Apie arbūzus sklando du ypatingai gajūs mitai. Vienas jų teigia, jog arbūzai yra visiškai sveikatai nenaudingas cukraus užtaisas. Antrasis – kad arbūzai yra išskirtinai egzotinis vaisius, augantis tik šiltuose kraštuose. Praktika rodo, kad nei vienas, nei kitas teiginys nėra iki galo teisingi. Skaitykite toliau ir įsitikinkite, kad turint tinkamų žinių, arbūzų auginimas yra prieinamas kiekvienam Lietuvos sodininkui, o vaisiai – naudingi bene kiekvienam.
Arbūzas – saldusis moliūgo giminaitis
Iš viso arbūzų gentyje išskiriamos 7 rūšys, tačiau dažniausiai auginamas yra būtent tikrasis arbūzas (lot. Citrullus lanatus). Jis kartu su agurkais, cukinijomis ir melionais priklauso moliūginių (lot. Cucurbitaceae) šeimai, kurios nariai visi sėkmingai auginami ir Lietuvoje. Net ir vaisiaus pavadinimas kildinamas iš persiško žodžio „charbiuza“, kuris išvertus reiškia „asilo didumo agurkas“.
Arbūzų auginimas dokumentuotas dar 1500 metų prieš mūsų erą, visoje eilėje Artimųjų rytų valstybių, nors yra užuominų, kad egiptiečiai šiuos augino dar 3000 metų anksčiau. Pirmieji arbūzai į Europą atkeliavo su Kryžiaus žygiais, apie XI-XII mūsų eros amžių. Šiandien jie natūraliai paplitę ne tik pietryčių ir vidurio Azijoje, beveik visoje Afrikoje, bet ir Viduržemio jūros regione. Tačiau selekcininkams išvedus atsparesnių rūšių, dabar arbūzai auginami ir daugelyje pietrytinių Europos regionų, tarp jų ir Lietuvoje.
Kodėl verta užsiimti arbūzų auginimu?
Pradėkime nuo to, kad tai yra žydintis augalas, kuris pradžiugins jus ne vien sultingais vaisiais, bet ir užsimezgusiais gelsvais žiedeliais. Žinoma, pagrindinis tikslas yra pasimėgauti subrendusio arbūzo minkštimu, tačiau reikėtų nepamiršti ir jo sveikatai naudingų savybių.
Arbūzų nauda organizmui:
- Geras antioksidantų šaltinis. Arbūzuose gausu vitamino C, A, kurie ne tik kovoja su uždegiminiais procesais, bet taip pat yra reikalingi gerai odos būklei palaikyti.
- Apsaugo nuo dehidratacijos. Daugiau nei 90 % arbūzo vaisiaus sudaro vanduo, taigi jis yra puikus užkandis karštomis vasariškomis dienomis, kai termometro stulpelis šokteli gerokai virš normos.
- Amino rūgštis L-citrulinas. Ji padeda sumažinti raumenų skausmą ir atsistatyti po intensyvių treniruočių.
- Atstato elektrolitų pusiausvyrą. Juose esantis kalis, magnis, cinkas, kalcis yra prarandami gausiai prakaituojant, tad tai yra dar viena priežastis pasimėgauti arbūzu po sporto ar pasilepinimo pirtyje.
- Geriausias likopeno šaltinis. Likopenas yra karotenoidas, kuris suteikia vaisiams ir daržovėms raudoną spalvą. Įrodyta, kad tai yra galinga priešvėžinė priemonė, apsauganti ir nuo širdies ligų.
- Cholinas. Įvairiapusiškai naudingas elementas, reikalingas energijos apykaitos procesams, protinei veiklai bei nervų sistemos funkcionavimui palaikyti.
100 gramų arbūzų yra vos 43 kalorijos, tačiau net 9 gramai cukraus. Dėl šios priežasties juo nevertėtų piktnaudžiauti kenčiantiems nuo cukraligės, tačiau visiems kitiems, tai yra puikus ir naudingas vasariškas užkandis.
Kokią arbūzų veislę pasirinkti?
Jei nusprendėte pradėti arbūzų auginimo projektą, pirmasis žingsnis turėtų būti teisingas sėklų pasirinkimas. Arbūzų rūšių yra tikra gausybė: raudono, geltono, oranžinio ir net balto minkštimo, su sėklomis ar be jų. Tačiau patyrę sodininkai pabrėžia, kad besėkliai augalai yra gerokai kaprizingesni, todėl pirmam kartui jų rinktis nerekomenduoja.
Ekspertai pataria lietuviškam klimatui rinktis ankstyvos arba vidutinės vegetacijos veisles, nes taip būsite užtikrinti, kad jie spės sunokti netgi vėsesnę vasarą. Beje, ar žinojote, kad egzistuoja lietuviška arbūzų veislė? „Kiemintai“ yra lietuviškų arbūzų sėklos, kurios be abejonės yra geriausiai prisitaikiusios prie mūsų vasarų, todėl yra auginamos visoje Lietuvoje.
