Lantana (lot. Lantana) – verbeninių šeimos augalas, verbenos giminaitis. Tai šilumamėgis atogrąžų krūmas, natūraliai paplitęs Pietų Amerikos tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, sutinkamas ir pietinėje Europoje. Lietuvoje lantanai žiemoti yra per šalta, todėl pas mus ji auginama kaip kambarinis, balkonų, terasų augalas.
Auga krūmelio pavidalu, iš kurio nesunku suformuoti medelį. Ant stačių stiebelių susitelkę skėčio formos žiedynai. Lapai nedideli, raukšlėti. Lapai bei stiebas apaugę plaukeliais. Lantana savo augintojus džiugina dailiais kvapiais žiedais, žydėjimo eigoje keičiančiais spalvą. Raudoni ar violetiniai žiedai gali su laiku šviesėti, įgauti oranžinį, po to geltoną, dar vėliau balkšvą atspalvį. Arba atvirkščiai – žydėjimo pradžioje geltoni žiedai su laiku gali tapti raudonais. Taip pat reikia paminėti, jog lantana – nuodingas augalas.
Lantanos rūšys
Žinoma apie 150 lantanos rūšių. Lietuvoje kambario sąlygomis auginamos dvi iš jų: amerikinė lantana bei raudonoji lantana.
- Amerikinė lantana (Lantana camara). Tai geriausiai pas mus žinoma lantanos rūšis. Amerikinė lantana kambario sąlygomis užauga iki 50-60 cm aukščio. Turi ovalius žalius su pilkšvu atspalviu lapus, smulkūs žiedai susitelkę į skėčio pavidalo žiedynus. Geltoni ir rožiniai žiedai palaipsniui tampa oranžiniais ir raudonais. Žydi visą vasarą ir rudens pradžioje, nuvytus vieniems žiedams, skleidžiasi nauji.
- Raudonoji lantana (Lantana montevidensis). Ši rūšis sutinkama rečiau. Palyginus su amerikine, raudonoji lantana yra smulkesnė, rožinį ir violetinį atspalvį turintys žiedai beveik nekeičia savo spalvos žydėjimo eigoje. Žydi nuo birželio iki rudens pradžios.
Lantanos dauginimas
Lantana nėra labai ilgaamžis augalas. Po 3-4 metų šis augalas ima senti, dygsta vis mažiau ūglių, žydi menkiau. Šios gėlės dauginamos dviem būdais: auginiais arba sėklomis.
Dauginimas auginiais – paprastesnis ir patogesnis būdas. Vasarį-kovą nuo ūglių viršūnių nukerpami iki 10 cm ilgio, keletą lapų turintys auginiai. Auginiai sodinami į smėlio ir durpių mišinį arba pamerkiami į vandenį, uždengiami plėvele ir laikomi šviesioje šiltoje (18-20 °C) vietoje. Uždengti plėvele auginiai turi būti pravėdinami. Maždaug po 3-4 savaičių auginiai išleidžia šaknis. Tuomet juos reikia pernešti į vėsesnę patalpą (apie +12 °C), kad daigai pernelyg neištįstų. Išdygus keliems naujiems lapeliams auginius galima išsodinti į atskirus vazonėlius, o jų viršūnėles nugnybti, kad augalas geriau šakotųsi.
Dauginant sėklomis vasarį sėklos pasėjamos į lengvą, laidžią kambarinių augalų dirvą, į kurią galima įberti vermikulito. Sėklos lengvai įspaudžiamos į drėgną žemę 8-10 cm atstumu viena nuo kitos. Talpa su pasėtomis sėklomis uždengiama skaidria danga – plėvele arba stiklu, ir kasdien pravėdinama. Laikoma apie 20-22 °C šilumos temperatūroje. Dirva laikas nuo laiko palaistoma. Sudygus daigams, jie pernešami į vėsesnės temperatūros patalpą. Dangą galima nuimti, kai ant daigų susiformuoja bent pora lapelių. Daigai išsodinami į atskiras talpas, kai užauga iki 10-12 cm.
Lantanos auginimas ir priežiūra
Augalas lantana pas mus auginamas kambario sąlygomis, šiltuoju metų laiku galima perkelti jį į sodą, balkoną ar terasą. Lantanos priežiūra nesudėtinga.
Vieta. Mėgsta saulėtas vietas. Kambaryje nereikėtų laikyti lantanos skersvėjo vietose.
Žemė. Gėlė lantana mėgsta derlingą, orui ir vandeniui laidžią žemę. Jai tinka kambarinėms gėlėms, fikusams, palmėms skirta žemė, kompostinės žemės ir durpių mišinys. Lantanai reikia gero drenažo. Laikas nuo laiko (palaisčius) dirvos viršutinis sluoksnis papurenamas.
Temperatūra. Šilumamėgė lantana augimo metu nemėgsta vėsių ir drėgnų orų, optimaliausia temperatūra jai yra 20-26 °C šilumos. Tad jei vasarai perkelsite ją į lauką, užsitęsus vėsioms lietingoms dienoms geriau įnešti ją į patalpą. Į lauką lantana perkeliama pasibaigus šalnoms.
Rudeniui ir žiemai perkelkite lantaną į šviesią vėsią patalpą – joje turėtų laikytis 8-10 °C šilumos temperatūra. Užtikrinkite šiai gėlei šviesą bent 6-7 valandas per dieną. Lantana gali peržiemoti ir šiltesnėje patalpoje, tačiau tuomet žydės menkiau. Žiemojimo metu gali numesti dalį lapų. Vasarį, kai pradeda augti nauji ūgliai, gėlė grąžinama į šiltą kambario temperatūrą.
Laistymas. Laistymo intensyvumas ir dažnumas skiriasi šiltuoju metų laiku ir žiemą.
- Augimo metu – nuo pavasario iki rudens – gausiai laistoma 2-3 kartus į savaitę. Prieš sekantį palaistymą viršutinis dirvos sluoksnis (tačiau ne visa dirva) turi būti apdžiuvęs.
- Žiemos metu laistoma saikingiau. Kartą į pusantros ar dvi savaites negausiai palaistoma taip, kad viršutinis dirvos sluoksnis būtų drėgnas, tačiau ne pernelyg šlapias.
- Iš lėkštelės vanduo išpilamas. Laistoma minkštu kambario temperatūros vandeniu. Laikas nuo laiko lantanos lapai apipurškiami purkštuvu, taip užtikrinant reikiamą drėgmės lygį. Ypač purškimas reikalingas esant dideliems karščiams ir kai oras kambaryje sausas.
Tręšimas. Pavasarį ir vasarą tręšiama kas 1-2 savaites trąšomis, skirtomis žydinčioms gėlėms.
Genėjimas. Per ilgos ar ne vietoje augančios lantanos šakelės apkarpomos pagal poreikį. Galima nugnybti ūglių viršūnes, kad geriau šakotųsi. Rudenį, prieš išnešant lantaną į šviesią vėsią patalpą, ūgliai patrumpinami trečdaliu. Nužydėjusius žiedus reikėtų pašalinti, tuomet greičiau megsis nauji.
Persodinimas. Lantana persodinama kas dveji metai, kas metus pakeičiamas viršutinis jos žemės sluoksnis. Geriausias laikas persodinti lantaną yra žiemos pabaiga – pavasario pradžia. Naują vazoną rinkitės 2-3 cm didesnį už senąjį, pernelyg erdviame vazone lantana sparčiau augins šaknis vietoj to, kad nukreiptų augimo energiją į žiedus. Po persodinimo kelias dienas lantana laikoma pavėsyje.
Lantanos ligos ir kenkėjai
- Viena iš ligų, kuria gali sirgti lantana, yra šaknų puvinys. Ši grybelinė liga gali atsirasti tuomet, kai dirvoje kaupiasi per daug vandens – dėl per dažno laistymo arba pernelyg didelio dirvos tankumo, tinkamo drenažo nebuvimo. Šaknų puvimo požymiai: lantana nustoja augti, meta lapus, pumpurus, žiedus. Įtariant, kad augalo šaknys pūva, reikia išimti augalą iš vazono ir apžiūrėti jo šaknų sistemą. Jei šaknys paveiktos nesmarkiai, pūvančios jų dalys pašalinamos, o likusi sveikoji dalis apdorojama priešgrybelinėmis priemonėmis ar kalio permanganato tirpalu. Augalas persodinamas į naują dirvą. Jei šaknys smarkiai paveiktos šios ligos, augalo išgelbėti nepavyks.
- Kita grybelinė liga – kekerinis puvinys. Ši liga pažeidžia antžeminę augalo dalį. Atsiranda dėl netinkamų auginimo sąlygų (tamsi auginimo vieta, maitinimo trūkumas arba perteklius, skersvėjis, netaisyklingas laistymas). Ant lapų ar ūglių atsiranda vandeningos dėmės, kurios su laiku pasidengia pilkos spalvoms apnašomis. Susidūrus su šia liga reikia pašalinti ligos paveiktas augalo dalis ir apdoroti augalą specialiomis priešgrybelinėmis priemonėmis.
- Vasarą sode lantaną gali pulti įvairūs kenkėjai: amarai, baltasparniai, skydamariai. Jei kenkėjų nedaug, galima naikinti juo purškiant augalą muilo tirpalu, apsigyvenus didesnėms kolonijoms, šie kenkėjai turi būti naikinami specialiais insekticidais.
Lantana – nuodingas augalas
Besigėrint dailiais spalvą keičiančiais lantanos žiedais, nereikia pamiršti, kad ši gėlė yra nuodinga. Kenksminga prarijus, o liečiant lapus gali būti sudirginta oda. Rekomenduojama atlikti jos priežiūros darbus mūvint pirštinėmis. Auginti lantaną reikėtų toliau nuo mažiems vaikams ir gyvūnams pasiekiamų vietų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.