Kaulenis (Cotoneaster) priklauso rožių šeimai ir yra lėtai augantis visžalis lapuotis krūmas arba nedidelis medelis. Augalui pavadinimą sugalvojo šveicarų botanikas C. Bauginas. Jis pavadinimą sudarė iš dviejų graikiškų žodžių “cotonea”, reiškiančio svarainį, ir “aster”, reiškiančio panašią išvaizdą. Kaulenis gavo savo pavadinimą dėl to, kad vienos rūšies augalų lapai labai panašūs į svarainio lapus. Yra daugiau kaip 100 šio augalo rūšių.
Daugumai sodininkų mėgėjų patinka kauleniai, nes juos lengva auginti ir jie nereikalauja daug priežiūros. Kaulenis – vienas iš populiariausių augalų, skirtų gyvatvorėms. Pasirinkus greitai užaugančią rūšį, jis gana greitai suteiks privatumo. Kaulenis išsiskiria tuo, jog jo lapai dailiai žvilga, todėl tokia gyvatvorė vizualiai atrodo gražesnė nei kitos lapuočių gyvatvorės. Taip pat šis augalas užaugina uogas, kurios lieka ant šakų ir dekoratyviai atrodo net kai kaulenis rudenį numeta lapus.
Kaulenių rūšys
Priklausomai nuo rūšies, krūmas gali augti tarp visžalių ir lapuočių krūmų. Dauguma kaulenio krūmų turi labai šakotas šakas ir dažnai naudojami gatvių bordiūrams apželdinti. Miestuose ir miesteliuose dažnai pasitaiko gyvatvorių iš kaulenių. Nedideli kiaušinio formos lapeliai yra su tvirtais kraštais. Vasarą jie būna tamsiai žali, o rudenį nusidažo įvairiais raudonais atspalviais. Žiedai yra balti arba rausvi. Jie būna pavieniai, gali sudaryti kekę ar skydo formos žiedyną. Kaulenio vaisiai maži, juodi arba raudoni. Šis labai lėtai augantis krūmas toje pačioje vietoje gali augti iki 50 metų ar net ilgiau.
Lietuvoje populiariausios yra šios veislės: visžalės, blizgančios ir juodalapės, kurios yra labai atsparios šalčiui.
Blizgantysis kaulenis (Cotoneaster lucidus)
Blizgantysis kaulenis, dar kartais vadinamas kaip žvilgantysis kaulenis, kilęs iš Rytų Sibiro. Šis krūmas laukinėje gamtoje auga grupėmis arba pavieniui. Blizgantysis kaulenis turi tankią lapiją ir yra vertikaliai augantis krūmas. Jis gali užaugti iki 2 m aukščio. Jaunų ūglių paviršius tankiai apaugęs plaukeliais. Tamsiai žali kaulenio lapai yra blizgantys, apie 5 cm ilgio, elipsės formos, smailėjantys į viršų. Tankūs, skydo formos, žiedynai sudaryti iš rausvų žiedų. Šio augalo žydėjimas prasideda gegužę arba birželį ir trunka apie 4 savaites. Po žydėjimo susiformuoja blizgantys, juodi, rutuliški vaisiai, kurie nenukrenta iki pat žiemos. Krūmas pradeda derėti sulaukęs ketvirtuose savo gyvenimo metuose. Ši rūšis dažnai naudojama gyvatvorėms formuoti arba vejų pakraščiams puošti.
Duodavaisis kaulenis (Cotoneaster melanocarpus)
Jis yra gana ištvermingas žiemos šalčiams. Skirtingai nuo daugelio kitų rūšių, šis kaulenis turi vaisių, kuriuos galima valgyti. Natūraliomis sąlygomis ši rūšis auga Vidurinėje Azijoje, Vidurio Europoje, Kaukaze ir Šiaurės Kinijoje. Tai krūmas, kuris gali užaugti iki 2 m aukščio. Ant rusvai raudonų stiebų užauga juodi vaisiai. Kiaušinio formos lapeliai yra maždaug 4,5 cm ilgio, jų priekinė pusė – tamsiai žalia, o apatinė – balta. Nuo penktų savo gyvenimo metų, augalas kasmet duoda vaisių. Šio kaulenio žiedynai tankūs, juos sudaro 5-12 rausvų žiedų. Krūmo žydėjimas trunka maždaug 25 dienas. Jis labai atsparus šalčiui ir sausrai.
Paprastasis kaulenis (Cotoneaster integerrimus)
Šį visžalį, dekoratyvinį lapuotį natūraliomis sąlygomis galima rasti nuo Šiaurės Kaukazo iki Baltijos šalių. Jis dažniausia auga kalnų šlaituose, smiltainiuose ir kalkakmeniuose. Paprastasis kaulenis gali užaugti iki 2 m aukščio. Jis turi suapvalintą lają. Jauni, šakoti stiebai yra padengti tarsi vilnos pūkais. Lapų išorė lygi, blizganti, tamsiai žalia, o apatinė pusė – pilkai vilnonė. Šio kaulenio cistos formos žiedyną sudaro 2-4 balkšvai rausvi žiedai. Tamsiai raudoni vaisiai yra maždaug 10 mm skersmens. Augalas labai atsparus šalčiui ir sausrai.
