Juka (Yucca) – smidrinių šeimos augalas, savaime augantis sausringuose Šiaurės ir Pietų Amerikos regionuose. Tai daugiametis augalas sumedėjusiu stiebu. Gamtoje juka užauga iki 6 m aukščio, kartais ir daugiau. Kambario sąlygomis užauga iki kelių metrų. Jukos lapai standūs, linijiški, dekoratyvūs, siekia daugiau kaip 1 m ilgio. Lapai susitelkę jukos viršūnėje ar šakų galuose. Dideli balti varpelio formos žiedai sudaro šluotelės pavidalo žiedynus, esančius augalo viršūnėje. Auginama kambario sąlygomis juka žydi retai. Jukos vaisius – dėžutė arba mėsinga uoga. Lietuvoje juka vaisių nesubrandina, nes pas mus negyvena ją apdulkinanti drugelių rūšis.
Jukos kartais pavadinamos palmėmis, tačiau su jomis iš tiesų neturi nieko bendro. O štai su dracenomis jukos ne veltui turi panašumų – abi šios gėlės priklauso tai pačiai smidrinių augalų šeimai.
Jukos rūšys
Jukų genčiai priklauso apie 40 visžalių medžių ir krūmų rūšių. Kambario sąlygomis paprastai auginamos dvi iš jų – alavijinė juka (Yucca aloifolia) ir dramblinė juka (Yucca elephantipes). Pluoštinė juka (Yucca filamentosa L.) ir melsvoji juka (Yucca glauca Nutt.) gali būti auginamos lauke.
Alavijinė juka (Yucca aloifolia). Alavijinės jukos stiebas plonas, aukštas, kalavijo formos lapai siekia iki 50 cm ilgio, turi smailius galus. Ši juka gali užaugti iki kelių metrų. Verta dėmesio puošnioji alavijinės jukos veislė „Variegata“.
Dramblinė juka (Yucca elephantipes) panaši į alavijinę, tik, skirtingai nuo pastarosio,s turi neaštrius lapus. Dramblinė juka užauga iki kelių metrų aukščio.
Pluoštinė jukos (Yucca filamentosa L.) turi labai trumpą stiebą arba išvis jo neturi. Lapai siekia iki 70 cm ilgio, 4 cm pločio, jie melsvai žali, plaušiniai. Pluoštinės jukos žiedynas užauga iki 2 m aukščio. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais baltais kvapniais žiedais. Žiedai ypač kvepia vakaro ir nakties metu. Dėl gilios šaknų sistemos, ši juka atsparesnė šalčiams už kitas rūšis. Ji atlaiko iki -20 °C temperatūrą, tad ją galima auginti lauke. Yra išvestos kelios pluoštinės jukos veislės.
Melsvoji juka (Yucca glauca Nutt.) kilusi iš Šiaurės Amerikos prerijų. Ji turi labai trumpus stiebus arba yra bestiebė, jos lapai siauri, melsvi ar pilkai žali. Žydi baltai žaliais, gelsvais žiedais. Melsvoji juka kiek mažiau atspari šalčiui nei pluoštinė, tačiau pridengta ir ši rūšis gali žiemoti lauke.
Jukos auginimas
Jukos mūsų kraštuose dažniausiai auginamos kaip kambarinės gėlės. Jos tinka didelei patalpai, kambariui papuošti, kadangi užauga aukštos, masyvios, gali pasiekti ir lubas. Kai kurios jukų rūšys gali pridengtos išgyventi lietuvišką žiemą. Jas taip pat aptarsime.
Geriausia vieta jukai. Jukai patinka šviesios, saulėtos vietos. Gerai auga sausame ore, tačiau iš esmės oro drėgmei ji nėra pernelyg išranki. Vasarą juką galima išnešti į lauką, tik prieš tai reikia kelias savaites ją atsargiai grūdinti. Žiemą jukai gali prireikti papildomo apšvietimo, be pakankamos šviesos juka augs prasčiau, nevešės.
