Skip to content

Dracena – drakono kraujo gėlė dailiais lapais

  • by
Dracena - drakono kraujo gėlė dailiais lapais
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Dracena (Dracaena) – mūsų kraštuose populiari kambarinė gėlė, o gimtinėje – krūmokšnis, krūmas ar net medis. Tai smidrinių šeimos augalas (anksčiau buvo priskiriamas agavinių šeimai). Dracena yra mėgstama gėlių augintojų dėl savo dailios, raštuotos lapijos.

Dracena natūraliai paplitusi Afrikoje, kiek mažiau Azijos pietuose, pora jos rūšių sutinkamos Centrinėje Amerikoje. Dracenos pavadinimas kilęs iš senovės graikų žodžio „drakaina“, reiškiančio drakonę. Graikų, indų mitologijoje šis augalas siejamas su drakonais.

Gamtoje kai kurios dracenos rūšys užauga net iki 20 m aukščio. Dracena turi lancetiškus ar linijiškus, odiškus lapus, dažniausiai susitelkusius kuokštais stiebo viršuje arba šakų galuose. Dracenos žiedai susitelkę į šluoteles. Jie balti arba gelsvi. Augalas natūralioje gamtoje subrandina vaisius – uogas.

Dracena – sansevjeros, kordilinos ir jukos giminaitė

Dracena priklauso tai pačiai smidrinių augalų šeimai kaip ir populiarios kambarinės gėlės juka ir kordilina. Kartais dracenos painiojamos su kordilinomis, bet dracenų lapai ne tokie spalvingi.

Na o gėlė sanservjera, liaudyje pravardžiuojama lydekos uodega ar uošvės liežuviu, yra viena iš artimiausių dracenos giminaičių. Abu šie augalai, nors išvaizda ganėtinai skirtingi, priklauso tai pačiai smidrinių šeimos dracenų genčiai.

Dracenų rūšys

Dracenų rūšys

Žinoma virš šimto dracenų genties augalų rūšių. Lietuvoje populiarios šios gėlės rūšys yra kvapioji dracena ir kraštuotoji dracena.

Kvapioji dracena (Dracaena fragrans)

Tai lėtai augantis, išauginantis kelis stiebus krūmas. Gamtoje gali pasiekti 15 m aukštį. Suaugusi kvapioji dracena užaugina siaurą vainiką su stačiomis atšakomis. Jos lapai žali, blizgūs, jauni auga stačiai, senesni nusvyra. Kvapiosios dracenos žiedai turi malonų, medų ar šviežiai paruoštą šieną primenantį kvapą, tačiau kambaryje auginamos mažos dracenos nepražysta. Kvapioji dracena Afrikoje auginama gyvatvorėse. Dažniausiai auginamos gražios margalapės kvapiosios dracenos veislės, pavyzdžiui, „Massangeana“, turinti gelsvai žalius dryžius per lapo vidurį.

Raštuotoji dracena (Dracaena marginata)

Raštuotoji dracena turi ploną, dažnai susiraičiusį kamieną, jaunų augalų kamienas plikas. Šis augalas aukštas, gali net pasiekti lubas. Raštuotosios dracenos lapai 30-45 cm ilgio, siauri, žali, rausvai violetiniais pakraščiais. Žymesnės veislės – „Colorama“ (lapų pakraščiuose turi platų raudoną ruožą), „Tricolor“ (lapai trijų spalvų – žalios, kreminės ir raudonos).

Dracaena surculosa arba dracaena godseffiana

Tai vešlus, kambario sąlygomis iki 60 cm aukščio užaugantis krūmelis. Skirtingai nei kitos dracenos rūšys, turi apvalainus, žalius su kreminėmis dėmėmis, žvilgančius lapus. Lapai užauga apie 16 cm ilgio, apie 5 cm pločio. Jaunas augalas žydi gelsvai žalios spalvos kvapniais žiedais, bet auginamas kambaryje pražysta gana retai. Įvairios šios dracenų rūšies veislės skiriasi spalva ir margumu.

Dracaena sanderiana

Ši dracena turi apvalainus arba lancetiškus apie 23 cm ilgio lapus, kremiškai baltais pakraščiais. Kartais ši dracena parduodama pavadinimu „Lucky bamboo“, kas išvertus reiškia „laimę nešantis bambukas“. Tačiau bambuką ji primena tik paviršutiniškai.