Kitas saugus variantas būtų veislė „Sugar baby“. Tai yra nedideli, 4-5 kg pasiekiantys vaisiai, išsiskiriantys dideliu saldumu. Kai kuriems ragautojams to saldumo gali būti kiek per daug, tačiau ši veislė labai greitai ir lengvai noksta, tad tai yra patikrintas ir patikimas variantas pradedantiesiems arbūzų augintojams.
Arbūzų sėklų daiginimas
Norėdami savo sode užsiauginti arbūzų, pasėti turėtumėte jau balandžio mėnesį. Kuo tvirtesnį daigelį užauginsite, tuo didesnė tikimybė rudenį sulaukti gausaus derliaus!
Arbūzų sėklos dygsta ganėtinai sunkiai, todėl prieš daigindami apsišarvuokite kantrybe ir pasinaudokite keliais patarimais.
Pirmiausia sėklytes 20 minučių palaikykite kalio permanganato tirpale ir tuomet 5–6 dienas daiginkite drėgname audėkle periodiškai praplaudami tekančiu vandeniu.
Pasirodžius pirmiesiems dygimo požymiams, sėklas galite papildomai pagrūdinti, 12 valandų palaikydami šaldytuve, o tada – lygiai tiek pat laiko šiltai. Procedūrą pakartokite 2–3 kartus. Manoma, jog taip daigeliai taps atsparesni temperatūrų kaitai ir ligoms.
Kai daigelis ant sėklos pasiekia 1–1,5 centimetro ilgį – jau laikas juos sodinti į indelius su žeme. Pasiruoškite talpius, apie 1 litro vazonus kiekvienai sėklai atskirai. Kadangi jų šaknys greitai išbujoja ir nepakenčia persodinimo, reikia palikti joms pakankamai vietos augimui. Daigams paruoškite lengvą žemę, rekomenduojama maišyti durpes su smėliu ir truputėliu derlingou komposto.
Pasodinę sėklas, laikykite jas šviesioje vietoje namuose arba šiltnamyje apie mėnesį. Patartina nenešti jų į lauką anksčiau paskutinės gegužės savaitės, arba net iki birželio vidurio, kad jautrūs daigeliai nesušaltų. Į dirvą perkeliami mažiausiai 30 dienų paauginti arbūzų daigai.
Arbūzų auginimas vazonuose
Daigeliams paaugus ir atėjus laikui sodinimui lauke, reikės pasirinkti – ar turite tinkamą vietą sodinimui dirvoje, ar rinksitės arbūzą auginti vazone?
Auginimą vazonuose dažniausiai pasirenka balkonų savininkai. Ir išties, arbūzas pilnavertiškai gali augti ir subrandinti vaisius augdamas vazone, tik pasirinkite pakankamai didelį vazoną, kad šaknims būtų vietos plėstis ir nepamirškite papildomai patręšti.
Auginant vazone reikalinga ir atrama. Jei vazonas stovi balkone, apdulkinimo procesą atlikite dirbtinai. Nuskinkite vyrišką žiedelį ir patrinkite į tos pačios veislės moterišką. Moteriškas žiedas yra su mažu vaisiumi. Geriausia tai daryti ryte arba vakare, kai ant žiedo būna daug žiedadulkių.
Arbūzų auginimas lauke
- Suraskite arbūzų sodinukams šviesią ir atvirą vietą, geriausiai pietinėje pusėje. Nepamirškite, jog kiekvienam sodinukui reikia palikti pakankamai vietos, mat augalai gali išsikeroti net iki 3 metrų į šonus. Tai priklauso nuo pasirinktos veislės.
- Sodinkite į gerai supurentą žemę ir stenkitės nepažeisti šaknyno, mat jis yra labai jautrus.
- Uždenkite persodintus arbūzus agroplėvele ir laikykite ją kol augalai pradės žydėti, kad išvengtumėte nušalimo galimybės.
Kiek priežiūros reikalauja arbūzai?
Stebėtina, tačiau šie augalai yra visiškai nereiklūs, todėl juos auginant galima apsieiti be trąšų. Arbūzų auginimo entuziastė Lina Narvydienė pataria pirmas 10 dienų juos tręšti azoto trąšomis, kurios padės augalo vystymuisi. Dar po kelių savaičių galite pridėti kalio trąšų.
Genėti arbūzų taip pat nereikia, nes taip padidėja rizika pažeisti visą augalą. Su laistymu persistengti nevertėtų, nes šaknys pradeda gana greitai pūti. Tiesiog stebėkite situaciją ir vertinkite pagal tai ką matote.
Kada ateis laikas skinti arbūzą, suprasite pagal sudžiuvusį ūselį ir parudavusį lašo formos lapelį arba kitaip tariant, auselę. Jų ieškokite šalia arbūzo kotelio.
Tikimės, kad arbūzų auginimas suteiks daug džiaugsmingų akimirkų ir saldžių vaisių!
Nuotraukos asociatyvinės © Canva ir © Freepik, jei nenurodyta kitaip.