Gulsčiasis kaulenis (Cotoneaster horizontalis)
Šis kaulenio krūmas priskiriamas prie išsikerojusių, šliaužiančių kaulenių rūšių. Gulsčiojo kaulenio aukštis – apie 1 cm, bet jo vainikas gali būti 1,5-2m pločio. Stiebai išsidėstę sluoksniais. Blizgūs žali, apvalūs lapai rudenį nusidažo ugnies raudonumo spalva. Smulkūs, balkšvai rausvi, žiedai pražysta paskutinėmis gegužės dienomis. Žydėjimas trunka apie 20 dienų. Vaisiai yra raudonos spalvos ir visiškai sunoksta tik rugsėjo mėnesį. Kartais vaisiai ant šio krūmo išsilaiko per vis žiemą. Šiai rūšiai reikalingas derlingas dirvožemis. Mūsų kraštuose auga pora gulsčiojo kaulenio veislių:
- Purpurinis kaulenis (Variegatus) užauga tik iki 30 cm aukščio, o vainiko skersmuo – apie 150 cm. Lapelių kraštus juosia balta juostelė.
- Kaulenis (Cotoneaster Perpusillus) užauga iki 20 cm aukščio ir iki 100 cm skersmens. Tai labai lėtas augantis gulsčiasis kaulenis. Jo rausvi žiedai pražysta vasaros pradžioje. Vaisiai – alyvinės spalvos, prinoksta paskutinėmis vasaros dienomis. Rudenį žali lapai tampa bordo spalvos.
Kaulenio sodinimas
Praktiškai visas šio augalo rūšis rekomenduojama sodinti pavasarį į atvirą dirvą. Tam reikia palaukti, kol dirva įšils, bet medžiai dar neturėtų pradėti sprogti. Šį krūmą galima sodinti ir rudenį, bet tik tada, kai lapai visiškai nukrenta, bet šalnos dar neprasidėję. Kaulenius drąsiai galima sodinti pavėsingose vietose, bet atvirose, gerai apšviestose vietose – jis bus daug gražesnis ir geriau augs.
Šio augalo sodinimo duobės dydis turėtų būti maždaug 50x50x50 cm. Dugne – skaldytos plytos arba žvyras, o ant jo apie 20 cm storio drenažo sluoksnis. Ant viršaus užberiama smėlio, durpių, mulčio ir durpių žemės mišinio, kuris sumaišomas santykiu 1:1:1:2. Į gautą mišinį reikėtų įpilti 200-300 g kalkių. Rinkdamiesi sodinimo vietą kauleniui, atkreipkite dėmesį, kad tarp kaulenio ir gretimo medžio, krūmo ar pastato turėtų būti 0,5-2 metrų atstumas. Būtina įvertinti brandaus kaulenio krūmo vainiko dydį. Baigus sodinti, dirva turi būti gerai suspausta, o augalas palaistytas. Kai vanduo įsigers į dirvą, šaknų zonos paviršių uždenkite maždaug 8 centimetrų mulčio (durpių) sluoksniu. Jei iš kaulenių sodinama gyvatvorė, sodinimui patartina daryti ne duobes, o tranšėjas.
Kaulenio auginimas ir priežiūra
Nėra nieko sudėtingo sodinti ir auginti kaulenius. Svarbiausias dalykas, kurį turėtų žinoti kiekvienas sodininkas, yra tai, kad augalas labai neigiamai reaguoja į šaknų sistemoje užsistovėjusį vandenį. Kiti gamtos reiškiniai praktiškai nedaro jokios žalos. Jo visai nereikia laistyti, net ir sausu ar karštu vasaros metu. Po lietaus arba gausesnio laistymo būtina krūmą išravėti ir išpurenti žemę aplik jį 10-15 cm gylyje.
Jei blizgančiojo kaulenio gyvatvorė auga vietoj tvoros priešais judrią gatvę, augalų lapus reikia reguliariai plauti vandeniu.
Pirmosiomis šiltomis pavasario dienomis šiuos dekoratyvinius krūmus reikia tręšti azoto turinčiomis trąšomis. Galima naudoti karbamido tirpalą (25 gramai 10 litrų vandens) arba Kemira universalias ilgo veikimo granuliuotas trąšas. Prieš žydėjimą augalus galima tręšti superfosfatu (60 g į 1 m2) ir kaliu (15 g į 1 m2).
Sezono pabaigoje, šaknų zonos paviršių reikia padengti mulčio (durpių) sluoksniu.
