Maumedis (Larix) – pušinių (Pinaceae) šeimos medžių gentis. Šie medžiai paplitę šiaurės pusrutulio vidutinių platumų klimato ir subarktikos juostose – Centrinės Europos Alpių, Tatrų, vakarų Karpatų kalnuose, Rusijos europinės dalies šiaurės rytuose, Šiaurės Azijoje (Sibiras ir Rusijos Tolimieji Rytai), Tibete, Mongolijoje, Kinijoje, Japonijoje ir Šiaurės Amerikos žemyno šiaurinėje dalyje.
Maumedžio kamienas stiprus, tiesus, jo skersmuo gali siekti iki 1 m. Šis medis užauga iki 40-50 m aukščio ir auga gana greitai. Kasmet jis paauga iki 50 cm ar daugiau. Maumedžio žievė pilkai ruda, žvynuota, su amžiumi ji sutrūkinėja ir sustorėja. Šio medžio šakos auga stačiu kampu medžio kamieno atžvilgiu ir lenkiasi į viršų. Vainikas yra tarsi ažūrinis, kūgio formos, su amžiumi apvalėjantis, su dviejų tipų šakomis: ilgomis vegetatyvinėmis ir trumpomis generatyvinėmis.
Maumedžių šaknų sistema yra labai stipri, su šakotomis atšakomis. Medis lengvai geba prisitaikyti prie dirvožemio, auga giliai ir plačiai.
Maumedis yra vienanamis augalas. Maumedžio spurgų išvaizda skirtinga: moteriškieji spurgai būna iki 3 cm ilgio. Jie yra raudonos, rausvos arba žalios spalvos su apvaliais žvyneliais. Vyriškieji spurgai – su geltonai žaliais spurgeliais. Maumedžiai žydi gana anksti pavasarį. Jų kankorėžiai ryškiai žali, suploti, minkšti ir trumpi.
Kaip ir lapuočiai medžiai, maumedžiai rudenį pagelsta, o atvėsus orams jie numeta spyglius. Žiemą ant šakų lieka maži, apvalūs kankorėžiai. Taip augalas sumažina energijos sąnaudas šaltuoju metų laiku ir dėl šios savo savybės, gali augti atšiauresnėmis klimato sąlygomis, nei kiti medžiai. Be to, dėl kasmetinio spyglių atsinaujinimo padidėja jo atsparumas ugniai ir kenkėjams.
Maumedis pateko į Gineso rekordų knygą kaip atspariausias šalčiui medis, atlaikantis net iki -65 °C temperatūrą. Kaip ir kiti spygliuočiai, jis gali gyventi vidutiniškai apie 400-500 metų.
Maumedžių veislės
Yra daugiau kaip 20 šių medžių veislių. Daugumos jų išvaizda yra labai panaši ir natūraliomis sąlygomis gali susiformuoti daug hibridų, kuriuos atskirti sugeba tik specialistai. Labiausiai paplitusios yra šios 4 veislės: europinis, sibirinis, daūrinis, japoninis.
- Europinis maumedis turi platų piramidės formos vainiką ir kabančias šakas. Šio maumedžio žievė ruda su įtrūkimais. Spygliai šviesiai žali su šiek tiek melsvu atspalviu. Europinis maumedis užauga iki 50 m, gyvena 500 ir daugiau metų. Dirvožemiui nereiklus, bet nepakenčia stovinčios drėgmės. Dėl gilios šaknų sistemos ištv,eria vėjus, mėgsta saulę, pakenčia sausrą ir šalčius. Iš šios veislės Lietuvoje gana paplitusi rūšis – svyrantis maumedis. Tai apie 2 m aukščio medelis su 0,5-0,7 m skersmens laja, tankiomis, paprastai iki žemės nusvyrančiomis, šakomis. Šio maumedžio aukštis priklauso nuo skiepo aukščio. Spygliai šviesiai žalios spalvos. Šis maumedis, kaip ir kiti, auga gana sparčiai. Jis atsparus šalčiams. Nedidelėse, atvirose skverų ir sodybų aikštelėse auginamas pavieniui, taip pat gali būti sodinamas prie vandens telkinių ar eilėmis prie takų.