Dracenos auginimas

Dracenos sodinimas

Dracenos egzotiška išvaizda ir kilmė gali pastūmėti link minties, jog tai lepus augalas, tačiau iš tiesų, ši gėlė yra pakankamai atspari ir nereikli. Dėl to ji mėgstama auginti kambariuose ir biuruose.

Geriausia vieta dracenai:

  • Dracena mėgsta šviesias vietas, tačiau nepakelia tiesioginių saulės spindulių. Tad jos nereikėtų laikyti ant pietinės palangės. Jei vis gi auginsite draceną pietų pusėje, privalu patraukti ją atokiau nuo lango. Na o žiemą nenustumkite jos toli nuo šviesos šaltinio.
  • Dracenoms, turinčioms margesnius lapus, reikia daugiau saulės šviesos, nei vienspalvių lapų savininkėms. Dėl nepakankamo apšvietimo lapų margumas sumenks.
  • Vasaros metu galima išnešti draceną į balkoną, kiemą ar sodą, tačiau venkite tiesioginės saulės.

Žemė dracenai. Šiai gėlei reikia derlingos, pralaidžios vandeniui žemės. Jai tinka kompostinės žemės ir durpių mišinys, kuriame gausu humuso. Į tokį mišinį galima įmaišyti šiek tiek smėlio. Tinkamiausias žemės rūgštingumas šiai gėlei yra pH 6,0. Būtinas geras drenažo sluoksnis.

Dracenos dauginimas

Dracena dauginama viršūnių auginiais, stiebo dalimis. Geriausias laikas dauginimui – kovas-balandis.

  • Dauginant viršūnės auginiu, dracenos viršūnėlė nupjaunama ir pamerkiama į indą su vandeniu. Kai išleidžia šaknis, ji pasodinama į vazonėlį.
  • Jei norite padauginti draceną stiebo dalimis, supjaustykite jauną stiprų stiebą 5-10 cm ilgio atkarpėlėmis. Kelias valandas supjaustytos dalys paliekamos apdžiūti, prieš tai apdorojus pjovimo vietas medžio anglimi. Apdžiuvus stiebo dalys pasodinamos į indą su drėgnu smėliu. Įsišaknija po kelių savaičių. Kai stiebo dalys išleidžia šaknis, jos persodinamos į pastovius vazonėlius, į žemės ir durpių mišinį.
Dracenos sodinimas, dauginimas, persodinimas

Dracenos auginimas ir priežiūra

Dracenai tinkanti temperatūra. Dracena kilusi iš atogrąžų kraštų, tad jai reikia užtikrinti pakankamai šiltą aplinką. Tinka kambario temperatūra. Vasarą palankiausia temperatūra 18-25 °C šilumos. Žiemą patalpos temperatūra, kurioje auga dracena, turi būti ne žemesnė nei +13 °C šilumos. Dracaena surculosa ir dracaena sanderiana rūšims – ne žemesnė nei +10 °C.

Dracenos laistymas. Draceną reikia vidutiniškai laistyti pavasarį ir vasarą, žiemą – mažai. Laistoma, kai žemės paviršius pradžiūna. Saugokite, kad neišdžiūtų, tačiau perlaistyti dracenos taip pat nevalia. Gerai gėlės savijautai ir grožiui reikalingas subalansuotas laistymo režimas.

Oro drėgmė. Reguliariai purkškite dracenų lapus, nes pernelyg sauso oro ši gėlė nemėgsta. Išimtis – dracaena surculosa – ši rūšis gali augti ir sausame ore.

Dracenos tręšimas. Pavasarį ir vasarą dracena reguliariai, kas 2-3 savaites, tręšiama. Tinka kompleksinės trąšos kambariniams augalams. Azoto turinčiomis trąšomis dracenos tręšti per daug nereikėtų – dėl šios medžiagos jos lapai gali prarasti spalvingumą. Rudenį tręšimas stabdomas, kad augalas pasiruoštų ramybės periodui, kuomet jis auga lėčiau.

Dracenos persodinimas. Dracena persodinama pavasarį. Jauni augalai persodinami kasmet, suaugę kas 2-3 metus, kasmet pakeičiant vien kelių centimetrų viršutinį žemės sluoksnį. Vazono dugne turi būti įrengtas kelių centimetrų drenažo sluoksnis.

