Kordilina (Cordyline) yra visžalis augalas, auginamas dėl gražių, egzotinės išvaizdos lapų. Tai smidrinių augalų šeimos daugiametis augalas, paplitęs Pietų ir Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno salose, Australijoje, Havajuose, Pietų Amerikoje. Natūralioje aplinkoje kordilina auga medelio ar krūmo pavidalu ir gali pasiekti 2-4 metrų aukštį. Kordilinos pavadinimas kilo iš graikiško žodžio „cordylle“, reiškiančio mazgelį, mazgą, guzą, mat šis augalas turi stambias, tarsi išpūstas, mėsingas šaknis.
Kambario sąlygomis kordilina užauga iki 0,6-1,5 m. Kordilinos stiebas status, lapai ilgi, kiaušiniški arba linijiški, smailėjantys. Žiedynai – šluotelės pavidalo. Gelsvi, rausvi ar balti žiedai dažniausiai vamzdiški arba varpelio formos. Su amžiumi apatiniai kordilinos lapai nukrenta ir ji tampa panaši į palmę.
Kai kada kordilina painiojama su kita kambario gėle – dracena. Jas atskirti galima iš šaknų: kordilinų šakniastiebiai šliaužiantys, gumbuoti, balti viduje, o dracenų – lygūs, perpjovus geltoni ar rausvai gelsvi.
Kordilinų rūšys
Yra žinoma apie 20 kordilinų rūšių. Toliau apžvelgsime kelias dekoratyvines kordilinų rūšis.
Pietinė kordilina (Cordyline australis). Ši nereikli kordilinų rūšis kambario sąlygomis gali užaugti net iki 2 metrų aukščio. Kilusi iš Naujosios Zelandijos ir Australijos, kur auga palmės pavidalo medžiu. Turi žalius, kardiškus lapus, kurie užauga iki 1 metro ilgio. Yra veislių su margais lapais – rausvai violetiniais, žaliais su raudonais arba geltonais išilginiais dryžiais. Kambaryje auginamo jauno šios rūšies augalo stiebas trumpas, išryškėja tik senesniems augalams. Tada pietinė kordilina tampa panaši į draceną. Kambario sąlygomis jauni augalai nežydi.
Plačialapė kordilina (Cordyline terminalis arba Cordyline fruticosa). Tai atogrąžų kraštų rūšis, kuri mažiau atspari šaltam ar sausringam orui. Tropiniame klimate plačialapė kordilina gali siekti iki 4 m aukščio, o kambario sąlygomis ji užauga apie 20 cm aukščio. Kai kurių šios rūšies kordilinų lapai platūs, kitų siauresni. Jauni augalai lapuoti nuo pat šaknų, senesniems išryškėja stiebas. Lapai žali, bet yra išvesta ir margalapių šios rūšies veislių – raudonais, rausvais ar kreminiais lapais. Yra išvesta ir nemažai plačialapių kordilinų veislių.
Stačioji kordilina (Cordyline stricta). Kambario sąlygomis užauga iki 1,5-2 m aukščio. Lapai siauri, žalios spalvos, 30-50 cm ilgio.
Kordilinų auginimas
Kordilinos – tai šalčių ir šalnų bijantys augalai, todėl jų auginimas lauke galimas tik švelnesnio klimato kraštuose. Pas mus kordilinos auginamos kambariuose ar oranžerijose. Kambario sąlygomis jos žydi retai, tačiau yra vertinamos ne dėl žiedų, o dėl savo dailios lapijos ir elegantiškos formos.
Vieta. Mėgsta šviesias, saulėtas vietas, tačiau ne saulėkaitą. Pietinė kordilina gali augti ir kiek didesnėje saulėkaitoje. Vasaros metu pietinę kordiliną galima išnešti į lauką, prieš tai pripratinus prie žemesnės temperatūros. Žiemą galima pristumti kordilinas arčiau lango, kad gautų daugiau šviesos. Kordilinų veislėms su tamsesniais lapais užtenka kiek mažiau šviesos nei veislėms, turinčioms šviesesnius lapus. Nemėgsta skersvėjų.
Žemė. Kordilinoms tinka puri kompostinė žemė, taip pat jos mišiniai su durpine žeme, palmių, dracenų žemė. Būtinas geras drenažas (pavyzdžiui, iš smulkių akmenukų ar keramzito), drėgmės kaupimasis vazone joms kenkia net labiau nei perdžiūvimas.
Temperatūra. Optimaliausia temperatūra kordilinoms šiltuoju metų laiku 20-24 °C šilumos, pietinei kordilinai kiek žemesnė, apie 18-20 °C. Yra skirtingų pagal atsparumą šalčiui rūšių. Pavyzdžiui, plačialapei kordilinai žiemą reikalinga ne žemesnė nei +13 °C šiluma, o pietinė kordilina pakelia ir +3 °C temperatūrą. Žiemoja kordilinos tame pačiame kambaryje, kur auga ir šiltuoju metų laiku.