Kaulenis ypatingai mėgsta genėjimą. Patyrę sodininkai ir dizaineriai iš jo kuria įvairias formas, tokias kaip prizmės, kūgiai ar pusrutuliai. Būtina prisiminti, kad vienmetis stiebas gali būti nukirptas tik iki 1/3 jo ilgio. Norint genėti kaulenio formos šakas, reikia ne tik specialių įrankių, bet ir šiek tiek patirties, bei žinių. Po genėjimo ataugantys ūgliai išlaiko savo formą. Bėgant metams reikia atlikti atjauninamąjį genėjimą. Sanitarinį genėjimą galima atlikti bet kada, tačiau genėti, kad suformuotumėte arba atjaunintumėte krūmą, reikėtų anksti pavasarį, kol dar neprasiskleidė pumpurai.
Beveik visos kaulenių rūšys yra atsparios šalčiui ir gali lengvai išgyventi žiemą. Tačiau medelių šaknų zoną visada reikėtų padengti mulčio (durpių) sluoksniu. Jei gresia didelės šalnos, rekomenduojama palenkti medelį prie dirvos paviršiaus ir užfiksuoti tokioje padėtyje. Po to krūmą reikia uždengti džiovintais lapais.
Kaulenių dauginimas
Skirtingas šio augalo rūšis galima dauginti skirtingai. Norint užsiauginti arba pasidauginti kaulenį, galimi šie būdai: sėti iš pirktų arba jūsų surinktų sėklų, dauginti auginiais, skiepais arba dalijant.
- Kaulenių dauginimas iš sėklų. Jei norite sėti kaulenius iš sėklų, atkreipkite dėmesį, kad šios sėklos labai prastai dygsta. Pirmiausia nuskinkite augalo vaisius ir palaukite, kol jie šiek tiek supus – tada minkštimą bus galima lengvai atskirti nuo sėklų. Išimtas sėklas reikia gerai nuplauti švariu vandeniu. Tada sudėkite jas į stiklinį indą ir užpilkite vandeniu. Paviršiuje likusias sėklas galima išmesti. Sėti reikia tik tas sėklas, kurios nusėdo ant stiklainio dugno. Tinkamas sėjai sėklas sumaišykite su durpėmis ir smėliu, ir sudėkite mišinį į dėžutes. Šitaip paruoštas sėklas reikia laikyti iki pavasario tokioje vietoje, kur oro temperatūra išliks apie 0 laipsnių. Taip sėklos galės stratifikuotis, o pavasarį jas bus galima sodinti į atvirą dirvą.
- Kaulenio dauginimas auginiais. Tinkamiausias laikas kaulenio auginiams pjauti yra birželis. Nupjauti auginiai 24 valandoms panardinami į indą, pripildytą šaknų formavimąsi skatinančio tirpalo. Po to juos galima sodinti į iš anksto paruoštą lysvę, palenkiant 45 laipsnių kampu. Dirva būtinai turi būti puri ir lengva, sudaryta iš durpių ir smėlio. Po pasodinimo auginius būtina palaistyti drungnu vandeniu ir uždengti dideliu plastikiniu buteliu, nupjautu kakleliu. Karštą dieną kaulenis gali pradėti vysti, todėl tą dieną plastikinį butelį reikia nuimti. Kitą pavasarį auginiai jau bus įsišakniję ir juos bus galima pasodinti į nuolatinę jų augimo vietą.
- Kaulenio dauginimas skiepais. Šis dauginimo būdas dažniausiai taikomas šliaužiančio kaulenio rūšims. Tokių kaulenių stiebai yra arti žemės arba ją liečia. Nupjaukite jaunus stiebus ir pritvirtinkite juos prie dirvos paviršiaus metaliniu kabliuku arba sąvaržėle. Tada užberkite tvirtinimo vietą mulčiu. Kitą pavasarį, įsišaknijusią ataugą bus galima atskirti nuo motininio krūmo ir persodinti į nuolatinę vietą. Tai yra pats paprasčiausias ir veiksmingiausias dauginimo būdas.
- Kaulenio dauginimas dalijant. Subrendusį, smarkiai išsikerojusį krūmą galima iškasti ir padalyti į kelias dalis. Šis metodas yra greitas ir labai veiksmingas. Pavasarį arba rudenį krūmą galima padalyti, o daigus iš karto pasodinti į kitą, nuolatinę vietą.
Kaulenio ligos ir kenkėjai
Kaulenis – vienas iš augalų, labiausiai atsparių ligoms ir kenkėjams. Tačiau kartais pasitaiko, kad amarai įsitvirtina apatinėje lapų pusėje. Užkrėsti lapai bus susiraukšlėję, o stiebai sulinkę ir nudžiūvę. Kaulenius taip pat gali užkrėsti erkės. Šiems kenkėjams naikinti naudojami nuovirai iš tabako arba kraujažolių. Taip pat galima naudoti insekticidus.
Kaulenius dažniau pažeidžia fuzariozė. Norėdami išgydyti krūmą, išpjaukite sergančias augalo šakas iki sveikų audinių ir apdorokite fungicidine priemone.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
