų kalba reiškia žvaigždę. Ir iš tiesų, astrų žiedai savo išvaizda panašūs į mažas spalvotas žvaigždutes.

Didžioji dalis astrų yra daugiamečiai žoliniai augalai ar puskrūmiai. Jie turi stačius, šakotus stiebus. Lapai lancetiški ar kiaušiniški, dantyti. Žiedai sudaro įvairaus dydžio graižus. Savo ruožtu, graižai auga pavieniui arba susitelkę į kekes. Astrai žydi įvairiomis spalvomis: baltai, rausvai, raudonai, violetiniai, melsvai. Žiedo viduriukas – geltonas.

Astrų rūšys

Priskaičiuojama apie 200 astrų rūšių. Anksčiau astrų genčiai buvo priskiriama žymiai daugiau augalų, pavyzdžiui, ratiliai, astrūnai, astruoliai, kalimeriai ir kitos į astrus panašios gėlės. Praėjusio amžiaus pabaigoje, po atliktų išsamių mokslinių tyrimų, dalis jų buvo išskirta į kitas gentis (pagrinde į kitas gentis perkelti kilę iš Šiaurės Amerikos augalai).

Toliau aprašysime keletą dekoratyvinių astrų rūšių. Paminėsime ir anksčiau priklaususius astrų genčiai augalus, kadangi gėlių augintojai bei prekiautojai dažnai jiems tebenaudoja vieną bendrą astrų pavadinimą.

Pavasarį bei vasarą žydintys astrai

Nors įprasta manyti, kad astrai – rudens gėlės, yra jų rūšių, žydinčių pavasarį bei vasarą. Alpinis astras, kalninis astras – tai anksti žydinčių astrų rūšys.

Alpinis astras (Aster alpinus) natūraliai paplitęs Europos kalnuose. Tai gana žemas augalas, užauga iki 20-30 cm aukščio. Daugiametis. Jo lapai pilkšvai žali, dekoratyvūs, plaukuoti. Jauno alpinio astro žiedas siekia 5-6 cm skersmens, senesnių augalų žiedai susmulkėja. Žydi ši rūšis gegužės-birželio mėnesiais apie 16-18 dienų. Nuskinti žiedai vandenyje laikosi 6-10 dienų. Alpinių astrų žiedų būna baltų, mėlynų, alyvinių, rožinių. Sėklas ši rūšis subrandina birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Net ir nužydėję alpiniai astrai puošia gėlyną savo dekoratyviais lapais. Žiemoja nepridengti.

Kalninis astras (Aster amellus) – vidutinio ankstyvumo astrų rūšis, pražystanti antroje vasaros pusėje. Užauga 40-60 cm aukščio. Kalninio astro stiebas sumedėjęs, lapai tamsiai žali. Žydi 3-5 cm skersmens violetiniais ar melsvai violetiniais žiedais su ryškiai geltonais viduriukais. Tinka alpinariumams, bordiūrams ar auginti grupėse.

Ratilis (Callistephus). Kitaip – kininis ratilis, kininis astras. Tai astrinių šeimos gėlė, sodininkų dažnai priskiriama astrams, tačiau botaniškai tai atskira augalų gentis. Ratilis yra vienmetė gėlė. Užauga iki 100 cm aukščio, turi negausiai šakotą stiebą, kiaušiniškus ar lancetiškus dantytus lapus. Ratilio žiedai pavieniai, įvairiausių spalvų: mėlyni, violetiniai, raudoni, rausvi, gelsvi, balti. Ratilis turi tik vieną rūšį (kininis ratilis), tačiau išvesta daug jo veislių.

Vėlyvieji astrai

Vėlyvieji astrai, arba kitaip žieminiai astrai, žydi rudenį, kai dauguma kitų gėlių jau ruošiasi artėjančiai žiemai, kaupia maisto atsargas. Dauguma augalų, priskiriamų vėlyviesiems astrams, yra astrūnai – gėlės, anksčiau botanikų laikytos astrų rūšimis, o dabar išskirtos į atskirą augalų gentį. Apžvelgsime keletą populiaresnių astrūnų rūšių.

Krūminis astrūnas (Symphyotrichum dumosum, anksčiau Aster dumosus) arba krūminis astras kilęs iš JAV rytinės dalies. Tai 15-50 cm aukščio užaugantis, rugsėjo-spalio mėnesiais žydintis daugiametis augalas. Jo kerai tankūs, kompaktiški. Žiedai alyviniai, rožiniai, balti, melsvi, žydri, violetiniai. Lietuvoje sėklų nesubrandina. Krūminis astrūnas žiemoja neapdengtas.

Virgininis astrūnas (Symphyotrichum novi-belgii, anksčiau Aster novi-belgii) arba virgininis astras kilęs iš Šiaurės Amerikos. Užauga iki 40-150 cm aukščio. Turi šakotą stiebą, plonas šakutes. Jo lapai lancetiški, plaukuoti. Žiedai nedideli, iki 2 cm skersmens. Žydi susitelkusiais į kekes ar šluoteles baltais, rausvais arba violetiniais žiedais rugpjūtį-spalį. Jei ruduo ilgas ir sausas, virgininis astrūnas spėja subrandinti sėklas. Žiemoja nepridengtas.

