Šlamutis (Helichrysum) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų genties augalas. Šiai genčiai priklauso apie 500 rūšių, įskaitant daugiamečius ir vienmečius, žolinius ir pusiau krūminius augalus. Botaninės rūšių savybės gali skirtis, tačiau skirtingų rūšių augalai turi ir bendrų bruožų. Dauguma šlamučio rūšių mėgsta šilumą ir auga Viduržemio jūros, Naujosios Zelandijos ir Vidurinės Azijos regionuose.
Lietuvoje populiariausios dekoratyvinio šlamučio rūšys
Darželinis šlamutis (Helichrýsum bracteatum) yra gražus sodo augalas. Terminas “bracteatum” kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „sausas“ arba „popierinis“, taip yra dėl ypatingos šios gėlės savybės lengvai džiūti. Žiedo pažiedės yra sausos tarsi popierinės. Tai vienmetis augalas, kuris gali užaugti iki 30-100 cm. Jo stiebai tiesūs, tuščiaviduriai, apaugę pailgais, žaliais lapais su pilku atspalviu. Šlamutis žydi nuo liepos vidurio iki šalnų. Žiedyną sudaro geltoni vamzdiški žiedai, apsupti įvairiaspalviais (baltais, geltonais, oranžiniais, rožiniais, rausvais, arbatiniais) žiedlapiais. Žiedo krepšelio skersmuo gali būti iki 8 cm. Puokštėms šios gėlės pjaunamos tada, kai geltonų, vidutinio ilgio vamzdelinių žiedų nesimato (arba beveik nebesimato).
Visžalis šlamutis arba itališkas (Helichrysum italicum) kilęs iš Pietų Europos. Kartais jis vadinamas kario medžiu (Maggi Herb) dėl būdingo, šiuos prieskonius primenančio, kvapo, ypatingai sklindančio patrynus lapus. Vasaros pabaigoje ant šių šlamučių pasirodo maži garstyčių geltonumo žiedų krepšeliai, skleidžiantys švelnų saldžiai aštrų kvapą. Siauri, sidabriškai pilki adatiniai lapai taip pat skleidžia panašų kvapą. Šie šlamučiai turi baltą stiebą, kuris antraisiais augalo gyvenimo metais sumedėja ir tampa žalias. Šis dekoratyvinis augalas užauga iki 45 cm aukščio.
Visžalio šlamučio krūmas mėgsta saulėtą vietą, purią, daug maistingųjų medžiagų turinčią dirvą, kurios pH yra šiek tiek rūgštus arba neutralus. Augalas dauginamas auginiais, paimtais pavasarį ir rudenį. Daigai sodinami 30 cm atstumais. Šį daugiametį augalą būtina genėti pavasarį arba rudenį. Genėjimas užtikrina gerą krūmo augimą. Visžalis šlamutis jautrus šalčiams, nuo kurių saugomas uždengus šiaudais. Dažnai žiemai jis persodinamas į vazonus ir perkeliamas į patalpą. Tačiau svarbu nepamiršti – reikia šiek tiek palaistyti.
Žilasis šlamutis (Helichrysum petiolare) yra kilęs iš pietų Afrikos, bet jau senokai apsigyveno mūsų balkonuose ir soduose. Šis augalas gali užaugti iki 30 cm aukščio. Žilasis šlamutis užaugina iki 1 m ilgio ūglius, apaugusius mažais apvaliais lapeliais. Jo žiedai nedideli, 1 cm skersmens, oranžiniai, vėliau geltoni. Augalas žydi birželio-liepos mėnesiais. Tai dekoratyvinė šlamučių rūšis, ypatinga dėl savo lapų, kurie yra plaukuoti, sidabriški, rečiau geltoni arba auksiniai. Žiedai maži ir beveik nepastebimi.
Šie šlamučiai gerai auga saulėtoje, gerai drenuotoje dirvoje. Žiemos metu juos būtina uždengti šiaudais. Žilieji šlamučiai sodinami alpinariumuose, šlaituose, lysvių pakraščiuose, takuose. Taip pat tinka auginti terasose ir balkonuose.
Smiltyninis šlamutis (Helichrysum arenarium), kai kur vadinamas ir smėlyniniu šlamučiu, visai neseniai dėl savo gydomųjų savybių buvo ištirtas ir pavadintas vaistažoliniu augalu. Smiltyniniai šlamučiai dar vadinami smėlio gėlėmis, smėlio kmynais, smėlio lelijomis. Tai daugiametis augalas. Jis auga pievose, miškų pakraščiuose, dykvietėse ar kopose. Mėgsta smėlingas vietas. Ši gėlė užauga iki 30 cm aukščio. Šio šlamučio ūgliai padengti sidabriškais pūkais. Žiedas geltonas, nedidelis, vamzdiškas, rutuliškos formos, sudaro krepšelio formos žiedyną.
Retesnės ir įdomesnės šlamučių veislės
Selekcininkai sukūrė daugybę rožinių, violetinių, oranžinių, geltonų ir baltų spalvų ir atspalvių veislių. Taip pat galima rasti netgi dvispalvių veislių. Dažnai auginama stambiažiedė forma, kurios ūgliai pasiekia 1 metro aukštį.
- „Copper Red“ – tamsiai raudonos spalvos, su geltonu žiedelio viduriu.
- „Golden Yellow“ – tai rūšis su oranžiniais ir ryškiai geltonais žiedais.
- „Magenta Red“ – nykštukinė veislė, užauganti iki 40 cm aukščio, su ryškiai geltonu viduriu ir violetiniu pakraščiu. Puikiai tinka auginti vazonuose.
- „Swiss Giant“ – sniego baltumo spalvos. Centre žiedas ryškiai geltonas su baltais pakraščiais.
- „Monster Rose” – aukšta (80-100 cm), stipriai šakota šlamučio veislė. Dideli, sodriai rausvo atspalvio žiedai.
- „Double White” yra gana aukšta (60-80 cm) veislė. Šių šlamučių žiedai dideli, balti, su geltonu viduriu.
- „Salmon Rose“ yra gražios, švelnios lašišos spalvos šlamutis.
- „Totally Yellow” yra puiki veislė, tinkama auginti vazonuose. Užauga iki 20-30 cm dydžio, o jo lapai yra ryškiai geltonos spalvos.
Šlamučių dauginimas
Žilajį ir smiltyninį šlamutį galima dauginti viršūniniais auginiais. Jie vasarą nupjaunami apie 10 cm ilgio ir puikiai įsišaknija drėgname substrate arba vandenyje. Įsišaknijusius ūglius pasodinkite į gerai drenuotą dirvą. Pradėjus augti patartina nupjauti pagrindinius ūglius, kad augalas galėtų gražiai išsišakoti.
Itališkųjų šlamučių auginiai geriau įsišaknija nuo vasario 1 d. iki kovo 15 d. Jei auginiai pjaunami žiemą, jie puikiai įsišaknija namuose. Auginių šaknys pasirodo maždaug po 3 savaičių.
Darželiniai šlamučiai dauginami sėklomis. Jų sėklas galima sėti atvirame lauke gegužės antroje pusėje. Jei norite pagreitinti žydėjimą, pasėkite šlamučių sėklas į vazonus ir auginkite jas namuose. Sėklas pasėkite likus maždaug 6-8 savaitėms iki paskutinių pavasario šalnų. Taip žydėjimo laiką galima priartinti maždaug iki 3 savaičių. Šlamučių sėklų, pasėtų patalpoje, nereikėtų užberti žemėmis, o tiesiog įspausti į žemę, nes šviesa padeda joms sudygti. Dirva ne laistoma, o supurškiama purkštuvu.
Itališkus šlamučius taip at galima dauginti sėklomis. Jie sudygsta maždaug per 14 dienų. Dėžutes su daigeliais reikia laikyti šildomoje patalpoje, ne žemesnėje kaip 18-20 laipsnių temperatūroje.
Smiltyninį šlamutį galima auginti gėlyne iki 4-7 metų vienoje vietoje. Šis augalas mėgsta atvirą vietą bei mažai humuso turintį, šiek tiek šarmingą, priemolį ir smėlingą juodžemį. Smiltyninio šlamučio sodinimui žemę reikia paruosti iš rudens. Sukasus dirvožemį į 1 m2 įterpkite 2 kg mėšlo ir 18-20 g kompleksinių trąšų. Šlamučių sėklos smėlyje sėjamos pavasarį – eilutėmis arba į 1 cm gylio duobutes. Atstumas tarp eilių turėtų būti apie 45 cm. Švelnūs smiltyninio šlamučio daigeliai pasirodo 7-10 dieną. Po 1,5-2 mėnesių šlamučių augimas suintensyvėja, jie suformuoja pirmuosius lapelius. Būna, kad kai kurie augalai jau pirmaisiais metais pražysta. Šlamučiai žydi 1-1,5 mėnesio.
Šlamučių sodinimas
Šlamučiams reikalinga derlinga, gerai nusausinta žemė. Dirvožemio pH neutralus, bet gali būti ir rūgštus. Šlamučiai jautriai reaguoja į geležies trūkumą, o kalkingame dirvožemyje geležis į augalą nepatenka. Todėl kalkingas dirvožemis šlamučiams netinka. Trūkstant geležies, augalas suserga chloroze – lapai pagelsta ir tik gyslos lieka žalios.
Šlamučių sėklas geriausia sėti namuose arba šiltnamyje balandžio mėnesį. Lauke šlamučius galima sodinti, kai baigiasi pavasario šalnos. Priklausomai nuo regiono, tai dažniausiai būna nuo gegužės vidurio iki pabaigos.