Laistymas. Kordilinos saikingai laistomos nuo pavasario iki rudens, žiemą – mažai. Jas reikia laistyti tada, kai pradžiūva dirvos paviršius. Priklausomai nuo rūšies, skirsis šių augalų drėgmės poreikis. Pietinės kordilinos geriau perneša sausus orus. Iš atogrąžų kilusioms plačialapėms kordilinoms reikia daugiau drėgmės, todėl jos reguliariai purškiamos. Veislėms, turinčioms platesnius lapus reikia daugiau drėgmės, nei siaurų lapų kordilinoms. Laistomos šiltu, kambario temperatūros vandeniu.
Kordilinų dauginimas. Kordilinos dauginamos auginiais ar stiebo dalimis su akute. Juos reikia įšaknydinti dauginimo lysvėje.
Nupjovus seno augalo ištįsusį, praradusį dekoratyvią išvaizdą stiebą, kordilina atsinaujins, ims leisti naujus ūglius. O iš stiebo dalių išsiauginsite naujų augalų. Ilgesnį stiebą galima padalinti į kelias 10 cm dalis. Šios dalys pasodinamos iki pusės į drėgną mišinį iš universalaus grunto, perlito ir durpių. Geriausia temperatūra šaknims išleisti yra 25-28 °C šiluma, todėl galima uždengti pasodintas stiebo dalis polietileno plėvele. Maždaug po mėnesio laiko atsiranda nauji ūgliukai. Po 6 savaičių sodinukus jau galima persodinti į atskirus vazonus.
Gerai šaknis leidžia auginiai, pamerkti į vandenį. Kai šaknų atsiranda pakankamai daug, auginiai persodinami į dirvą.
Tręšimas. Atogrąžų rūšys šiltuoju metų laiku tręšiamos dažniau, pietinė kordilina – rečiau. Tinka dracenų, jukų, lapinių augalų, taip pat universalios kompleksinės trąšos.
Persodinimas. Persodinamos kordilinos kas 2-3 metus, pavasarį. Persodinimui laikas ateina, kai vazoną pilnai užpildo šaknys. Kordilinoms dėl jų šaknų sandaros geriau tiks aukštesni bei siauresni vazonai.
Priežiūra. Valykite kordilinos lapus drėgna šluoste ar kempinėle, kad gėlės lapai nebūtų apdulkėję ir blizgėtų. Genėti kordilinų nereikia.
Kordilinų priežiūros klaidos, ligos ir kenkėjai
Dažniausiai kordilinų problemos atsiranda dėl netinkamos jų priežiūros ar auginimo sąlygų, kurias pagerinus ir pataisius galima išvengti kordilinų negalavimų. Kartais šias gėles užpuola grybelinės ligos ar kenkėjiški vabzdžiai.
- Per retai ar pernelyg dažnai laistant, esant sausam orui patalpoje ar per daug patręšus, kordilinos lapai gali pradėti gelsti, ruduoti, o vėliau ir kristi.
- Nuo vandens pertekliaus vazone kordilinos stiebas nuo apačios gali pradėti pūti.
- Tiesioginiai pernelyg intensyvūs saulės spinduliai gali išdeginti lapus, tokiu atveju jie pasidengia šviesiomis sausomis dėmėmis.
- Dėl per žemos temperatūros patalpoje kordilinos lapai susisuka, suminkštėja, pasidengia rudomis dėmėmis.
- Jei laistysite kordiliną per šaltu vandeniu, jos lapų galiukai pajuoduos.
- Šią gėlę gali pulti grybelinės ligos. Į tokias ligas nurodo gelstantys ir vystantys apatiniai gėlės lapai, ant lapų atsiranda apnašos.
- Kordilinoje gali apsigyventi voratinklinės erkės, tripsai, kuriuos reikia naikinti specialiais insekticidais.
Savo gimtinėje kordilina naudojama maistui
Kaip lauko gėlė kordilina gali būti auginama šiltesniuose kraštuose, kur ji dažnai naudojama kraštovaizdžio kūrime. Pas mus kordilinos – vidaus patalpų puošmenos. Dėl savo nereiklumo puikiai tinka biurams, ofisinėms patalpoms pagyvinti.
Savo kilmės kraštuose, atogrąžose, kordilinos naudojamos ir maistui. Jauni plačialapių kordilinų ir pietinių kordilinų ūgliai valgomi kaip daržovės. Juose yra daug krakmolo. Naujojoje Zelandijoje pietinės kordilinos auginamos plantacijose, iš jų ūglių išgaunama fruktozė.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.