Šiurkščialapis astrūnas (Symphyotrichum novae-angliae, anksčiau Aster novae-angliae) arba šiurkščialapis astras kilęs iš JAV šiaurinės ir centrinės dalies. Šis daugiametis astras užauga iki 60-150 cm, o kartais ir iki 200 cm aukščio. Turi stačią, stambų, viršutinėje dalyje šakotą stiebą. Lapai lancetiški, plaukuoti, šiurkštūs. Šiurkščialapis astrūnas žydi baltais, melsvais arba rausvai violetiniais žiedais rugsėjo-spalio mėnesiais. Žiedai siekia 3-4 cm skersmens, sutelkti į tankias lapuotas kekes. Sėklas užmezga tik jei ruduo ilgas ir sausas. Šiurkščialapis astrūnas žiemoja nepridengtas.

Smulkialapis astrūnas (Symphyotrichum ericoides, anksčiau Aster ericoides) arba smulkialapis astras natūraliai auga Šiaurės Amerikos prerijose. Tai tankus, gausiai šakotas augalas, siekiantis iki 80-100 cm aukščio. Jo lapeliai maži, spygliški. Smulkūs balti žiedai siekia apie 1 cm skersmenį. Pražysta rugsėjo gale-spalį. Smulkialapio astrūno dekoratyvūs ne tik žiedai, bet ir lapija.

Kur geriausia sodinti astrus

Astros – gėlės, nereikalaujančios sudėtingos priežiūros, tad užsiauginti jų sode ar gėlyne yra pakankamai paprasta.

Geriausia vieta astrams. Astrams labiausiai tinka saulėtos vietos, tačiau jie gali ištverti ir lengvą šešėlį. Labai pavėsingoje vietoje auginami jie greičiausiai nežydės.

Žemė astrams. Astrai gana nereiklūs dirvai augalai, jie gerai auga įvairiose sukultūrintose dirvose. Ypač šias gėles tinka sodinti į priesmėlio ir priemolio žemę, o į pernelyg sausą ar per drėgną dirvožemį astrų sodinti nereikėtų. Jų dirva turi būti neutrali arba silpnai šarminė, gerai drenuota. Priesmėlį prieš astrų sodinimą reikia patręšti kompostu, biohumusu ar perpuvusiu mėšlu. Dirva prieš sodinant astrus įdirbama 20-25 cm gyliu.

Astrų sodinimas ir dauginimas

Astrai dauginami auginiais, dalijant kerą ir sėklomis. Rudenį žydintys astrūnai dažniausiai dauginami kero dalijimu ir auginiais, kadangi sėklas jie subrandina ne kasmet, o krūminis astrūnas jų nesubrandina visai. Vienmetis kininis ratilis dauginamas sėklomis.

Sėklas sunokina visi pavasarį ir vasaros pradžioje žydintys astrai. Sėklos sėjamos tiesiai į lysves balandžio pabaigoje-gegužę arba į dėžutes šiltnamyje kovo-balandžio mėnesiais. Galima sėti vasaros metu, ką tik surinkus subrendusias ankstyvesniųjų astrų sėklas. Sudygsta per 12-14 dienų.

Astro keras gali būti dalijamas nuo balandžio iki spalio pradžios persodinimo metu. Rudenį žydinčių astrūnų kerai dalijami pavasarį.

Augalai, padauginti sėklomis ar dalijant kerą, gali augti nevienodai, žydėti skirtingu laiku. Dėl šios priežasties geriausia dauginti daugiamečius astrus auginiais. Astrai dauginami auginiais gegužės-liepos mėnesiais. 6-7 cm auginiai imami iš viršūninių žolinių ūglių. Bet kuriuo būdu padauginti astrai žydi antraisiais metais.

Astrų persodinimas. Vienoje vietoje astrai auga 3-5 metus. Vėliau astrų kero vidurys sensta, retėja, tad juos geriau persodinti padalinant kerą, kad geriau augtų bei rečiau sirgtų miltligėmis. Astrai persodinami pavasarį arba ankstyvą rudenį 20-25 cm atstumu.

Astrų auginimas ir priežiūra

Astrams tinkanti temperatūra. Daugiamečiai astrai nebijo lietuviškos žiemos. Jie žiemoja nepridengti. Vėlyvųjų astrūnų žiedai atlaiko net pirmąsias šalnas.

Astrų laistymas. Sausringu oru astrus reikėtų palaistyti. Reikia turėti omenyje, kad astrai nemėgsta nei didelio drėgmės pertekliaus dirvoje, nei jos išdžiūvimo.

Astrų tręšimas. Pavasarį aplink astrus galima paberti perpuvusio komposto ar kompleksinių trąšų. Prieš žydėjimą ir peržydėjusius astrus naudinga palaistyti srutomis.

Astrų sėklų rinkimas. Astrų sėklos renkamos kai žiedui nuvytus, jo viduriukas patamsėja ir pasidengia baltais pūkeliais. Tuomet žiedas nupjaunamas ir įdedamas į popierinį maišelį, kad išdžiūtų. Geriausiai dygsta praeitais metais surinktos sėklos, po poros ir daugiau metų jų daigumas sumažėja.