Žemė jukai. Jukai reikalinga vandeniui laidi, lengva žemė, geras drenažas. Dirvos sudėčiai juka nėra labai išranki. Jai turėtų patikti komposto, humuso, velėninės žemės, smėlio ar perlito lygiomis dalimis paruoštas mišinys. Netinka žemė, kurioje užsistovi vanduo, tai gali lemti jukos šaknų puvimą. Juka kilusi iš gana sausringų kraštų, tad vandens perteklius dirvoje jai nepatinka.
Jukos dauginimas
Juka dauginama šoninėmis atžalomis, auginiais, kamieno dalimis.
- Geriausia juką dauginti pavasarį, prieš prasidedant vegetacijos sezonui, bet galima ir kitu laiku nuo kovo iki rugpjūčio. Nupjauti jukos auginiai maždaug 12 valandų paliekami apdžiūti atokiau nuo saulės. Po to, palikus ant auginio tik porą lapų, kitus pašalinus, jis pasodinamas į perlitą, į 3-4 cm gylį. Auginys nuolat laistomas, laikomas 25-30 °C temperatūroje. Auginys įsišaknija per 3-4 savaites.
- Jei juka užaugo per aukšta ir nebeišsitenka kambaryje, galima ją nupjauti ir iš padalinto kamieno užsiauginti naują augalą. Padalintos kamieno dalys gana greitai išleidžia šaknis bei ūglius.
Jukos priežiūra
Jukai tinkanti temperatūra:
- Palankiausia jukai temperatūra vasaros metu 20-25 °C šilumos. Žiemą daugeliui jukų rūšių reikalinga ne žemesnė nei +7 °C temperatūra, tačiau rekomenduojama ir įprasta kambario temperatūra. Esant galimybei reikėtų išnešti juką žiemai į vėsesnį šviesų kambarį ar apšiltintą balkoną.
- Vasarą kambarinę juką galima išnešti į lauką ar balkoną. Pasibaigus vasarai, prieš prasidedant šalnoms, juka grąžinama į namus.
- Pluoštinės ir melsvosios jukos atlaiko minusinę temperatūrą ir gali žiemoti lauke.
Jukos laistymas. Nuo pavasario iki rudens juka laistoma gausiai, žiemą – saikingai. Jukai kenkia vandens perteklius, todėl reikia jos neperlaistyti, išpilti vandenį iš padėkliuko, kad nepradėtų pūti šaknys.
Jukos tręšimas. Pavasarį ir vasaros metu kas 2-3 savaites juką galima tręšti kompleksinėmis mineralinėmis ar lapinių gėlių trąšomis.
Jukos persodinimas. Jauni augalai gali būti persodinami dažniau, o suaugę daug metų auga tame pačiame vazone ar kubile. Užtenka pakeisti jų viršutinį žemės sluoksnį (apie 5 cm) nauju. Visgi, kai jukai prireikia didesnio vazono ar atsiranda šaknų puvinys, kurį reikia pašalinti, juka persodinama. Parinkite jukai gilų didelį vazoną, jo dugne būtinai įrenkite nemažą drenažo sluoksnį. Tada įberkite jukai skirto dirvožemio ir iš senojo vazono į naują kelkite augalą su visu žemių gumulu aplink šaknis, nevalykite.
Jukos priežiūra. Juka kambario sąlygomis žydi retai, tačiau jei pražysta, po žydėjimo jukos žiedus nuskinkite.
Jukos auginimas lauke
Kai kurios jukų rūšys pakankamai atsparios šalčiui ir pridengtos ištveria žiemą mūsų kraštuose. Atspariosios jukų rūšys – pluoštinė (Yucca filamentosa) ir melsvoji (Yucca glauca) jukos.
- Šioms lauke auginamoms jukoms reikia parinkti saulėtą, šiltą vietą užuovėjoje, sodinti jas į vandeniui bei orui laidų, lengvą dirvožemį. Jukos nemėgsta drėgmės pertekliaus, tad žema vieta, kur užsistovi vanduo, joms netiks.
- Lauke juką galima sodinti viso šiltojo sezono metu. Naujai pasodinta juka sužydi po kelerių metų. Persodinėti jos nereikia.