- Sibirinio maumedžio vainikas siauras, piramidės formos, šakojasi retai. Jo žievė stora, rievėta. Spygliai ryškiai žali su melsvu atspalviu. Šių medžių aukštis siekia iki 30-35 m. Jie mėgsta šviesą, tolerantiški perlaistymui, mėgsta lengvą dirvožemį. Sibirinių maumedžių vidutinė gyvenimo trukmė – 400 metų.
- Daūrinis maumedis užauga iki 30-35 m aukščio, jo laja piramidės formos. Žievė šviesiai ruda arba rausva, su giliomis vagomis. Spygliukai sodriai žalios spalvos. Šis maumedis labai mėgsta saulę, gerai pakenčia šaltį ir sausrą, gali augti ir pelkėtose vietose. Gyvena iki 350-400 metų.
- Japoninis arba Kempferio maumedis pasiekia 30 m aukštį ir turi labai gražų, ažūrinį, kūgio formos vainiką. Spygliukai yra glaustai žali ir, skirtingai nei kitų veislių, iki 5 cm ilgio. Jo žievė rausva, o šakos spirališkai susisukusios. Ši, palyginti su kitomis, žemaūgė veislė dėl savo įdomios formos populiari formuojant kraštovaizdį.
Maumedis: kaip sodinti ir jį prižiūrėti
Kadangi šie medžiai turi stiprią ir greitai besivystančią šaknų sistemą, todėl nelengvai priima persodinimą. Sodinukų galima įsigyti pas dekoratyvinių augalų pardavėjus. Prieš perkant svarbu įsitikinti, kad medžio vainikas nepažeistas ir augalas neturi požymių, jog būtų užsikrėtęs parazitais.
- 2 metų ir vyresni maumedžiai turėtų būti persodinami su masyviu šaknų kamuoliu. Jei medelį auginote vazone, patartina jį perpjauti ir atsargiai išimti augalą.
- Labai svarbi maumedžio savybė – šaknų simbiozė su grybais (mikorizė). Grybai padeda šaknims lengviau iš dirvožemio gauti vandens ir mineralinių medžiagų, daugiausia fosforo, taip pat perduoda šaknims organinių medžiagų. Būtent todėl sodinant jaunus medelius labai gerai dalį žemės perkelti iš po brandžių maumedžių.
- Šie medžiai nepakenčia rūgštaus dirvožemio, užsistovėjusio vandens ir pavėsingų vietų.
- Tinkamas laikas sodinti yra gana ankstyvas pavasaris arba ruduo. Sodinimo duobė turi būti dvigubai didesnė už šaknų gniužulą. Reikėtų užpilti 20 cm drenažinį sluoksnį (smulkių akmenukų, smulkintų plytų, žvyro, žvyro) ir po to perkelti medelį. Įstačius maumedį į duobę užfiksuojama jo kamieno padėtis.
- Atsiradusios ertmės užpildomos žemės ir trąšų mišiniu, palaistomos ir šiek tiek sutankinamos, vengiant tuštumų aplink šaknis. Sodinant rekomenduojama į žemę įterpti kompleksinių trąšų, kurių sudėtyje yra azoto, fosforo ir kalio.
- Medelis į duobę įstatomas taip, kad šaknies kaklelis būtų žemės lygyje. Jei jis paliekamas dirvoje, gali prasidėti kamieno puvimas, o po to – augalo žūtis.
- Pasodintas maumedis gausiai laistomas, dirvožemis sutankinamas, švelniai purenamas nepažeidžiant šaknų ir mulčiuojamas.
- Tolimesnė maumedžio priežiūra visai nesudėtinga – laistymas, purenimas, mulčiavimas ir genėjimas.
- Sausą vasarą subrendusiam medžiui reikia po 15 litrų vandens du kartus per savaitę.
- Iki 5 metų dirvą aplink maumedžius reikia purenti, šalinti piktžoles, kurios atima augalui maisto medžiagas. Mulčiuokite medžius pjuvenomis arba durpėmis 5-7 cm sluoksniu. Subrendusio medžio nebereikia taip atsakingai prižiūrėti.
- Maumedžius genėti reikia saikingai, anksti pavasarį, kol dar neišsiskleidė pumpurai. Pilnai pakanka vieno genėjimo per metus. Genint medžiui galima suteikti rutulio arba ovalo formą. Vėliau maumedį reikia reguliariai formuoti.
Kaip maumedis dauginamas
Gamtoje augalas dauginasi mažomis, sparnuotomis sėklomis. Jos patenka į dirvą ir sudygsta. Norint maumedį iš sėklų pasidauginti namuose, reikia atlikti keletą veiksmų:
- Surinkti spurgai sudedami į maišelį ir padedami ant radiatoriaus. Per 2-3 dienas žvyneliai sulinksta ir juos lukštenant galima iškratyti sėklas.
- Prieš sėjimą 30 dienų sėklos šaltai stratifikuojamos ne aukštesnėje kaip +5 °C temperatūroje. Prieš tai sėklos vienai dienai merkiamos į šaltą vandenį ir tada kartu su smėliu supilamos į maišelį.
- Sėklos sėjamos į vazonus su dirvožemiu, sudarytu iš durpių bei smėlio, ir gausiai laistomos.
- Po 2 metų daigai persodinami į nuolatinę vietą, nepažeidžiant jų šaknų.
Nykštukinės veislės gali būti dauginamos šakų kraštus užpylus žemėmis ir sudrėkinus. Po 3-4 mėnesių ūgliai išleidžia šaknis ir tada juos galima persodinti į vazonus.
Maumedžio ligos ir kenkėjai
Maumedžiams pavojingos grybelinės ligos. Dažniausiai pasitaikančios ligos yra šios:
- Rūdys (Melampsoridium betulinum) pažeidžia spyglius, todėl jie pagelsta ir nukrenta.
- Spygliakritys (Meria laricis), dėl kurio ant spyglių galų atsiranda rudų dėmių, o vėliau – rausvai rudų spyglių, kurie susisuka ir nunyksta.
- Grybelinės ligos (Hypodermella laricis ir Mycosphaerella laricina), kurios sukelia spyglių pageltimą ir patamsėjimą. Patogenas padengia spyglius smulkiomis geltonomis ir rudomis pagalvėlėmis, todėl jie masiškai nukrenta.
- Šaknų puvinys, dėl kurio medžiai nusilpsta ir džiūsta.
Vabzdžiai, keliantys grėsmę, maumedžiams yra šie: pjūkleliai, lapgraužiai, šilkaverpiai, pelėdgalviai, čermiai, žievėgraužiai, skruzdėlės ir apie 300 kitų kenkėjų. Be to, medžiui labai kenkia kerpės.
Siekiant išvengti grybinių infekcijų, maumedis apdorojamas bordo mišiniu ir fungicidais. Kovojant su vabzdžiais purškiami insekticidai.
Prevencijos tikslais svarbu stebėti maumedžio būklę, šalinti nudžiūvusias šakas, purenti ir mulčiuoti.
Maumedžio nauda
Maumedžio mediena pasižymi šiomis savybėmis: tvirtumu, atsparumu drėgmei ir puvimui, mažu šilumos laidumu, geru atsparumu kenkėjams. Dėl didelio dervų kiekio maumedžio mediena tarnauja daugiau kaip 100 metų ir savo savybėmis nusileidžia tik ąžuolui.
Maumedžio medienos tankis taip pat yra gana didelis. Ji naudojama statybose, lauko darbams, maumedžio baldų ir įvairių gaminių gamyboje. Maumedžio mediena gerai poliruojama, turi rausvai rudą natūralų raštą. Maumedžio savybės pritaikomos gaminant pjautinę medieną: sijas, lentas, dailylentes, apkalimus bei lentas. Iš šios rūšies medienos gaminamos grindys, durų ir langų plokštės, pamatų stulpai ir net laivai. Mediena taip pat naudojama kaip žaliava celiuliozei gaminti, o derva – terpentino, kanifolijos ir kamparo gamyboje.
Maumedis – sodo puošmena
Maumedis turi daug privalumų kraštovaizdžio formavimui: pro spyglius praleidžia šviesą kitiems augalams, o jo spyglių formos šakas galima lengvai formuoti. Japonijoje šis medis populiarus kaip bonsas.
Svyrantys maumedžiai labai efektingai atrodo aplink nedidelius vandens telkinius. Kai kurios rūšys gali būti sodinamos kaip gyvatvorės. Toks medis puikiai atrodytų alpinariume arba nykštukinių spygliuočių lysvėje. Jį galima harmoningai derinti su rododendrais, azalijomis ar tujomis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.