Astrų priežiūra. Astrai ravimi, tuo pačiu purenant žemės paviršių aplink juos. Astrų žemė taip pat purenama po stipresnio lietaus ar gausaus laistymo. Peržydėję astrų žiedai nuskinami. Aukštus astrų krūmelius gali reikėti paremti. Rudenį nudžiūvę astrų stiebai nukerpami.

Astrų ligos

• Astrai, ypač senesni ir skurstantys jų kerai, linkę sirgti miltlige. Ši liga dažnai užpuola krūminius bei virgininius astrūnus. Susirgę augalai praranda dekoratyvų vaizdą – ant jų dalių susidaro baltos arba pilkšvos, vėliau galinčios ruduoti, apnašos. Smarkiai pažeistus miltligės augalus patariama pakirpti iki pat stiebo pagrindo, kad liga neplistų. Astrus tinkamai tręšiant tikimybė susirgti miltlige sumažėja. Taip pat įtakos ligos atsiradimui turi sausringi orai, tad ilgai nelyjant nepamirškite šių gėlių palaistyti.
• Pavojinga astrams liga – vytulys.Tai grybelinė liga, pasireiškianti astrų stiebų vytimu, tamsėjimu, ir galiausiai, sudžiūvimu. Pažeistus stiebus reikia nupjauti ir sudeginti. Jei liga išplitusi per visą kerą, jis iškasamas ir sunaikinamas, o toje vietoje astrų keletą metų geriau neauginti. Ligos atsiradimui įtakos turi drėgmės arba trąšų trūkumas.
• Vienmečius astrinių šeimos augalus, pavyzdžiui, kininį ratilį, gali pažeisti grybinė liga fuzariozė. Norint išvengti gėlių užsikrėtimo šia liga, jų nereikėtų keletą metų auginti vietose, kur prieš tai augo tulpės, kardeliai, lelijos, bulvės, pomidorai, kadangi šie augalai dažnai serga fuzarioze ir ligos sukėlėjai gali per žiemą išsilaikyti dirvoje ar augalų liekanose. Fuzariozės pažeisto augalo dalys pasidengia balta, gelsva arba rausva grybiena, o vėliau pūva, ruduoja. Ligos pažeisti augalai ar jų dalys sunaikinami.

Šios grybelio sukeltos astrų ligos gali būti gydomos naudojant specialias fungicidines priemones, tačiau jei augalas smarkiai pažeistas, greičiausiai teks jį sunaikinti, kad ligos neplistų.

Astrų kenkėjai

Astrus gali pulti sraigės, šliužai, voratinklinės erkės, paprastosios seiliūgės. Sraiges ir šliužus reikia nurinkinėti nuo augalų, galima gaudyti juos spąstais – įkasus į žemę indelį su alumi, kuris pritraukia šiuos kenkėjus. Voratinklines erkes naikinkite natūraliu kalio muilu, augalinių ekstraktų ir mikroelementų mišiniais. Paprastąsias seiliūges galima naikinti česnakų nuoviru. Jei natūralios priemonės nepadeda, naudojami specialūs pesticidai.

Kenkėjų profilaktikai patariama nuolat naikinti piktžoles, rudenį gerai perkasti ir išpurenti dirvožemį, taip sunaikint kenkėjų kiaušinėlius. Vienmečių augalų liekanos ir nukirptos daugiamečių augalų dalys turi būti pašalintos iš gėlyno, sodo ir sunaikintos.

Astrai gėlyne

Skirtingų astrų rūšių žydėjimo metas – nuo pavasario galo iki vėlyvo rudens. Tad derinant įvairias astrų ir jų giminaičių rūšis galima suformuoti ištisą augimo sezoną žydintį gėlyną.

Rudeniniai astrai puošia gėlynus rudenį, kai daugelis gėlių jau baigė savo žydėjimą. Astrai ir astrūnai tinka gėlių grupėms sudaryti, jie sodinami šviesiuose kapuose. Naudojami jie ir rudeninėms puokštėms, nes gali pakankamai ilgai išsilaikyti pamerkti. Aukštesnių rūšių kerus galima sodinti pavieniui gėlyno centre ar grupe galiniame gėlyno plane, tinka jie ir gyvatvorėms sudaryti.

Alpiniai ir kalniniai astrai tinka alpinariumams, gėlynų apvadams, gėlių lysvėms. Jie dera būti auginami grupėse su kitomis panašiu metu žydinčiomis gėlėmis, pavyzdžiui, laibeniais, katpėdėmis, sauleniais, ir kitomis.

Naudoti šaltiniai:
https://www.vle.lt
https://www.wikipedia.org
https://www.rhs.org.uk
https://floristics.info
Gudžinskas Z., Burneckienė I., Malciūtė A., Mikaliūnaitė R. „Sodas, daržas, gėlynas lengvai“. Vilnius, 2021
Vaidelys J., Makūnas V., Prakapaitė G. „Gėlininkystė, III dalis. Daugiametės gėlės“ Vilnius, 1997

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.