Visų šlamučių daigai į atvirą gruntą sodinami praėjus paskutinėms šalnoms. Dažniausia tai būna gegužio antroje pusėje. Tam laikui daigeliai jau būna pakankamai sutvirtėję ir pasiruošę persodinimui į atvirą gruntą. Sodinant į žemę šlamučių daigus, paruoškite dirvą: iškaskite duobę, pridėkite komposto ir pašalinkite piktžoles. Dirvožemis turi būti pralaidus ir, jei reikia, galima įberti smėlio. Pasodinus šlamučius svarbu pasirūpinti, kad augalai gerai įsišaknytų. Būtina juos laistyti ir ravėti piktžoles.
Darželinių šlamučių daigus į žemę patartina sodinti 20 × 30 cm atstumu. Juos galima sodinti ir į vazonus, tačiau indai su geru drenažo sluoksniu.
Šlamučių auginimas ir priežiūra
Šlamučius nėra sunku auginti. Pagrindinės priežiūros taisyklės yra šios:
- Genėjimas. Verta genėti pagrindinius ūglius, kol jie dar maži. Tada augalas išleis daug šoninių ūglių, o ant stiebų viršūnės sukraus žiedus. Jei lapkočių ūgliai būna per ilgi, juos galima patrumpinti.
- Pritvirtinimas prie atramų. Aukštoms šlamučių veislėms kartais būtinos atramos.
- Piktžolių kontrolė. Augimo sezono metu būtina laiku šalinti piktžoles aplink šlamučius.
- Laistymas. Šlamutis yra atsparus sausrai, jį laistyti reikia tik kai labai ilgai nelyja. Per didelė drėgmė gali augalui sukelti grybelines ligas. Ši taisyklė netaikoma šlamučius auginant vazonuose – vazonuose juos reikia laistyti reguliariai. Šlamučiai greitai nuvysta, jei jiems nepakanka vandens.
- Saikingas tręšimas. Šlamučiams tręšti reikėtų naudoti organines trąšas.
- Žiemojimas. Žiemos metu antžeminės šlamučių dalys žūsta. Daugiamečiai šių augalų ūgliai formuojasi balandžio ir birželio-rugpjūčio mėnesiais antraisiais metais. Jeigu žiemą nebus sniego dangos ir dirva įšals iki 10 cm gylio, augalai žus. Todėl esant šaltai žiemai be sniego augalus reikėtų uždengti.
Šlamučių ligos
Jei šlamučiai auga pavėsyje arba ilgai lyja, augalai gali susirgti miltlige arba kitomis grybelinėmis ligomis. Tai vienintelės ligos, kurios pavojingos šlamučiams. Jeigu miltligė išplinta, rekomenduojama nuskabyti pažeistas augalo dalis ir jas sunaikinti. Galima nupurkšti tam skirtais fungicidais.
Šlamučiai nemėgsta lietaus ir šalto oro, todėl jei vasarą vyrauja toks oras, augalai gali prarasti savo gražią išvaizdą. Jei gėlė auga vazone, jį geriau statyti po stogu.
Šlamučiai gėlynuose ir sode
- Kiekviena iš minėtų šlamučių rūšių plačiai auginamos soduose ir gėlynuose. Itališki, visžaliai šlamučiai dažniausiai auginami vazonuose balkonams, terasoms, lauko durims ar takeliams puošti.
- Šie šilumą mėgstantys, sausrai atsparūs vienmečiai darželio šlamučiai vertinami dėl gražių, ryškiaspalvių žiedų.
- Aukštesnės šlamučių veislės sodinamos toliau nuo lysvės krašto, kad neužstotų mažesnių augalų. Gėlynų pakraščiai gali būti formuojami iš itališkų ir smėlyninių šlamučių rūšių.
- Visi šlamučiai taip pat labai tinka alpinariumams puošti.
- Gėlynuose ir auginant vazonuose šlamučius labai tinka komponuoti su tokiomis gėlėmis kaip rudbekija, monarda, kraujažolė ar zinija.
- Žemas šlamučių veisles galima auginti prie sienų, terasiniuose induose, vazonuose ant palangių ar pakabinamuose vazonuose.
- Žiluosius šlamučius galima sodinti ant kraštų, kad ūgliai gražiai kabotų žemyn. Jie puikiai dera su visomis saulę mėgstančiomis gėlėmis: pelargonijomis, petunijomis, surfinijomis, heliotropais ir chrizantemomis.
- Darželiniai šlamučiai – pagrindinė sausų puokščių ir kompozicijų dalis. Žiedynus reikia skinti, kol vamzdiški žiedai (“centras”) dar visiškai užsidarę.
Soduose galima auginti įvairių rūšių šlamučius. Kad galėtumėte mėgautis jų grožiu ir išskirtinėmis savybėmis, tereikia pasirinkti tinkamą rūšį ir veislę tinkamas mūsų gamtos sąlygoms.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