- Laistomas tik neseniai pasodintas augalas. Juka turi giliai įleistas į žemę šaknis, tad jai nebaisūs sausesni laikotarpiai, ji sugeba pasiekti vandenį. Palaistykite ją tik kai žemė visiškai perdžiūna.
- Atspariosios šalčiui jukos rūšys žiemą bjo ne tiek šalčio, kiek drėgmės. Žiemai juką geriausia apdengti taip, kad drėgmės jai tektų kuo mažiau, pavyzdžiui, galima uždengti ją dėže, o pačią dėžę dar apdengti eglišakiais, medžių lapais. Kitas jukos paruošimo žiemai būdas – suimti visus lapus į kuokštą ir aprišti agroplėvele, tada jukos lapai turės apsaugą nuo drėgmės.
Jukos priežiūros klaidos
Peržvelgsime keletą pasitaikančių jukos išvaizdos pokyčių, kurie parodo, jog augalui jo aplinkoje kažkas netinka.
- Jukos lapai gelsta. Apatinių jukos lapų geltonavimas bei nunykimas – natūralus procesas. Tačiau jei gelsvos dėmės ant lapų ilgainiui paruduoja, įgauna apvalainą formą, tai požymis, jog juka susirgo dėmėtlige. Juką reikia gydyti priešgrybelinėmis priemonėmis, užsikrėtusios jos dalys pašalinamos.
- Jukos lapai džiūva. Jei džiūva ne tik apatiniai, tačiau ir jauni, viršuje esantys, lapai, gali būti, kad augalui netinka oro temperatūra (ji per aukšta) arba trūksta šviesos.
- Krenta jauni jukos lapai. Tai gali būti netinkamo laistymo požymis. Nustatykite tinkamą jukos laistymo režimą, laistykite augalą pakankamai, tačiau ne per daug. Laistyti reikia, kai žemės paviršius vazone pradžiūva apie 5 cm.
- Juka nežydi. Dažniausiai kambario sąlygomis auginama juka nežydi. Tam, kad pražystų, jai reikėtų sukurti sąlygas, maksimaliai panašias į natūralias. Norint sulaukti žiedų, auginkite šalčiui atsparias jukos rūšis lauke.
Jukos ligos ir kenkėjai
Jukos retai serga ir yra atsparios kenkėjams. Visgi retkarčiais negalavimai nepalenkia ir jų, ypač kai augalas yra netinkamai prižiūrimas ir dėl to nusilpsta.
- Kartais juką gali apnikti dėmėtligė – grybelinė liga, kurios požymis yra pilkos rudais pakraščiais dėmės ant jukos lapų. Ligos pažeistus lapus reikia pašalinti, o patį augalą nupurkšti priešgrybeline priemone.
- Jukos kamieną ar šaknis gali pažeisti puviniai. Puvinio pažeistos dalys pašalinamos. Augalas apdorojamas priešgrybline priemone.
- Juką gali užpulti skydamariai, voratinklinės erkės, amarai, tripsai. Šiuos kenkėjus galima naikinti muilo tirpalu ar pasitelkus į pagalbą specialius pesticidus.
Juka – džinsuose bei popieriuje
Jukos ne tik puošia namus ar sodą, jos teikia žmonėms ir kitų naudų.
Štai iš aukštosios jukos (Yucca elata) bei pluoštinės jukos (Yucca filamentosa) yra gaminamos virvės. JAV pluoštinės jukos pluošto yra dedama į džinsinį audinį, kad šis būtų patvaresnis. Pluoštinė juka naudojama ir popieriaus gamybos pramonėje.
Šeriuotoji juka (Yucca shidigera) ir trumpalapė juka (Yucca brevifolia) yra prieskoniniai augalai – jie naudojami maisto pramonėje.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt
https://www.wikipedia.org
https://www.manonamai.lt/
https://www.rhs.org.uk
https://floristics.info
P. McHoy „Kambarinės gėlės. Pasirinkimas, priežiūra ir išdėstymas interjere“. Vilnius, 1997
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