Dracenos priežiūra. Šluostykite dracenos lapus, kad jie nebūtų dulkėti bei blizgėtų. Apatiniai dracenos lapai natūraliai pagelsta ir nukrenta.

Dracenos auginimo klaidos

  • Dracenos lapų galai gelsta, ruduoja dėl drėgmės stokos. Tokiu atveju dažniau laistykite augalą, reguliariai purkškite jo lapus šiltu vandeniu.
  • Suglebę lapai rodo, jog dracenai per šalta. Jei pastebite tokių lapų žiemos metu, patraukite gėlę nuo lango. Augdamas pernelyg žemoje temperatūroje, šis augalas gali žūti.
  • Jaunų dracenos lapų galai gali tamsėti ir džiūti dėl trąšų pertekliaus. Tokiu atveju persodinkite augalą į naują gruntą.
  • Apatiniai, senesni dracenos lapai gelsta ir nukrenta dėl natūralaus senėjimo proceso. Dracenos lapas gyvena apie porą metų.
Dracena – orą valantis augalas

Dracenos ligos ir kenkėjai

Nedažnai, tačiau draceną gali pulti įvairios grybelinės ligos, kenkėjiški vabzdžiai.

  • Viena šių ligų – antraknozė. Susirgus anraknoze dracenos lapai ima geltonuoti, pasidengia rudomis dėmėmis. Pastebėjus simptomus, pažeistus lapus reikia nukirpti, o augalą gydyti priešgrybelinėmis priemonėmis.
  • Draceną gali pažeisti skydamariai. Tai nedideli, kelių milimetrų ilgio vabzdžiai, apsigyvenantys dažniausiai apatinėje lapų pusėje. Pastebėjus skydamarių sankaupas ant augalo, nuplaukite lapus muiluotu vandeniu, labiausiai pažeistas augalo dalis pašalinkite. Apdorojus draceną muilo tirpalu, po paros nuplaukite ją po dušu. Vietą, kur stovi pažeistas skydamarių augalas, kruopščiai išvalykite.
  • Kiti dracenos kenkėjai – tripsai, amarai, voratinklinės erkės. Su kenkėjais kovojama pasitelkus muilo tirpalą, jei šis nepadeda, naudokite specialias insekticidines priemones.

Dracena – orą valantis augalas

Mokslininkai, tyrinėjantys augalų gebėjimą valyti orą, yra nustatę, kad kvapioji dracena efektyviai valo uždarų patalpų orą. Šis augalas iš kambario oro pašalina tokias žmogui kenksmingas medžiagas kaip formaldehidas, ksilenas, toluenas, benzolas. Taigi dracena ne tik puošia namus, tačiau praktiškai pasitarnauja žmonių labui.

Drakono kraujas

Kai kurios dracenų rūšys išskiria raudoną dervą, žinomą drakono kraujo pavadinimu. Ši derva gaunama iš tikrosios dracenos (Dracaena draco), sokotrinės dracenos (Dracaena cinnabari) bei kelių kitų dracenų rūšių. Ji sunkiasi iš pažeistų augalo šakų ar kamieno. Senovėje buvo tikima, kad augalo derva yra mitinio gyvūno – drakono – kraujas ir turi antgamtinių savybių. Nuo seniausių laikų Viduržemio jūros regione, Kinijoje išdžiovintas drakono kraujas buvo naudojamas gydymo tikslams bei, kaip dažančioji priemonė, dedamas į lakų sudėtį. Indijoje jis naudotas religinėse ceremonijose. Iš drakono kraujo gaminami smilkalai.

Drakono kraujas turi antioksidacinių, antiseptinių savybių, vitamino C. Ryškią raudoną spalvą dervai suteikia tam tikri pigmentai, tačiau jos biologinė sandara kol kas iki galo neištirta. Drakono kraujas ir šiais laikais naudojamas alternatyvioje medicinoje, kaip maisto papildas, lakui gaminti.

Šaltiniai:
https://www.vle.lt
https://www.botanikos-sodas.vu.lt
https://www.wikipedia.org
https://www.rhs.org.uk
https://floristics
.info
P. McHoy „Kambarinės gėlės. Pasirinkimas, priežiūra ir išdėstymas interjere“. Vilnius, 1997

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *